Jau daugiau kaip dvidešimt metų Skarulių bažnyčioje stebimės, žavimės ir šaukiame „bravo“, išgirdę garsių Lietuvos ir užsienio atlikėjų atliekamus kūrinius. Tačiau, vargiai galime įsivaizduoti ką turėjo patirti prieš daugiau nei du šimtus metų Skarulių ir Jonavos miestelių ir apylinkių gyventojai, išgirdę stebuklingus muzikos garsus, mistinius aktorių žodžius, sklindančius bažnyčiose ir pro dvarų langus. O visa tai buvo!

Šiandienos žmogus suabejotų, reikalaudamas daiktinių įrodymų. Skaruliai ir Jonava, tai ne Vilnius, ir ne Kaunas, kur atvyksta valdovas, veikia Vilniaus akademija ir kolegijos.

Apie Jonavos kūrėjo vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio (Józef Kazimierz Kossakowski ( 1735-1794) kapelą-orkestrą ir vykusius vaidinimus liudija išlikę dokumentai: Jonavos valdos 1796 metų inventorius, Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių ir universitetų bibliotekų retųjų knygų skyrių saugyklose saugomi vysk. J. K. Kosakovskio laiškai, publikuoti prisiminimai, dramos ir komedijos.

Muzika buvo neatsiejama tiek Skorulskių, tiek ir Kosakovskių šeimų dalis. Kiekvienas iš keturių Marianos Kosakovskos iš Zabielų sūnus savo rūmuose turėjo muzikantų kapelas, instrumentus ir natų rinkinius. Nuo mažumės būsimąjį vyskupą  J. K. Kosakovskį lydėjo muzika, nuo mažų dienų jis giedojo bažnyčioje.

Jonavos dvaro rūmų teatre buvo dažnai statomos paties vysk. J. K. Kosakovskio dramos ir komedijos, kurios vėliau vaidintos apylinkių dvaruose ir net Varšuvoje – karaliaus rūmuose.

Net nereikia abejoti, kad rengiant spektaklius aktyviai dalyvavo, vaidino tarnai, baudžiauninkai, daugiataučiai Jonavos miestiečiai. Labai gaila, tačiau nei muzikantų, nei aktorių vardų neišliko šiandien prieinamuose rašytiniuose šaltiniuose.

Žinoma, Vilniaus katedros kapela buvo didžiausia ir bene profesionaliausia iš visų Vilniaus bažnytinių kapelų, kurioje muzikavo geriausi Vilniaus muzikantai. Vilniaus katedroje buvo grojama ne tik vargonais, bet ir būgnais, trimitais, obojais. Dar 1522 m. Vilniaus katedroje kapitula įsteigė prelato kantoriaus pareigybę. Ją užimantis kapitulos narys privalėjo rūpintis bažnytine muzika.

Jonavos kapela-orkestras tikrai nenusileido savo nei brangiais instrumentais, nei savo sudėtimi. Kaip seka iš 1796 metų inventorius dvaro palivarke dar buvo išlikęs sugadintas klavesinas. Jonavos bažnyčioje vargonų meistro Jono Puchowskio už 1500 auksinų įrengti dvylikos balsų vargonai su dvejomis dumplėmis. Jonavos vienuolyne buvę muzikos instrumentai, nors ir sugadinti buvo perduoti Vilniaus katedrai. Jie minimi 1800 metų bažnytinės įrangos, perimtos iš Jonavos eksvidicijos, registre: du klarnetai, dvi valtornos, vienas obojus. Perimant muzikos instrumentus, pagal dekretą pritrūko dviejų trimitų, fleitos „flotrower“, kvartviolos  ir dviejų fagotų bei keturių „Bazarth“, trijų dėklų (Futeral) ir 30 „muzikos popierių” (natų).

Reikia tik viltis, kad Jonavoje bus tęsiamos vysk. J. K. Kosakovskio puoselėjamos tradicijos, susiburs kapela-orkestras, skambės klasikinė muzika, teatro scenoje bus vaidinamos didaktinės vyskupo dramos, aidės linksmas Jonavos miestiečių ir svečių juokas išvydus komedijų aktorius.

Dr. Judita Puišo