Kas slepiasi už psichologo kabineto durų? Mitai apie psichologinę pagalbą

Ketvirtadienis, 12 May 2022 16:10 Parašė 

Kas slepiasi už psichologo kabineto durų. Mitai apie psichologinę pagalbą.

Norint būti sveiku ir laimingu nebeužtenka rūpintis tik kūno sveikata, turime rūpintis ir psichikos sveikata. Deja, visuomenėje vis dar vyrauja nemažai mitų apie psichikos sveikatą ir psichologų teikiamas paslaugas. Mitai ir neigiamos nuostatos yra reikšmingi veiksniai, trukdantys laiku pastebėti psichikos sveikatos negalavimus ir ieškoti pagalbos. Neigiamas požiūris į psichologinę pagalbą ne tik trukdo pačiam žmogui efektyviai spręsti iškilusius sunkumus, bet ir jo aplinkiniams. Tyrimai rodo, kad aplinkinių nuostatos itin svarbios ir kartais lemtingos, ar žmogus esant poreikiui kreipiasi pagalbos ar ne. Tuo tarpu laiku nesuteikta pagalba gali turėti neigiamų pasekmių tiek trumpalaikėje tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Kad taip nenutiktų, kviečiame pasitikrinti savo žinias apie psichologinę pagalbą – kas tiesa, o kas mitas?

Vyraujantys mitai apie psichologinę pagalbą

1. Mitai: psichologas diagnozuoja, skiria vaistus, skaito mintis ir vertina išvaizdą. Diagnozuoja ir gydymą skiria psichiatras (gydytojas). Psichologas to nedaro. Psichologas yra specialistas, padedantis žmogui (turinčiam arba neturinčiam psichikos sutrikimų) pokalbiu ir tam tikromis nemedikamentinėmis metodikomis jaustis geriau.

Minčių skaitymą palikime mistikams, psichologo profesija remiasi mokslu. Žmogaus veidas, kūno kalba psichologui suteikia informacijos, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, ir jei tik ja remtumėmės, galime padaryti klaidingas išvadas apie žmogaus išgyvenimus. Tai iš esmės sutrikdytų konsultavimosi procesą, nes neleistų pamatyti žmogaus kaip visumos. O žmogus yra labai gilus ir platus. Konsultavimo procesas paremtas pasitikėjimu, pagarba, priėmimu ir lygiaverčiu santykiu.

Taigi psichologas nediagnozuoja, neskiria vaistų, nevertina tik išvaizdos ir neskaito minčių.

2. Mitas: psichologo nereikia, jei turiu draugų. Kartais pokalbis su artimuoju gali padėti išspręsti sunkumus. Tačiau psichologo konsultacija skiriasi nuo pokalbio su draugu. Draugai turi suformuotą nuomonę, kuri trukdo būti objektyviu jūsų atžvilgiu. Kartais net ir artimiausi žmonės negali padėti, nes tiesiog neturi įgūdžių įsigilinti į žmogaus vidų, duodami patarimai ne visada būna tai, ko jums iš ties reikia ir pan. Tuo tarpu specialistas turi specifinių žinių apie psichologiją, yra objektyvus ir nešališkas kliento atžvilgiu. Mokslas ir praktika rodo, jog psichologo konsultacijos padeda, tad greta pokalbio su draugu pravartu pasitarti ir su psichologu.

3. Mitas: psichologas mano problemų neišspęs. Tai iš esmės neteisingas teiginys, slepiantis nerealistiškus lūkesčius. Už problemą atsakingas jos turėtojas – neįmanoma gyventi gyvenimo už kitą žmogų. Psichologo funkcija padėti žmogui visapusiškai suprasti kylančius sunkumus, jų priežastis, kartu ieškoti sprendimo būtų. Įprasminti patirtį, padėti iš situacijos išeiti stipresniam. Psichologas lyg ginklanešys kovoje būna kartu, pateikia sprendimui reikalingus įrankius ir padeda jaustis saugiau, drąsiau įveikiant sunkumus.

4. Mitas: jei kreipsiuosi pas psichologą, tai man pakenks ateityje (negalėsiu turėti teisių, dirbti valstybės tarnyboje ar pan.). Jonavos visuomenės sveikatos biure (VSB) psichologo konsultacijos teikiamos konfidencialiai ir anonimiškai. Klienų apsilankymai nėra niekaip fiksuojami, jog galėtų turėti įtakos žmogaus veiklai. Gydytojo siuntimo konsultacijoms taip pat nereikia. Konsultacijos nemokamos (finansuojamos valstybės).

5. Mitas: kreipiasi tik tam tikro amžiaus, išsilavinimo, finansinės ar socialinės padėties žmonės. Tai netiesa. Visiems tam tikrais gyvenimo etapais naudinga psichologiškai save pastiprinti. VSB konsultacijos teikiamos Jonavos miesto ir rajono gyventojams nuo 14 metų.

6. Mitas: kreiptis pagalbos pas psichologą yra silpnumo ženklas. Pažvelkime kitu kampu: ar žmogus, siekiantis gyventi laimingą gyvenimą, yra silpnas? Turbūt ne. Nėra lengva pažvelgti problemai tiesiai į akis, ją spręsti ir laiku suprasti, kad pagalbos reikia. Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, ieškoti būdų spręsti iškilusius sunkumus yra brandos ir drąsos ženklas.

7. Mitas: pas psichologą naudinga kreiptis tik tada, jei turi rimtų sunkumų.

Psichologija apima ne tik „blogų dalykų taisymą“, bet ir geriausios gyvenimo kokybės siekimą.

Psichologo paslaugos gali veikti ir prevenciškai stiprinant psichologinį atsparumą (pvz. mokantis valdyti stresą, nerimą ir pan.). Psichologinis atsparumas veikia lyg imunitetas. Stiprus kūno imunitetas padeda atsilaikyti prieš virusus ar lengviau persirgti susirgus. Taip pat veikia psichologinis atsparumas – tampame sunkiau paveikiami stresorių, o susidūrę su sudėtingomis situacijomis lengviau jas įveikiame ir net sustiprėjame.

Asmeninio augimo temos individualioms konsultacijoms ar grupiniams užsiėmimas gali būti įvairios, pavyzdžiui: noriu stiprinti savivertę, noriu išsikelti asmeninio tobulėjimo tikslus, noriu priimti visapusiškai apgalvotą sprendimą (pvz. renkuosi tarp darbo pasiūlymų/studijų), noriu išmokti naujų būdų kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata, noriu rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, noriu sąmoningumo savo gyvenime – suprasti ką jaučiu, ką galvoju ir kaip tai mane veikia, noriu tapti geresniu draugu/partneriu/mama ir t.t.

Taigi, Jonavos VSB psichologo konsultacijos gali būti naudingos tiek sprendžiant sunkumus, tiek keliant asmeninio tobulėjimo tikslus.

Kokia būna pirma konsultacija, ko tikėtis?

Visų pirma, tikėtis bent šiek tiek nerimauti, jaudintis - tai normali reakcija. Konsultavimo procese nerimo ir įtampos palaipsniui mažėja.

Pirminė konsultacija vadinama įvadine. Joje žmogus susipažįsta su tvarka, psichologu. Aptariamas sunkumas/tema, konsultavimosi tikslas, lūkesčiai. Būna, jog vienos konsultacijos neužtenka tikslui išsikelti, jei problema kompleksinė, paini. Tuomet gali prireikti daugiau konsultacijų tikslo išsigryninimui. Bet kuriuo atveju, konsultacijos gale apibendrinama ir nusprendžiama, kas bus daroma toliau – konsultavimas tęsiamas, ar žmogus nukreipiamas kitam specialistui.

Ką dar svarbu žinoti kreipiantis pas psichologą?

Neretai žmonės atsineša sąrašą problemų ir viliasi, kad po vieno pokalbio jų gyvenimas pasikeis. Deja, fiziškai neįmanoma per vieną pokalbį visko aptarti. Taip pat neįmanoma per porą susitikimų pakeisti to, kas buvo auginta, formuota mėnesius, metus ar dešimtmečius. Kad procesas būtų sklandesnis, svarbi besikreipiančio motyvacija, atsakomybė, atvirumas sau ir psichologui (o tinkamo ryšio užmezgimui taip pat reikia laiko). Taigi kreipiantis pas psichologą svarbu sau suteikti tiek laiko, kiek pokyčiui reikės.

Jei konsultavimo procese jaučiama, kad „kažkas ne taip“ – labai svarbu tai atvirai aptarti su psichologu. Nepasitarus su psichologu nutraukti konsultavimo procesą ne visada geriausia išeitis. Neretai įvardinus konsultavimo barjerus terapinis ryšys tik sustiprėja ir konsultavimo efektyvumas padidėja.

Kyla daugiau klausimų apie psichologo paslaugas, o gal svarstote užsiregistruoti konsultacijai?

Apsilankykite svetainėje www.jonavavsb.lt/individualios-psichologo-konsultacijos/ kur sužinosite daugiau apie Jonavos VSB teikiamas psichologo paslaugas, galėsite užsiregistruoti konsultacijai ar užduoti jums rūpimą klausimą – atsidarius svetainę jos apačioje rasite laukelį, kuriame galite anonimiškai užduoti klausimą ir gauti psichologo atsakymą el. paštu.

Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
el.p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
tel.nr.: 864544985