Visą gegužės mėnesį Jonavos kultūros centro Meno galerijoje veikia mūsų kraštiečio, profesoriaus, keliautojo, dailininko Jono Butkevičiaus tapybos darbų paroda „Siužetų improvizacijos“, kurioje eksponuojama dalis paveikslų, nutapytų  per pastaruosius ketverius metus. Unikali ekspozicija keri ryškių spalvų deriniu ir savitu reginių skambesiu. Anot autoriaus, „paroda – tai tavo sielos apnuoginimas, tavo išraiška, nes paveiksluose atveri savo širdies gelmes ir prisistatai, kas tu esi”.

Mieliausias kraštas – Lietuva

Autoriaus teigimu, ekspozicijos pavadinimas „Siužetų improvizacijos“ parinktas neatsitiktinai. Mat jis pats yra apkeliavęs per 70 valstybių penkiuose pasaulio kontinentuose, tad daugelio paveikslų vaizdai siejasi su kelionių įspūdžiais, atsispindi gamtos, kultūros motyvai, filosofiniai apmąstymai, galima aptikti ir grotesko pavyzdžių.

Pristatydamas parodą, J. Butkevičiius akcentavo, kad net ir tolimiausios bei paslaptingiausios valstybės neatsveria tos šilumos, kuri užlieja jo sielą čia, Lietuvoje, tėviškės kieme Dumsiškių kaime. „Iš tikrųjų ganėtinai daug basčiausi po pasaulį, bet iš visų matytų kraštų labiausiai patiko Lietuva, o joje – Šveicarija, turinti savo herbą, kurį piešti man teko garbė ir kurį patvirtino Hieraldikos komisija bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Didžiuojuosi Jonava, nes matau, kaip gražiai ji tvarkosi ir visose srityse – kultūroje, ekonomikoje – žengia į priekį. Retas rajono centras turi tokią Meno galeriją, kurioje rengiamos parodos, organizuojami kiti renginiai. Džiaugiuosi, kad jonaviečiai leidžia Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštį – tai dar vienas gražus pasiekimas. Nėra kito tokio širdį šildančio krašto, kaip Lietuva, kurioje klesti Jonava ir lietuviškoji Šveicarija“, – kalbėjo dailininkas.

Santarvė tarp gamtos ir žmogaus

„Savo paveiksluose ieškau santarvės tarp žmogaus ir gamtos, nes joje jaučiuosi geriausiai. Man tapyboje labai svarbu spalvos, jų kontrastai ir sąskambiai.

Tapau atviromis spalvomis, naudoju plačią jų paletę ir reljefinius pastozinius potėpius. Spalvų derinius priešpastatau gyvenimo kasdienybės rutinai, vyraujančiai įtampai pasaulyje. Juk spalvos turi magišką galią – tai ir žmogaus emocijos, mintys, net ir iš to išplaukiantys darbai. Ne veltui sakoma: žmogus gyvena spalvingą gyvenimą. Tad man paveikslas turi skambėti”, – pristatydamas savo darbus mintijo J. Butkevičius.

Parodą sudaro dalis darbų, kuriuose, kaip minėta, perteikti kelionių įspūdžiai. Tarkime, paveiksle „Andų ežeras” matyti ankstyvą rytmetį ryškiai raudonai apšviesti  kalnai, sniegynų viršūnės, tyvuliuojantis mėlynas vanduo. O štai  Australijos vaizdas – ryškiai raudona spalva nutapytas „Uluru kalnas“, kurį aborigenai laiko šventa vieta ir prieš porą metų uždraudė į jį kopti. Dėmesį traukia paveikslas „Indonezijos vulkanai“. J. Butkevičius prisiminė, kad kelionės metu jam teko į visus užlipti, išskyrus vieną – mat šis išsiveržė, tad teliko jį stebėti tik per keturių kilometrų atstumą.

Kelionės motyvai vaizduojami ir kituose darbuose, tokiuose kaip „Indonezijos mergaitės“, „Audra prie Amazonės“, „Šiaurės pašvaistė“, „Trys Peru indėnai“ ir t. t. Prasminga yra tai, kad paveiksluose perteikti ne tik tolimų kraštų peizažai, bet išryškėja ir tam tikri kultūriniai aspektai, manieros ir pan.

Ekspozicijoje yra ir Lietuvos vaizdų, sakykime „Vienuolynas prie ežero“. Tačiau šiame kūrinyje mažiau ryškių spalvų, reginys pateikiamas ramiu spalvų deriniu.

Pasak autoriaus, yra ir humoristinių paveikslų, pavyzdžiui, „Šokėja ir ateivis“. „Pažvelkite, kaip ateivis, tiesdamas obuolį,  gundo žavią šokėją. Bet jis kuria ir kitus planus, nes kitoje rankoje laiko arbūzą ir dairosi, kaip įprasta sakyti, „į kairę“, – optimistiškai savo sumanymą aiškino autorius. – O šiame paveiksle, kurį pavadinau „Vienatvė dviese“, norėjau pažvelgti į žmogaus psichologiją kiek filosofiniu kampu. Todėl ir nutapiau moterį ir vyrą, kuriuos skiria nudžiūvęs medis. Matome du personažus, abudu lyg ir kartu, bet yra vieniši. Gal neturėjo vaikų, neliko artimųjų, nebeturi gilaus vidinio ryšio. Kiekvienas gyvena su savo mintimis.” 

Įvairios tematikos darbai Jonavoje dar nebuvo eksponuoti, tad tikrai verta juos pamatyti. Paroda „Siužeto improvizacijos“ tęsis iki birželio 3 d. Per nepilnus septynerius metus dailininkas yra nutapęs per 240 darbų, surengęs 27 parodas.

Spalvų dailininkas

Parodos atidarymo dieną Meno galeriją užplūdo J. Butkevičiaus kūrybos gerbėjai,  – valdžios atstovai, vietos menininkai, kolegos iš Vilniaus, Šveicarijos bendruomenės narių grupė, bajorų sąjungai atstovaujantys asmenys, miesto gyventojai.

Vilnietis, individualistų grupės įkūrėjas ir prezidentas dailininkas Svajūnas Armonas prisipažino, kad įėjęs į galeriją buvo nustebintas tos šviesos, kurią skleidžia kolegos paveikslai. Pasak svečio, spalva užburia, o J. Butkevičius yra vienas tų tapytojų, kuris perteikia spalvų gamą, sudėlioja patrauklią ir ryškią kompoziciją.

„Džiaugiuosi, kad šešerius metus buvau Jono dėdės, garsaus dailininko, profesoriaus  Vlado Karatajaus mokinys.  Jonas yra asmenybė, nes kitu atveju tokių projektų, tokių parodų negalėtų kurti. Nesu menotyrininkas, bet Jono darbai kalba daugiau nei žodžiai. Nuoširdžiai pasakysiu – ši paroda mane pribloškė šviesa ir spinduliuojančia šiluma, ir tai yra nuostabu”, – kalbėjo svečias. 

Mintimis apie meno puoselėjimą, aktyvų kraštiečio J. Butkevičiaus vaidmenį tapybos srityje pasakojo ilgametis Lietuvos teniso federacijos prezidentas Liutauras Radzevičius, įkūręs Menų erdvę ir vadovaujantis Pašilaičių centrui Vilniuje. Jis pasidžiaugė, kad Menų erdvėje kas du mėnesiai bus organizuojamos dailininkų individualistų parodos, planuojama įgyvendinti nemažai kitokių projektų, kuriuose aktyviai dalyvauja J. Butkevičius. „Spalvingi Jono darbai man primena prancūzų dailę. Linkiu autoriui sveikatos, meilės ir taikos“, – linkėjo vilnietis.

„Kai šviesu paveiksluose, šviesu ir mintyse. Nepraraskite kūrybinės ugnies“, – sakė Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis.

„Paroda verta šios galerijos, o galerija verta šios parodos. Esu pakylėtas, matydamas eksponuojamus Jono darbus. Vadinasi, mano bičiulio širdyje žydi pavasaris. Linkiu ne tik kelionių, bet ir kūrybingumo, geros auros, pukių parodų ir tikrų bičiulių“, – optimistiškai kreipėsi Vilniaus krašto bajorų sąjungos garbės vadovas, žeimietis, J. Butkevičiaus vaikystės draugas Kazys Mackevičius.

Daug gražių žodžių apie Šveicarijos garbės pilietį, puoselėjantį seniūnijos klestėjimą, pasakė Šveicarijos bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas, vietos kultūros centro darbuotojos Danutė Jurgickienė ir Dalia Toločkienė, bendruomenės nariai. „Spalvų dailininku“ parodos autorių pavadino „Taurostos“ žurnalo redaktorius Vytautas Venckūnas, už pagarbą ir atsidavimą tapybai dėkojo Jonavos menininkai, buvusi ilgametė Krašto muziejaus direktorė Regina Karaliūnienė, daugelis atėjusiųjų.

Pagarba menui ir jo kūrėjams

 „Norėdamas ant drobės išreikšti savo vaizdinį, pirmiausia jį perleidžiu per savo mąstymo prizmę, jį abstrahuoju, apmąstau tinkamas spalvas, o vėliau atsiduodu jausmui ir intuicijai, kurie tave veda, ir improvizuoju, stengdamasis suteikti paveikslui skambesį. Man paveikslas turi skambėti. Savo kūriniuose ieškau santarvės tarp žmogaus ir gamtos, nes aš pats moku įsirašyti į gamtą, išjausti vėjo dvelksmą, medžio ošimą. Gyvenimas – nuostabi pasaulio pažinimo kelionė“, – akcentavo kraštietis dailininkas.

J. Butkevičiaus kūryba yra svarus indėlis į Lietuvos meną. Jo darbai apkeliavo daugelį mūsų šalies galerijų, salių, parodoms skirtų erdvių, jo paveikslais gėrėjosi Lenkijos, Latvijos, kitų šalių dailės mėgėjai.
J. Butkevičiaus sodyba-muziejus Dumsiškių kaime tapo kultūrinių sueigų vieta, reiškianti pagarbą ir nūdienos kūrėjams, ir tiems, kurie paliko ryškų kūrybinį pėdsaką praeityje.

Irena BŪTĖNAITĖ