Respublikinio poezijos pavasario paukštė, apskriejusi visą Lietuvą, gegužės 28-ąją nusileido Jonavos Viešojoje bibliotekoje. Čia poetinio žodžio puoselėtojai iš Elektrėnų, Šiaulių, Pakruojo, Kėdainių ir Jonavos dalijosi savo sielos jausmais, išguldytais ant popieriaus lapų, bendravo, keitėsi knygomis. Kiekvienas šventės dalyvis į namus išsivežė gražių prisiminimų.
Kūrinių savitumas
Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ pirmininkė Kristina Jaskūnienė, rašydama renginio scenarijų, kasdien sekė sinoptikų prognozes, kurios buvo labai permainingos. Likus vienai savaitei iki poezijos šventės, šilti ir giedri orai vietą užleido darganai, vėjams ir rudeniškai vėsai. Tad eilėraščių fiesta iš bibliotekos terasos persikėlė į Kraštotyros skyrių, kur nereikėjo dangstytis lietsargiais ir striukėmis.
Daugelį klausytojų ir kūrėjų suintrigavo šventės pavadinimas „Kur rimas?“ Kaip teigė sambūrio vadovė, ne vienas žmogus teiravosi, ar galės skaityti kūrybą be rimo, ar būtinai reikia pasiruošti rimuotą eilėraštį. Anot Kristinos, „rimas nebūtinai turi būti eilučių sąskambis“. Matyt, jos nuomone, eilėraštyje „turėtų kažkas trakštelti“, pavirsdamas minties rezonansu. „Toks eilėraštis kažką palieka tavyje, tu susimąstai ir pasijunti nebe toks, iki jį skaitydamas“, – sveikindama susirinkusiuosius mintijo klubo vadovė.
Todėl tą popietę respublikinio poezijos pavasario šventėje skambėjo įvairiausia poezija – buvo ir baltųjų eilių, ir klasikinio stiliaus lyrikos. Bet kiekvienas pasakytas žodis nuskambėjo svariai ir prasmingai.
Biblioteka – kultūros židinys
Šventės globėjas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis akcentavo, kad Viešoji biblioteka yra jaukus kultūros židinys, kuriame buriasi įvairaus amžiaus žmonės. Nė vieno poezijos renginio nepraleidžiantis parlamentaras teigė, jog širdyje visada turi būti vietos poezijai. „Šį pavasarį lydi besikeičiantys orai. Ir kiekvieno kūrėjo eilėraštis yra vis kitoks. Vienas gali būti paprastas, kaip baltas popieriaus lapas, kitas – sudėtingas, tarsi tikslieji mokslai. Jūsų kūriniai, kaip ir patys autoriai, yra skirtingi – paslaptingi ir atviri. Malonaus jums visiems kūrybinio kelio, išlikite tokie, kokie esate, jei nenorite keistis, likite tokie, kokie norite būti. Dėkui už puoselėjamą, daug kam nesuprantamą poeziją“, – dalijosi mintimis šventės svečias.
Viešosios bibliotekos direktorė Skirmutė Gajauskaitė šmaikštavo, kad kelias dienas nuo šurmulio – žodžių, aplodismentų, muzikos – kilnojosi įstaigos lubos, „pūtėsi“ sienos, nes vyko daug įvairių renginių. „Visada malonu matyti tiek daug svečių iš kitų rajonų. Tikiuosi, kad šis pabuvimas drauge, eilėraščių skaitymas pavirs skambia paukščių giesme, kurios skambesys nenutils iki kitų susitikimų“, – sakė ji.
Atstumas suartina žmones
Pakruojo literatų draugijai „Židinys“ vadovaujanti Edita Kurauskienė, pristatydama dvi savo bendramintes Gražiną ir Reginą, šventę pavadino „poezijos vandenimis“, kurių sustabdyti neįmanoma, net tada, kai pavasaris vėluoja kelias savaites.
Pakruojo kūrėjas sieja šiltas bendravimas su vietos savivaldybe. Ir šį kartą „Šaltinio“ klubui svečiai iš lygumų regiono atvežė naują, jų pačių parengtą ir Savivaldybės lėšomis išleistą albumą „Paprastumu nepaprastas kraštas“ apie Pakruojo rajoną. „Tai yra bendras mūsų klubo ir savivaldybės projektas, kuriame publikuojamos ne profesionalių, bet fotografų mėgėjų nuotraukos, o prie jų glaudžiasi mūsų židiniečių eilės. Pasižvalgykite po Pakruojo rajoną, o kai atvažiuosite pas mus, galbūt panorėsite aplankyti albume minimas vietas“,– kvietė Edita.
Pakruojietė Regina Pupinytė, poezijos šventėje mūsų mieste dalyvaujanti pirmą kartą, prisipažino, kad Jonavoje turinti giminių, tad kas kartą atvykdama į svečius pastebi, kaip gražėja ir keičiasi Jonava. O Gražina Gricienė, gyvenanti nuostabiame Rozalimo miestelyje, esančiame vos 10 kilometrų nuo Pakruojo, džiaugėsi susitikimu su Jonavos kūrėjais, kurie ne vieną kartą savo kūrybą skaitė rozalimiečiams. „Židinio“ klubo nariai aktyviai dalyvauja visose šventėse, o daugelio jų eilėraščiai nė kiek nenusileidžia profesionaliaisiais laikomų poetų kūriniams.
Šiaulių poezijos klubas „Verdenė“ kuriantį žmogų pavadino „ekvilibristu, vaikštančiu plonu lynu, laviruojančiu tarp ryžto ir netekties. „Kūrėjas pats sau yra tvarumo dėsnis, prasidėjus poezijos ledonešiui, jis įveikia bet kokius atstumus. Tie pusantro šimto kilometrų nuo Šiaulių iki Jonavos mums yra tik smulkmena prieš malonų pabendravimą su respublikinės poezijos pavasario šventės dalyviais. Tikiu, kad atstumas suartina žmones“, – samprotavo „Verdenės“ klubo vadovė Eugenija Liumaitė.
Valerijus Šidlauskas-Archipovas, Šiauliuose vadinamas enciklopedija, atvertė istorijos puslapius, pasidalijo turimomis žiniomis apie Saulės kelią, Jonavos miestą ir laikmetį, kuris prieš 500 metų buvo toks pat, kaip ir dabar. Tik žmonės pasikeitė, o nerimo ir nežinomo laukimo erdvėje pakanka ir šiandien. Maždaug tokia tema ir atsispindėjo jo eilėraštyje „Kai manęs nebebus ir tavęs nebebus“.
Ir rimas, ir ritmas
Daug gražių posmų atvežė Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai“ dalyvės. Pasak vadovės Almos Jociuvienės, Kėdainiai yra labai patogioje geografinėje vietoje – pats Lietuvos vidurys, tad visada patogu nuvažiuoti į vieną ar kitą rajoną, o iš jų ir daug svečių sulaukti. Kėdainietės pasidalijo į dvi grupes – Anelė, Birutė ir Pranutė dalijosi savo poezijos kūriniais, o Alma, Danguolė ir Edgaras padovanojo nuostabų koncertą.
„Rašome apie tai, ką matome, jaučiame ir girdime, tik sudėliojame į rimą. O mes, muzikos grupės nariai, dar pridedame ritmą. Tad deklamuosime, grosime, dainuosime. Mums čia, Jonavoje, būti gera“, – dalijosi nuotaika A. Jociuvienė.
Elektrėnų „Strėvos“ kūrėjams atstovavo Arvydas Vyšniauskas. Mat tądien sutapo baigiamasis respublikinės poezijos šventės renginys Elektrėnuose, kurį vedė sambūrio vadovė Vilija Dobrovolskienė. Tačiau savo emocinga kalba elektrėniškis įžiebė tokią kibirkštį, kad šioji negeso iki atsisveikinimo, o jo sukurti eilėraščiai paliko nuostabų prisiminimą.
„Šaltinio“ kūrėjai
Į šventę bibliotekoje atvyko apie pusė sąraše esančių „Šaltinio“ klubo kūrėjų. Sambūrio vardu K. Jaskūnienė pasveikino neseniai savo jubiliejus atšventusius narius. Gėlių puokštės įteiktos Nijolei Smolinai, Albinai Jefimenko ir Aloyzui Vaznaičiui, kurie maloniai pasidalijo naujausiais savo kūriniais.
Be minėtų poetų, eilėraščių „ledonešyje“ dalyvavo Upninkuose gyvenanti Danguolė Vasiliauskienė, Valentina Kašauskienė, Petras Zlatkus, Irena Nagulevičienė. O Mykolas Kručas dar kartą įrodė, kad amžius humorui – ne riba, ir temperamentingai „trenkė“ tokius šmaikščius eilėraščius apie politiką, koroną ir kitus dalykus, kad ne vienam iš juoko išspaudė ašarą.
2022-ųjų respublikinį poezijos pavasarį Jonavos „Šaltinio“ kūrėjams primins šventės globėjo, parlamentaro E. Sabučio dovanos. O Viešosios bibliotekos direktorės S. Gajauskaitės pasirašyti Padėkos raštai visiems klubams, atvykusiems iš kitų rajonų, tebus pagarbos poezijai ir draugystės su Jonava simboliai.
Irena BŪTĖNAITĖ
