Savaitgalį Jonavos Ramybės skvere vykusiame šeimų piknike apsilankę jonaviškiai ir miesto svečiai ne tik pramogavo, bet ir domėjosi tvaria mada bei prisiminė, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. „Atiduotuvių kieme“ jie taip pat galėjo palikti arba išsimainyti „išaugtus“ daiktus: žaislus, rūbus, avalynę, bižuteriją. Tai ypač aktualu šeimoms, kuriose augant vaikams nebereikalingų daiktų susikaupia tikrai nemažai.
Saugo „pas senelius“ arba dovanoja kitiems
Galvosūkį, ką daryti su didėjančiu nenaudojamų vaikiškų daiktų kalnu, tėvai sprendžia skirtingai. „Žaislai dažniausiai keliauja pas senelius „ant aukšto“, kur yra saugomi. Tuos, kurių tikrai nenaudosime, išdovanojame. Su rūbais kiek kitaip – dažniausiai nebereikalingi patenka į tekstilės konteinerius“, – pasakojo „Atiduotuvių kieme“ Jonavoje sutikta Erika, į čia vykusį šeimų pikniką atkeliavusi kartu su dviem atžalomis: 6-mete Kamile ir 3 metų Arnu.
Tuo metu kartu su penkiamete dukra Gabriele čia apsilankiusi Sandra atviravo, kad geresnės kokybės išaugtus rūbus paprastai perleidžia pažįstamų ir draugų šeimoms, kuriose auga mažesni vaikai.
Ekologija besidominti moteris neslėpė, kad ir pati mielai priima dukrai atiduodamus rūbus. „Dukra dėvi daug iš pusseserės gautų rūbų. Nei man, nei jai tikrai nėra poreikio, kad daiktus būtų būtinai naujas“, – pabrėžė pašnekovė. Panašiai, anot jos, yra ir su žaislais.
„Naujus žaislus dukra gauna per gimtadienį ir Kalėdas. Turime ir atiduotų – žaidžia su visais. Vaikams, manau, jokio skirtumo – naujas ar dėvėtas, svarbu, kad patiktų“, – įsitikinusi moteris, pridurdama, jog mylimiausius žaislus šeima saugo. O tuos, kurie „neprilipo“, neskausmingai išleidžia į naujus namus.
„Aš manau, kad vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio. Žinoma, svarbu ir tai, ko yra mokomi. Bet mes patys, atrodo, net nekalbame šeimoje apie atliekų rūšiavimą. Tačiau dukra labai daug žino – ir čia („Atiduotuvių kieme“ vykusiame renginyje – red. past.) puikiai atsakė į užduočių klausimus. Aš, pavyzdžiui, nežinojau, kad į plastiko konteinerį reikia dėti ir metalines pakuotes. Ji, matyt, iš darželio supratimą turi“, – džiaugėsi Gabrielės mama.
„Atiduotuvių kieme“ apsilankiusios mamos negailėjo gerų žodžių tokiems renginiams. Anot jų, tai puikus būdas patogiai atnešti nebereikalingus vaikiškus daiktus, kurie dar gali praversti kitiems. „Mums jie nebereikalingi, tačiau išmesti gaila. Juk dažnai jie būna mažai dėvėti ir naudoti, nes vaikai greičiau nei tikėtasi išaugo arba „nepataikėme“ su sezonu“, – sakė jonaviškės.
Nuo mokyklinių sportbačių iki indų vasaros piknikui
Indai, stalo įrankiai, žaislai, fotoalbumai, rėmeliai, knygos, vaikiški žaislai ir aksesuarai – dauguma daiktų į renginį atkeliavo iš Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) įkurtų dalijimosi daiktais punktų, vadinamų „Atiduotuvėmis“. Iš viso jų yra septynios. Jonavoje Darbininkų g. 19 daiktų atiduotuvių punktas atidarytas beveik prieš metus.
Pasak Kauno RATC vadovo Lauryno Virbicko, vienas svarbiausių „Atiduotuvių“ tikslų – mažinti vartojimą ir išmetamų atliekų kiekį. „Kviečiame ne vartoti, bet keistis daiktais“, – sakė Kauno RATC vadovas.
Visose „Atiduotuvėse“ galima ne tik nemokamai atiduoti savo, bet ir pasiimti kitų paliktus baldus, įvairius buities reikmenis, žaislus, laisvalaikiui skirtas priemones. Į „Atiduotuvę“ pristatomų daiktų skaičius neribojamas – svarbu, kad jie būtų tinkami naudojimui: švarūs, nesulūžę, sausi.
Į „Atiduotuvių kiemą“ užsukę jonaviškiai stebėjosi ir džiaugėsi namo išsinešę puikias taures, puodelių rinkinį. Kai kurie iš čia iškeliavo su naujais sportiniais batais ir rankine – šiuos daiktus į mainytuves atnešė kiti vietos gyventojai, palaikantys tvarios spintos idėjas.
Mokėsi rūšiuoti ir atnaujinti papuošalus
Šeimų piknike dalyvavusios aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ atstovės priminė atliekų rūšiavimo pradžiamokslį bei mokė, kaip atnaujinti senus ir pabodusius papuošalus. Jų palapinėje buvo galima pasimokyti, kaip susikurti susiverti apyrankę, karolius ar kitą papuošalą, naudojant ne naujas priemones, bet senas: sutrūkusias grandinėles, užsilikusius karoliukus, medžiagų skiautes, gumeles ir panašiai.
„Atiduotuvių kieme“ vaikai ir jų tėveliai taip pat galėjo išbandyti ir sukurtų tvarių žaidimų: boulingą, kaladėlių „šachmatus“, įkurdintus ant senų staliukų, žvejonę, rūšiavimo turnyrą ir kt. Visus šiuos žaidimus ir nebereikalingų daiktų (pvz., PET butelių ir virvių) pagamino „Kita forma“ merginos.
„Tvarios idėjos plinta: tai rodo tokie renginiai kaip „Atiduotuvių kiemas“ ir čia ateinantys žmonės. Visuomet iš pradžių kviečiame kurti ir žaisti, bet žmonės iš karto ima klausinėti, jiems rūpi sužinoti, kaip teisingai rūšiuoti atliekas, ką ir kaip dar iš antrinių žaliavų galima panaudoti, o ne išmesti – jiems kyla tikrai daug klausimų“, – kalbėjo „Kita forma“ vadovė, ekologė Vaida Griškevičienė.
Tai, kad žmonių sąmoningumas didėja, patvirtina ir renginio organizatorė, tvaraus prekės ženklo „giver tag“ kūrėja Karolina Barišauskienė. Pasak jos, ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose ir miesteliuose visur žmonės nori gyventi švariau, tvariau, ieško informacijos, kaip tai padaryti.
„Jau ne pirmus metus organizuoju drabužių atiduotuves ir mainytuves bei įvairius su tvarumu susijusius renginius, todėl galiu drąsiai sakyti, kad nemaža dalis žmonių noriai dalyvauja edukacijos, klausia ir domisi, kaip galėtų gyventi tvariau“, – teigė internetinės drabužių atiduotuvių platformos „giver tag“ kūrėja.
„Atiduotuvių kiemas“, kurį organizuoja Kauno regiono atliekų tvarkymo centras ir drabužių atiduotuvių-mainytuvių platforma „gyver tag šią vasarą jau vyko Kaune, Kėdainiuose, Viduklėje, Žiežmariuose ir Jonavoje.
