Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Ligitas Kernagis: „Man labai nepatinka neteisybė“

Pirmadienis, 08 August 2022 15:26 Parašė 
Prie Gulbių tvenkinio Prie Gulbių tvenkinio

Susitikimą prie Gulbių tvenkinio derinom ilgokai: tai Ligitas Kernagis pajūry saulės spindulius gaudo, tai vakaras po vakaro koncertuoja... Bet sutarėm: kalbėsim apie viską, tačiau be neigiamų emocijų, vien pozityvas. Įkyrėjo pjautynės ant kiekvieno kampo, socialinių tinklų komentatoriai kaip nuo grandinės nutrūkę, žodžių nerenka. Tad valio, Ligitai, kalbam apie gėrį ir grožį. Manot, pavyko? Nė velnio! Pats gyvenimas padiktavo pokalbio temas.

Ir nutilo dainos radijo stoty

Taip jau atsitiko, kad viena radijo stotis nustojo transliuoti Ligito dainas. Pats Kernagis gal ir nebūtų atkreipęs dėmesio, bet paskambino senas draugas, perspėjo: ar žinai, kad tavo kūryba juodu flomasteriu užtušuota, kitaip sakant, juodajame sąraše. Užsiminė, kas tuo galėjo „pasirūpinti“, nes turi ryšių su Arūno Valinsko gerbėjais ir negerbėjais. Nustebo Ligitas – kuo jis čia dėtas? Prietelius tik numykė: gal senos nuoskaudos?

– Aišku, nesinorėjo patikėti, bet, kai siųsdavau savo kūrybą, padėkodavo, o dabar, kai nusiunčiu, tyla, tarsi į vandenį. Žinodamas mūsų su Arūnu santykius po Seimo, pagalvojau, kad visko gali būti. Juo labiau, kad man dar skambino iš radijo stoties, sakė, kad Valius pas juos nedirba, mes tavęs neužblokavom, – prisimena dainininkas.

Ligitas socialiniuose tinkluose parašė, kad jo dainų galima klausytis YouTube, Spotify platformoje, ten yra jo kūrinių.

– Man skambino iš vienos radijo stoties, šiandien (kalbėjomės liepos 27 d. – K. L.) interviu paprašė „Vakarų ekspresas“, skambino kiti atlikėjai, žodžiu, net nežinau, ką aš čia pajudinau, – sako Ligitas. – Prieš tai buvo Gyčio Paškevičiaus, Selo, Juozo Statkevičiaus reikalas, bet tai jau susiję su karu.

Dainininko įsitikinimu, jei Valinskas būtų asmeniškai pasikalbėjęs su tais žmonėmis, tikrai įtikintų, kad karas yra blogis. Ligitui atrodo, kad dabar tai panašiau į sąskaitų suvedinėjimą.

„Atšaukimo kultūra“ („Cancel culture“)

Kalbėdamas apie politiką, Ligitas nerenka žodžių: šioje Vyriausybėje klesti nekompetencija. Į kurį ministrą bepažvelgsi – visi daugiau ar mažiau ne savo vietoje. Lietuva dideliais žingsniais rieda į bedugnę ir niekas nestabdo: gyvename tokiais laikais, kai, žiūrėdamas į juodą biliardo rutulį, turi sakyti, kad jis baltas. Pasakysi kitaip – būsi „atšauktas“ („Cancel culture“).

Ligitas prisiminė savo darbą Seimo Antikorupcijos komisijoje. Kai į posėdį iškvietė keletą vienų aukščiausių Lietuvos pareigūnų, kolegos Seime pašiurpo: kaip išdrįsai?! Maža to, paaiškėjo tų pareigūnų melas.

– Kiekvienas gatvėje sutiktas žmogus sakytų: jei pareigūnas aukščiausios institucijos kurtai komisijai meluoja apie vieną ar kitą įvykį, jis turėtų prarasti darbą. Ir kai nė viena galva nenusirito, supratau, kad politikoje visai kita kultūra: švogerių, chebrokratijų ar šaikų, – sako Ligitas.

Dainininko manymu, šiuo metu pašiepiami tarybiniai žmonės yra aukštesnės prabos, nes būtent jie iškovojo mūsų Lietuvai nepriklausomybę. Dabar didžiausias patriotizmas Lietuvoje yra pinigai.

– Įdomiausia tai, – stebisi Ligitas Kernagis, – kad apie tarybmetį daugiausia kalba tie, kurie tuo metu net nebuvo gimę. Aš prisimenu tuos laikus ir matau, kad lietuvis turi savybę nepaimti iš laikmečio kas geriausia ir išmesti kas blogiausia. Geriausia yra viską sugriauti, o paskui statyti velniai žino ką (pvz., švietimo sistemos, sveikatos apsaugos reformos ir pan.).

Todėl nors ir sulaukia dainininkas pasiūlymų grįžti į politiką, mandagiai atsako „Ačiū, bet ne“, nes moralios politikos, jo manymu, Lietuvoje nėra.

Žmogų, kuris kalba apie šeimos vertybes, gali sumindyti, išversti kaip kojinę į kitą pusę. Ligitui gaila Romo Dambrausko, kuris padainavo šeimų marše (šeima – Konstitucijos pagrindas!), tai vargšą sumaišė su žemėm, jam sunku gauti salę koncertams, nors Romas su politika nieko bendra neturi.

Senos dainos – geros dainos!

Visai neseniai Ligitas Kernagis išleido vinilinę plokštelę „Pirmyn į 1990“, kuri vainikavo visą jo kūrybą. Čia atrinktos geriausios tų laikų dainos, o plokštelė ypatinga tuo, kad vienoje jos pusėje yra popdainų versijos, o antroje – roko. Kaip sakoma, visiems skoniams. Dainininkas šiuo metu aktyviai koncertuoja.

– Visai neseniai turėjau du koncertus Jurbarke ir Šilutėje. „Auklėjau“ jaunimą savo dainomis. Sakau, senos – geros dainos. Ir kurios geresnės? Pasirodo, jaunimui senosios geresnės už naujas, – juokiasi Ligitas.

Apskritai, muzikos srityje Kernagiui sekasi puikiai. Išleido albumą, jo visą tiražą, net nepradėjus prekiauti, nupirko viena Kauno parduotuvė ir iškart išdalijo po visą Lietuvą. Tad ko daugiau norėti? Beje, naujos dainų versijos labai gerai priimamos.

– Kas įdomiausia, jaunimas žodžių nežino, bet, išgirdę priedainį, kitą jau dainuoja kartu. Jie paprasti, „užkabina“, – sako Ligitas ir stebisi, kad kartais su juo koncertuojančios jaunimo grupės į tekstą nelabai kreipia dėmesį. – Mes savo laikais nenorėdavom nusibanalinti...    

Dainininko nuomone, „minimalistinė politika“ dabar populiari visame pasaulyje. Dainų tekstus minimizuoja, žodžių vis mažiau. Į kur tai veda? Į vartojimą. Greitas maistas, knygos, muzika. Tokia pasaulinė tendencija, neatsilieka ir Lietuva.

– Tenka tik apgailestauti ir pasidžiaugti, kad mūsų karta tuo klausimu buvo pakankamai stipri, – sako Ligitas Kernagis.

Laimingas savo šeimoje

Ligitas pirmiausia prabyla apie Jonavą, kuri turėtų būti didelė šeima, palaikyti vieni kitus, o vietos valdžia vienytų žmones, o ne skaldytų. Kalbėdamas apie savo šeimą dainininkas nušvinta, sako, labai ja džiaugiasi.

– Metai bėga, matau, kaip vaikai auga ir neleidžia man senti, – juokiasi Ligitas.

Pačiam mažiausiam, Deilui, septyneri, bus pirmokas, Šarlotei jau trylika, o vyriausiajam – Markui – dvidešimt penkti.

Ligitas prisipažįsta, kad nelinkėtų savo vaikams pasukti jo pėdomis.

– Nieko čia lengvo nėra, mano gyvenimas – labiau kovotojo, – atsidūsta. – Pamenu, kai dirbau Seime, buvau viename straipsnyje pavadintas kovotoju. Iš tiesų. Man labai nepatinka neteisybė.

 Ligitas Kernagis sako nenorįs, kad mūsų pokalbis būtų pesimistiškas: „Man gyvenime viskas labai gerai, kūrybine veikla irgi negaliu skųstis, o šeima – mano tvirtovė“.

Mūsų pasisėdėjimą prie Gulbių tvenkinio Ligitas baigia nuotaikingai: papasakoja, kaip jauniausias sūnus gavo retą Deilo vardą.

– Truputį tyrinėjau amerikiečių rašytojo ir dėstytojo Deilo Karnegio istoriją. Pasirodo, jis pakeitęs pavardę, buvęs Kernagis. Tai, sakau, mažylis bus Deilas. Tie, kas prisimena tarybmetį, turėtų atsiminti ir populiarų animacinį serialą „Čipas ir Deilas“. Tai draugai dabar susitikę vis patraukia per dantį: turi Deilą, tai dar Čipo reikia. Sučipuosim, – kvatoja Ligitas ir ta linksma gaida mūsų pokalbis baigiasi.

Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ