Parodos kuratorius - tapytojas ir VDA KD Tapybos katedros dėstytojas Darius Rakauskas, kaip ir kiekvienais metais, birželio 6 d. atvyksta į Jonavą su misija, sukurti patrauklią jaunųjų menininkų baigiamųjų darbų ekspoziciją.
„Manau, tai graži tradicija. Šiemet 11- tą kartą atvykau į Meno galeriją. Mačiau, kaip keitėsi Jonavos kultūros centro direktoriai, galeristai, kuratoriai, menininkai. Stebėjau, kaip kūrėsi ir kartu keitėsi pačios galerijos erdvės veidas. Prisiminiau, kiek daug jaunų menininkų atsiskleidė per tą laiką nuo pirmosios parodos iki dabar, kaip keitėsi jų kūryba, kaip atsirasdavo ir išryškėdavo tapytojo savivoka. Rengiu parodas studentams, kaip krikštą, nes aš labai branginu šią vietą. Suprantu, kad studijos baigėsi ir jaunųjų tapytojų idealai neišvengiamai keisis. Tat noriu palinkėti, dar didesnio asmeninio tobulėjimo, neišsigąsti didelio antpuolio kritikų ir kritikos. Linkiu pasinaudoti savo kūrybiniais privalumais, kuriuos atskleidė dėstytojai, baigiamųjų darbų vadovai ir sulaukti kolekcionierių. Noriu padėkoti Meno galerijos parodų koordinatorei Renatai Kuliešienei už suteiktą galimybę surengti šią parodą.“- kalbėjo tapytojas Darius Rakauskas.
Paroda, kuri iškeliavo už Tapybos fakulteto sienų, informuoja visuomenę apie šiuolaikines laikmečio problemas ir kaip jos susiję su įvykiais pasaulyje. Baigiamieji studentų darbai atspindi tapyboje atrastus naujus požiūrio taškus, praplečia ir išgrynina jų įgautą akademinę patirtį. Parodoje matome ne tik skirtingų formatų drobes, kartono gabalėlius ar baltus popieriaus lapus, šokiruoja darbai kuomet tūkstantines tradicijas Kinijoje skaičiuojantis menas susilieja su Europos meno srove. Parodoje matysite koliažus, skulptūrėles, video projekcijas, skirtingus kompozicijas su švieselėmis. Spalvų, jų tonų ir pustonių įvairovę, kas visumoje švelniai paryškina atpažįstamus motyvus.
2022 m. Bakalauro ir Magistro baigiamųjų darbų paroda atskleidžia vis kitokį jauno menininko veidą, kiekvienas darbas pasakoja autentišką istoriją, kuri mums žiūrovams, gali atrodyti lyg matematinė lygtis su daug nežinomųjų, skaičių seka ir logika. Norisi pakreipti žvilgsnį ar žaisti su atstumais, man taip atsitiko stebint tą pačią drobę tik vis kitokiu kampu. Iš arti, paveiksle mačiau apleistą pastatą, kurio langas apkaltas sutrūnijusiu skuduru, o iš toliau atrodė, kad matau judantį drakoną.
Rūta Levulienė. „Gryname ore“. Bakalauro baigiamasis darbas. 2022 m. Vadovas lekt. P.Lincevičius. „Gamtos ir žmogaus ryšį mėginu suklijuoti iš skirtingų, viena su kita nesusijungiančių detalių. Tokia tapybos specifika tarsi kalba apie šiuolaikinio žmogaus nutolimą nuo gamtos. Darbuose iš atskirų detalių dėlioju gamtos motyvus, kuriuos užfiksuoju fotografijoje, sustabdydama nuolat kintantį šešėlių žaismą arba samanų paviršių priartindama objektyvu. Taip labiau tyrinėju gamtą ir ji tampa mano darbų improvizacijos pagrindu. Kuriu drobėje nuotaikos virpėjimą, medžio ar augalo detalių motyvus, spalvų ir atspalvių niuansaciją“- kalbėjo dailininkė.
Rita Rimšienė. „Esu žmogus, esu pasaulis“, „Vyras ir moteris“. Bakalauro baigiamasis darbas. 2022m. Vadovas prof. P.Griušys. „Savo kūrybiniame darbe vyrą ir moterį išreiškiu skaičiais 3,4,5,ir 6, kas yra aktualu šiuolaikiniame technologijų pasaulyje. Pagal konvenciją Lietuvoje taip yra žymimi vyro ir moters pirmieji skaičiai asmens dokumentuose. Tuo norėjau parodyti, kad tarp žmonių yra tam tikri susitarimai, taisyklės ir žmonės sąmoningi nekenkti savo vidiniam ir išoriniam pasauliui. Taigi žinome ženklus, taisykles ir jų laikomės arba ne, peržengiame arba ne, savo pasaulį sugriauname arba ne“ - savo darbus pristatė Rita.
Eglė Marcinkevičiūtė. „Zuikeli, zuikeli“. Bakalauro baigiamasis darbas. 2022m. Vadovas lekt. A. Zakarauskas. „Savo darbo temoje nagrinėju apšvietimo sukuriamą transformaciją. Keliu klausimą, kaip ji keičia materialius žmogaus sukurtus objektus, jiems priduodama ryškumo bei kitų gamtai būdingų savybių. Darbe noriu pabrėžti ne pačią šviesą, bet jos apšviestus paviršius, žymiu spontaniškai atsiradusio dialogo su jais ir šviesa pradžią. Jau pavadinime kreipiuosi tik akimirką gyvuojantį ir naujas mintis sukėlusį pakeleivį – saulės zuikutį. Pokalbyje siekiu sekti, fiksuoti arba kuo ilgiau atmintyje sulaikyti, su realybe susipynusias naujas jo vibracijas. Pasirinktais meninės raidos būdais konstatuoju naujai susidariusias, muzikalumo ir nepastovumo įgavusias vizualines šviesos kuriamas intrigas“
Danielė Vrubler. „Asmeninė kartotė“. Bakalauro baigiamasis darbas. 2022m. Vadovas doc. E. Markūnas. „Gyvūnas ir žmogus. Kas juos sieja ir kur yra juos skiriantis taškas? Mano darbai kalba ne tik apie jų ryšį, bet ir abiejų būvį savimi. Moderniame mūsų pasaulyje moralės ir vaidmens ribos tarp žmonių ir gyvūnų yra persipynusios. Tai mane skatina vaizduoti šiuos du motyvus kaip vientisą lygiavertį organizmą ir tuo pačiu atsigręžti į pirminį jo tašką – gamtą.“ – taip motyvaciją kurti pristatė Danielė.
Akvilina Šimkevičiūtė. „Ryšio zona“. Magistro baigiamasis darbas. 2022 m. Vadovas doc. E. Markūnas.„Žvelgiant į pastarąjį dešimtmetį skaitmeninių technologijų plėtra, 5G ryšys, neabejotinai pakeitė iki tol buvusį žmonijos gyvenimo būdą, tuo tarpu ir manąjį. Būnant kartos, kuri augo kartu su technologijomis dalimi, norėta šį ryšį vizualizuoti ir įamžinti. Šie darbai yra simboliška reakcija, į kvestionuojantį klausimą, ar įmanoma „pabėgti“ nuo skaitmeninių ryšio priemonių šiandieniniame pasaulyje?“
Daina Maslauskaitė „De Profundis“. Magistro baigiamasis darbas. 2022 m. Vadovas prof. A. Vaitkūnienė.„Tai – savotiška relikvija žuvusiems ir tebežūstantiems kare Ukrainoje, malda už juos. Parodos tema – karo esybė ir vidinio balanso sandūra. Pagrindinė idėja – subjektyvi šviesos ir tamsos genezė, arba žmogaus dvasios transformacija ir evoliucija. Parodos paveikslų ciklas liudija griūtį ir tamsą, karo esybę, o taip pat procesą, kuriame žmogaus dvasioje tveriasi ir gimsta kažkas visai naujo.“
Li Shenfeng „Atminties detalės mieste“. Magistro baigiamasis darbas. 2022 m. Vadovas lekt. P.Lincevičius. „Kiekvienas miestas yra tarsi unikalus istorijos ir atminties archyvas. Mieste gausu žmonių atminimą menančių detalių. Kauno senamiestis ir Pekinas – tai vietos, kurios man paliko gilų įspūdį. Mano paveikslai skirti ne ik nostalgijai, bet dar svarbiau – dabarties išsaugojimui. Senamiestį, kaip istorijos ir atminties liudininką, nutapiau ir taip išsaugojau, kad žiūrovams tai sužadintų asmeninius prisiminimus ir tie prisiminti dalykai nemirtų...“
Paroda veiks iki birželio 30 d. JKC meno galerijoje.
Eitvydė Pranevičienė
