Vis daugiau žmonių mieste išdrįsta įsigyti keturkojį augintinį. Praktiškai kiekvienoje daugiabučio laiptinėje gyvena bent po kelis šunelius. Tačiau, toks gyvūnų populiarumo didėjimas sukelia ir nepageidautinų pasekmių. Ne vienas esame girdėję palikto bute šuns lojimą, kuris gali tęsti vos ne visą dieną. Kaip spręsti šią šunų elgesio problemą paklausėme šunų trenerės ir elgesio specialistės Vidos Radzevičienės.

Ar žmonės kreipiasi į jus bandydami išspręsti šuns lojimo problemą?

Iš tiesų šiuo metu viena dažniausių šunų elgesio problemų dėl kurių į mane kreipiasi žmonės yra šuns stresavimas kai palieka vieną namuose. Dažniausiai šuns nerimas pasireiškia ištisiniu lojimu apie kurį dažnai sužino iš kaimynų, nes šuo taip nesielgia kai būna kartu su šeimininkais. Paliktas vienas savo nerimą šuo gali išreikšti ir kitais būdais: grauždamas durų staktas, baldus, susinešdamas šeimininko daiktus į guolį, gali intensyviai lekuoti (žmonės randa prilašėjusių seilių kur šuo bėgiojęs), šuo taip pat gali šlapintis ar tuštintis dėl streso kai lieka vienas (nors kai yra su šeimininkais namuose gamtos reikalų nedaro). Ir nors didžioji dauguma žmonių įsitikinę, kad tam įtakos turėjo karantinas ir darbas iš namų, kad šuo priprato būti kartu su šeimininku, iš tiesų priežastis tokio streso slypi visai kitur.

Kodėl dažniausiai sutinkami patarimai negelbėja?

Dažniausiai žmonės galvoja, kad šuo paliktas vienas stresuoja todėl, kad jam nuobodu. Ir nenuostabu, kad pradeda taikyti patarimus rastus internete: pasportuoti su šunimi prieš jį paliekant, palikti jam užsiėmimų, žaislų ar maisto. Bet tai dažniausiai nepadeda... Tuomet stengiasi mokyti šunį pasilikti vieną vis ilgindami laiką nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Deja šuo kažkodėl nenori to mokytis ir nenori likti vienas. Taip pat žmonės pasakoja, kad bando išeidami palikti radiją, įjungtą vaizdo kamerą, per kurią dažnas bando pakalbinti šunį. Bet šuo nuo to ramesnis netampa. Tuomet daugelis nuleidžia rankas ir padaro išvadą, kad ši problema neišsprendžiama arba labai sunkiai išsprendžiama. Bet tai netiesa!

Kokia tikroji šuns nerimą sukelianti priežastis?

Suprasdami tikrąją šuns streso priežastį galėsite nesunkiai išspręsti šią problemą. Jūsų šuo stresuoja paliktas vienas ne todėl, kad jam nuobodu, o todėl, kad jis galvoja, kad jo darbas yra prižiūrėti ir pasirūpinti jumis. Jis pergyvena ar jums nieko nenutiks ir ar būsite saugus išėjęs be jo. Taip nutinka tada, kada šeimininkas su šuniu elgiasi kaip su draugu, dažniausiai viską jam leidžia ir šuo ima galvoti, kad šeimininkas yra silpnas gaujos narys, o šuo yra stiprusis, kuris organizuoja kas kaip ir kada vyks. Šuo ima jaustis tarsi žmogaus mama arba tėtis. Galima pasakyti, kad jis ima jaustis tos šeimos lyderiu. Tokiu atveju jis ima jausti pareigą rūpintis gaujos narių saugumu. Įsivaizduokite kaip jaučiasi mama, kurios mažylis išropoja per namų duris ir jas užtrenkęs taip, kad mama negalėtų išbėgti paskui jį, ropoja link judrios gatvės. Jei jūs būtumėte ta mama ir panikos apimta blaškytumėtės kaip ištrūkti iš namų ir apsaugoti išėjusį vaiką, jums nepadėtų radijas, pyragėlis su kava ar kiti išvardinti būdai kuriuos žmonės bando.

Tik tuomet kai tas roles pavyksta atkeisti – šeimininkas švelniai savo elgesiu parodo, kad nuo šiol jis imsis iniciatyvos ir vadovaus gaujai, o įtikintas tuo šuo nusileidžia ir pripažįsta šeimininką stipresniu, jis nustoja dėl jo rūpintis. Tai tampa nebe šuns darbu. Štai tuomet šuo vis ramiau ir ramiau pasilieka vienas, kol pasilikimas namuose pasidaro visiškai įprastu kasdieniu dalyku.

Kaip įtikinti šunį, kad jam nereikia rūpintis savo šeimininku kai jis išeina?

Įtikinti šunį nėra sudėtinga kai žinai kaip teisingai tai daryti. Jei galvosite kaip žmogus ir taikysite šuniui žmonių psichologiją (tuos dažnai sutinkamus patarimus internete), jums ko gero nelabai pavyks. Norint įtikinti šunį reikia galvoti kaip galvoja šuo ir taikyti jo psichologiją.

Tarkime kai esate namuose šuo stengiasi nuolat jus sekioti ar prigulti šalia jums prisėdus – supraskite tai nėra meilės išraiška, tai yra jo dirbamo darbo dalis, jis stengiasi nepaleisti jūsų iš akių. Tad šuniui dėmesį rodyti reikėtų tik tada, kada jūs jį pasikviečiate pas save (kalbinti, glostyti), o kai jis ateina ir bando gauti dėmesio reikėtų jį švelniai pastumti nieko jam nesakant ir nežiūrint į jį. Taip šuo gauna labai aiškią ir paprastą žinutę, kad jūsų nereikia prižiūrėti ir saugoti. Mano konsultuoti žmonės net nustemba, kaip greitai šuo supranta šią žinutę ir eina gulti į savo vietą žmogų palikdamas ramybėje, išmoksta laukti jo pakvietimo prieš bendraujant. Tad jei žmogus net ir dirbdamas iš namų žino kaip elgtis teisingai su šuniu, jam nekils problemų paliekant šunį vieną.

Ar taip elgiantis šuo nustos stresuoti?

Išmokę būti viename kambaryje, bet ne kartu – jūs žengiate pirmąjį žingsnį link savo laisvės (išeiti ramiai iš namų be šuns). Bet tai nėra vienas dalykas kuris viską išsprendžia. Matote šuo tikrina kaip žmogus elgiasi ir kitose kasdienėse situacijose (prie maisto, pasivaikščiojimo metu) – ar jis elgiasi kaip lyderis, ar kaip sekėjas. Tad svarbu žinoti ir kitus paprastus būdus parodyti, kad jūs esate šeimos galva. Tik tuomet šuo išties nurims ir jo elgesys ims keistis į gerąją pusę. Ką konkrečiai ir kokiose situacijose reikia daryti aš pasakoju video pamokose, kurias galite įsigyti puslapyje www.treniruoksuni.lt.

O gal tai priklauso nuo šuns veislės?

Šis elgesys neturi nieko bendro su šuns veisle. Šį stresą šuniui sukelia klaidinantis šeimininko elgesys ir neteisingai prisiimta rolė, bei su ja susijusios gaujos narių saugojimo pareigos. Esu važiavusi konsultuoti žmonių kurie augino ir populiarių veislių (vokiečių aviganis, vižlas, bišonas, akita, spanielis, pudelis) ir retų veislių (kinų kuoduotasis) ir neveislinius šunis.

O ką pasakysite apie liaudyje girdimą posakį „seno šuns naujų triukų neišmokysi“? Ar jūsų metodas padeda jau suaugusiems šunims ar tik mažiems šuniukams?

Kaip minėjau stresas kurį patiria namuose paliekamas šuo neturi nieko bendro su jo amžiumi, o susijęs su jo įsivaizduojamoms pareigom. Taip, mano metodas padeda ir suaugusiems šunims.

Kaip greitai galima išspręsti šią problemą?

Kaip greitai šuo nurims ir pripažins savo šeimininką kaip lyderį šiek tiek priklauso nuo šuns charakterio, amžiaus, bet labiausiai tam įtakos turi šeimininko pasiryžimas keisti situaciją ir savo įpročius. Vienu atveju šunį nuraminti galite per kelias savaites, kitu gali prireikti ir kelių mėnesių.

Linkiu šunų šeimininkams mylėti savo šunis. O meilę išreikšti ne tik skaniu maistu, bučiniais ar paglostymais, bet ir rūpinimųsi jų emocine sveikata.

„Alio Jonava“ inf.