Tuo metu, kai per mūsų šalį keliavo respublikinis poezijos pavasaris, Kulvos bibliotekoje surengta literatūrinė-muzikinė popietė „Iš širdies į širdį“ tapo nedidele jo dalimi. Tačiau šventė kaimo knygų šventovėje turėjo išskirtinį bruožą, nes buvo dedikuota Kulvos gyvenvietės 640-ies metų sukakčiai paminėti. Sueiga, lydima poezijos posmų, muzikos garsų, istorinių faktų apie šį kraštą, atvėrė vartus į renginių ciklą, kurie tęsis visus metus.
Sukakčių metai
Kulvos seniūnas Ramūnas Gudonavičius atkreipė dėmesį, kad 2022-aisiais gražią sukaktį mini ne tik Kulvos vardas. „Šiemet sukanka 120 metų mūsų mokyklai, kuri išugdė ir mus, ir daug veiklių asmenybių, pasklidusių po visą pasaulį ir garsinančių šį Kulviečio kraštą. Septynias dešimtis metų skaičiuoja Kulvos biblioteka. Dėkui buvusiai ilgametei bibliotekininkei Lidai Žilionienei, knygų šventovėje dirbusiai pusę amžiaus. Džiugina šiandien čia triūsiančios Vitos Radionovienės aktyvi veikla. Jos sumanyti renginiai visada žavi švelnumu ir prasmingumu, o pati biblioteka laikoma šviesos ir kultūros židiniu. Šioje įstaigoje niekada netrūksta lankytojų, jaunųjų skaitytojų, kurie būtent čia plečia savo akiratį, mokosi kurti grožį ir būti savarankiški“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo R. Gudonavičius.
Jis pasidžiaugė tvirta bendruomene ir jos vadove Karolina Petrenčiuk-Naujokiene, gebančia suburti vietos gyventojus ir įgyvendinti įvairius projektus. „Linkiu, kad ir ateityje nepristigtų naujų planų, gyvybingumo ir energijos“, – jos asmeninio 30-ojo gimtadienio proga įteikdamas puokštę gėlių linkėjo seniūnas.
Bendruomenės pirmininkę jausmingais žodžiais pasveikino Kulvos bažnyčios klebonas Rytis Gurkšnys. „Dėkoju už viską, ką darai bendruomenei ir parapijai. Dėkoju Dievui, kad Tave atsiuntė dirbti mūsų Kulvos žmonėms. Linkiu ir toliau veikti – tegul Tavo gyvenimą papildo dar daug gerų sumanymų ir darbų“, – sveikino sielų ganytojas.
K. Petrenčiuk-Naujokienė, dėkodama už jai skirtą dėmesį, prisipažino norinti, kad ateityje Kulvos vardas Europoje būtų minimas dažniau nei Lietuvos. „Dirbkime, būkime kartu, drauge gražinkime gyvenimą ir dažniau šypsokimės, nes šypsena nieko nekainuoja, tačiau suteikia laimės ir sveikatos. O kai būsime sveiki, veikla taps įvairesnė ir įdomesnė“, – dalijosi mintimis Kulvos bendruomenės pirmininkė.
Meninė dalis
Popietėje dalyvavę rajono poezijos klubo „Šaltinis“ nariai Valentina Kašauskienė, Irena Nagulevičienė, Petras Zlatkus ir Aloyzas Vaznaitis pasidalijo savo kūryba, kurioje atsispindėjo kaimo tema. Svečiai akcentavo respublikinio poezijos pavasario esmę. Jų manymu, Kulvos bibliotekoje surengta sueiga įsikomponuoja į visos šalies poezijos pynę ir liudija, kad sodiečiams reikia poetinio žodžio. Visi kūrėjai padėkojo bibliotekininkei Vitai Radionovienei už pakvietimą šventę papildyti vietos kūrėjų eilėraščių posmais.
Daug metų žmonių sveikata šioje seniūnijoje besirūpinusi medikė Janina Ragelienė padeklamavo savo sukurtą eilėraštį, skirtą Kulvai. „Kur ošia svyruokliai beržai, / kur gluosniai pasvirę siūbuoja...“ – skambėjo aktyvios bendruomenės narės lūpomis tariami žodžiai. Ir tai tik patvirtino, koks svarbus žmogui yra tėviškės kampelis, minintis tokią didžią sukaktį.
Savo sukurtų eilėraščių pluoštą padeklamavo Naujasodyje gyvenanti Giedrė Adomaitytė, dažna Kulvos bibliotekos viešnia.
Parengti meninę programą V. Radionovienei padėjo vietos moksleivės, parengusios literatūrinę kompoziciją pagal Lietuvos poetų eiles, savarankiškai pasiruošusios groti įvairiais muzikos instrumentais. O Goda Noreikaitė koncertinę dalį papildė solinėmis dainomis ir sulaukė garsių aplodismentų.
Sueigą vainikavo Kulvos kultūros centro vokalinis ansamblis „Keturios širdys“, vadovaujamas Valerijos Degutienės.
Iš rašytinių šaltinių
Bibliotekininkė V. Radionovienė, parengusi įdomų pranešimą apie Kulvos istoriją, pakvietė susirinkusiuosius prisiminti savo krašto praeitį.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kulva paminėta Naujosios Prūsijos kronikoje 1382 metais. Vėliau šį kraštą mini kryžiuočių žvalgai, aprašydami savo žygius į Kernavę, Vilnių, Trakus ir paminėdami nedidelę medinę pilį Kulvoje.
Kiek daugiau žinių apie Kulvą galima aptikti XVI a. rašytiniuose dokumentuose. Būtent juose aptinkama duomenų apie buvusį dvarą, kuris turėjęs kelis savininkus, kol apie 1820 m., jį valdant prasiskolinusiam dvarininkui Kozakauskui, už skolas buvo parduotas dalimis.
Archyviniai dokumentai liudija, kad Kulva buvo padalyta į dvi dalis – Aukštutinę ir Žemutinę. Aukštutinę Kulvą ir šiuo metu primena Daigučių dvarininko pastatas, kuris įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Žemutinės Kulvos dvaro pėdsaką žymi tik senas parkas.
Pirmoji Romos katalikų medinė koplyčia iškilo XVI a. pradžioje. Vėliau Jono Parčevskio iniciatyva pastatyti mūriniai maldos namai, kurie perduoti katalikams. Tuo laiku Kulvos bažnyčia buvo Skarulių parapijos filija. Kulvos parapija įsteigta tik XX a. pradžioje, 1909 m. Kunigo Julijono Narkevičiaus pastangomis pradėjo veikti bibliotekėlė parapijiečiams. Nuo 1909-ųjų iki 1914 m. Kulvoje gyvavo Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.
Maldos namai
Daug bėdų ne tik gyventojams, bet ir statiniams pridarė antrasis pasaulinis karas, kurio metu bažnyčia ir varpinė buvo smarkiai apgadintos.
Garbaus amžiaus kulviškių atmintyje išliko prisiminimai apie tai, kad 1944 m. Kulvos varpinėje ir bažnyčioje buvo įsitvirtinę vokiečiai. Priartėjus fronto linijai, šventovė ir varpinė užsiliepsnojo, gaisras pridarė labai daug žalos. Varpai iš įprastos vietos buvo perkelti į medinę varpinę prie Daunoravičių koplyčios šventoriuje, kurioje ilsisi Daunoravičių šeimos narių palaikai. 2007 m. Kulvos parapijoje tarnavusio klebono Raimundo Kazaičio iniciatyva varpinę pavyko suremontuoti, o prieš septynerius metus ji atnaujinta, paaukštinant bokštą. Kun. R. Gurkšnio dėka pernai atnaujinti Daunoravičių koplyčios langai, durys, įrengta ventiliacija.
Šv. Mišios aukojamos kunigo Juozo Razmanto pastangomis pastatytoje bažnyčioje, papuoštoje Kulvos krašto tautodailininkų Janinos Listvinos, Mačiulių medžio drožiniais ir tapytais paveikslais.
Šviesuolio takais
Kulvos kraštas siejamas su protestantizmo skleidėjo, lietuvybės siekėjo Abraomo Kulviečio pavarde. Tiksli šio šviesuolio gimimo data nėra žinoma, manoma, kad šį pasaulį jis išvydo apie 1510 ar 1512 m. Kulvos dvare neturtingų bajorų šeimoje. Tačiau neturtas nesutrukdė jam siekti mokslų Krokuvoje, Leipcige, Vitenberge, Karaliaučiuje, kituose miestuose, įsigyti daktaro laipsnį bei tapti graikų ir hebrajų kalbų profesoriumi. Negana to, padedamas karalienės Bonos, A. Kulvietis įsteigė Vilniaus aukštesniąja mokyklą. Šis Kulvos krašto eruditas mirė 1545 m., nesulaukęs nė 40-mečio.
Jo atminimui aukščiausioje vietoje Smičkiuose pastatytas obeliskas, o gimtojo dvaro kieme atidengtas paminklinis akmuo, jo vardu pavadinta Kulvos mokykla. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkas Kostas Fedaravičius sukūrė eiliuotą romaną „Abraomas Kulvietis“, kuris pagrįstas istoriniais šaltiniais ir archyviniais dokumentais.
Seniūnijos administracija ir Kulvos bendruomenė stengiasi puoselėti buvusią dvaro teritoriją – įrengtos diskgolfo aikštelės, skalda užpilti takeliai, suformuotos kalvelės ir tilteliai – visa tai mena senojo dvaro aplinką, kurioje Kulvos kultūros centras organizuoja įvairius renginius.
Žvilgsnis į šiandieną
Bibliotekininkė V. Radionovienė, kalbėdama apie šių dienų Kulvą, priminė, kad prieš ketverius metus, Lietuvai minint 100 metų valstybingumo datą, seniūnijos centre įgyvendinta seniūno R. Gudonavičiaus idėja – atidengta atminimo lenta, skirta 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų Kulvos seniūnijos Vyčio kryžiaus kavalieriams ir savanoriams. „Tai priminimas, kad turime būti dėkingi visiems, prisidėjusiems prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo“, – pabrėžė pranešėja.
2014-aisiais Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu įteisintas Kulvos herbas – balta gulbė mėlyname fone.
Pasak V. Radionovienės, Kulva – nuostabus rajono kampelis, sulaukiantis daug keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių. „Mes esame savo krašto šeimininkai, savo gerais darbais prisidedantys prie gyvenimo gerovės ir kokybės. Nepamiršdami istorijos, didžiuokimės Kulva, kurkime taikią ir gražią jos ateitį“, – sakė literatūrinės-muzikinės popietės organizatorė V. Radionovienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
