XVII amžiuje pastatyta Skarulių Šv. Onos bažnyčia, panaikinus Skarulių parapiją, įgijo Antrosios Jonavos bažnyčios statusą. Tai unikalus gotikos ir renesanso epochų sandūros architektūros paminklas, Jonavos kraštą garsinantis Skarulių muzikos festivaliu bei Didžiaisiais Šv. Onos atlaidais. Ištuštėjusiame kaime veikianti šventovė šiemet mini 400 metų sukaktį.
Pirmieji įspūdžiai
Ketverius metus Jonavos parapijoje tarnaujantis dekanas, kun. Virginijus Birjotas prisipažįsta, kad iki paskyrimo į šį kraštą Šv. Onos bažnyčioje netekę apsilankyti, tačiau ne kartą yra girdėjęs apie Tarptautinį Skarulių muzikos festivalį, Didžiuosius Šv. Onos atlaidus.
„Dar pirmaisiais darbo metais mane maloniai nustebino į pamaldas susirinkusiųjų žmonių skaičius. Kaime gyventojų jau nebėra, bet suvažiuoja žmonės, kuriems brangūs Skaruliai, tai rodo stiprų bendruomeniškumo jausmą. Bendruomenė yra organizuota, rūpinasi bažnyčia, tęsia susiformavusias tradicijas, tokias kaip procesijų organizavimas, aplinkos tvarkymas, kitas. Tai rodo, kad atvykstantiesiems šventovė ir jos aplinka labai svarbi. Džiaugiuosi visais jais“, – nuomone pasidalijo dekanas V. Birjotas.
Anot kunigo, Liudo Mikalausko organizuojamas Tarptautinis Skarulių muzikos festivalis garsina Jonavos kraštą profesionaliosios muzikos atlikėjais, sulaukia įvairaus amžiaus žmonių, tarp kurių matyti nemažai jaunimo. „Tai rodo, kad bažnyčia yra gyva ir reikalinga. Tradiciniai koncertai džiugina visus, smagu ir man, klebonui“, – prisipažino sielų ganytojas.
Didžiausia problema – lėšų stygius
Pašėlusiu greičiu lekiantis laikas Skarulių šventovei dovanoja gražų jubiliejų, tačiau tuo pačiu primena, kad ilgaamžį statinį būtina prižiūrėti, juo rūpintis, nuolat remontuoti ir atnaujinti. Šiems reikalams vien tik geros valios ir norų nepakanka, nes net ir menkiausi pokyčiai reikalauja investicijų. Norint gauti lėšų, reikia rašyti projektus, kuriuos gali teikti tik juridiniai asmenys.
„Ieškodami išeities, skaruliečiai susibūrė į asociaciją „Skarulių bendruomenė“. Ateityje šis juridinis vienetas, tikimės, palengvins kelią į investicijų paieškas. Iki bažnyčios jubiliejaus, matyt, nelabai ką bepasieksime, didesniems darbams lėšų ieškoti reikėjo daug anksčiau. Esame dėkingi rajono Savivaldybei, kurios vadovai ir administracija supranta situaciją ir pagal galimybes paremia biudžeto lėšomis. Taip buvo ir remontuojant Švento apaštalo Jokūbo bažnyčios fasadą, ir atliekant smulkesnius darbus Skarulių maldos namuose. Ačiū Savivaldybei už skirtus 15 tūkst. eurų, kurių dėka suremontuoti suolai, atnaujintos grindys Šv. Onos bažnyčioje“, – sakė kun. V. Birjotas.
Savo lėšomis bei darbais prisideda ir buvę Skarulių kaimo gyventojai, tvarkantys ir prižiūrintys trijų kunigų kapus šventoriuje, puoselėjantys bažnyčios prieigas ir jos vidaus interjerą. Praeityje, koncerno „Achemos grupė“ prezidento Bronislovo Lubio laikais, nemažai investicijų Skarulių bažnyčiai skirdavo bendrovė „Achema“, bet netikėti ekonominiai pokyčiai pakoregavo situaciją ne maldos namų naudai.
Darbų pabaigos nematyti
2010 m. Skarulių bažnyčios statinių kompleksas Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu paskelbtas saugomu valstybės.
Daugelis sumanytų darbų, anot kun. V. Birjoto, atsimuša į paveldosaugos statusą. Reikalavimai yra aukšti – kiekvienam veiksmui, nedideliam pajudėjimui, numatytam pokyčiui ar atnaujinimui reikalaujama projekto. Dokumentų pildymas, smulkus numatytų darbų išdėstymas atima nemažai laiko. Nuo šiol dedamos viltys į susikūrusią asociaciją „Skarulių bendruomenė“.
„Šv. Onos bažnyčioje labai reikia pakeisti langus, nes jie „pavargę“ nuo metų naštos. Langų daug, visi jie dideli, būtinos nemažos lėšos. Išorė atrodo neblogai, stogas geros būklės, tačiau labai reikia dėmesį skirti vidaus remontui, atnaujinimo prašo įėjimo vartai, tvora. Kitaip tariant, rūpesčių nestinga. Negalima pamiršti, jog rajone yra ir daugiau šventovių, kurias taip pat reikia gražinti, naujinti, remontuoti – ir kiekvienai būtinos lėšos. Reikia tvarkyti Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios vidų, bet gyvename sunkmečiu – dar neatsigavus nuo koronaviruso pandemijos, prasidėjo karas Ukrainoje, auga mokesčiai, kyla elektros, dujų, maisto produktų kainos. Negalima prognozuoti, kas bus rytoj, kiek aukų surinksime, kiek rasime investicijų. Laimei, dar suspėjome suremontuoti Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios išorę“, – dalijosi patirtimi klebonas V. Birjotas.
Už sakralinių vertybių išsaugojimą ir puoselėjimą, atnaujinant pagrindinę miesto bažnyčią bei jonaviečių telkimą tikėjimo bendrystei maldoje už Jonavą ir jos gyventojus, 2021-ųjų gruodžio mėnesį vykusiame rajono Savivaldybės mero Padėkos vakare Jonavos dekanui, Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonui, kun. V. Birjotui įteikta „Šviesos bokšto“ nominacija.
Dėmesys jubiliejui
Renginiai, skirti Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų sukakčiai paminėti, bus organizuojami iki 2022-ųjų pabaigos. Klebonas V. Birjotas siekia, kad juose aktyviai dalyvautų visuomenė, tariasi su vietos valdžia ir ieško naujų minėjimo formų.
„Kartu su Savivaldybės mero pavaduotoja Birute Gailiene aptarėme 400 metų bažnyčios jubiliejinių metų renginius. Maloniai nuteikė tai, kad Savivaldybė siūlo savo idėjas, ragina mokyklas, kitas įstaigas rengti parodas, konferencijas, susitikimus šventovės sukakčiai paminėti, – pasakojo kun. V. Birjotas. – Su Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus skyriaus kolektyvu ieškome būdų, sudarančių galimybes turistams ir vietos gyventojams suteikti kuo daugiau žinių apie Skarulių Šv. Onos bažnyčią. Sutarėme, kad šeštadieniais atversime bažnyčios duris ir lauksime atvykstančių žmonių, o Krašto muziejaus gidė supažindins ne tik su šventovės, bet ir su Skarulių kaimo istorija. Turime įvairių iniciatyvų kuo didesniam skaičiui lankytojų pristatyti šį unikalų architektūros paminklą.“
Susituokė tik kelios poros
Į šv. Mišias, Skarulių Šv. Onos bažnyčioje aukojamas kartą per mėnesį, suvažiuoja kelios dešimtys žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad Skarulių parapijos nebėra, klebono nuomone, tai esąs nemažas skaičius.
„Pagrindinį branduolį sudaro tie asmenys, kurie čia gimė, augo, kuriems brangus Skarulių kraštas. Be to, šalia bažnyčios yra kapinės, kur ilsisi Anapilin išėję artimieji. Tad žmonės, gyvenantys toli nuo šios vietovės, tą dieną ir šv. Mišiose dalyvauja, ir kapus sutvarko, ir Mišias už mirusįjį užsako. Atšilus orams, tikėtina, sulauksime ir daugiau tikinčiųjų, nes iš tikrųjų malonu susitikti su buvusiais vaikystės ar jaunystės draugais, pasipasakoti, kaip sekasi, prisiminti Išėjusiuosius, pasidalyti rūpesčiais ir džiaugsmais. Šv. Mišios Skaruliuose – tai bene vienintelė proga susitikti su buvusiais kaimynais ir pažįstamais žmonėmis“, – samprotavo dekanas, kun. V. Birjotas.
Kleboną stebina tai, kad jonaviečiai nelinkę užregistruoti santuokas Skarulių bažnyčioje. Anot sielų ganytojo, per ketverių metų jo tarnystę Jonavoje Šv. Onos bažnyčioje susituokė tik kelios poros – ant vienos rankos pirštų jas galima suskaičiuoti.
„Čia juk Antroji Jonavos bažnyčia, priklausanti tai pačiai Jonavos parapijai. Jokių leidimų ar papildomų dokumentų nereikia – ar eina į Jonavos, ar į Skarulių maldos namus. Įdomu, kodėl tokia išskirtinė ir graži Šv. Onos bažnyčia nėra patraukli jaunavedžiams? Gal jaunus žmones gąsdina čia esančios kapinės?“– retoriškai klausė kun. V. Birjotas.
Profesionaliosios muzikos festivaliai
Skarulių Šv. Onos bažnyčia patraukė ir menininkų dėmesį – nuo 2017-ųjų kasmet šioje šventovėje vyksta Tarptautinis Skarulių muzikos festivalis, kurį organizuoja VšĮ „Liudo Mikalausko koncertai“.
„Skarulių Šv. Onos bažnyčia jau 400 metų žavi savo išskirtiniu gotikos stiliaus didingumu ir kiekvieną, kuris važiuoja Jonavos aplinkkeliu, kviečia bent trumpam prilėtinti greitį ir pasigrožėti ja. Mes, menininkai, susivilioję jos ramybe, taip pat neliekame abejingi. Kviečiame visą Lietuvą bent trumpam užmiršti kasdienius rūpesčius ir pasinerti į Skarulių bažnyčios šv. Mišių ir muzikos paslaptis. Tegul koncertai, kurių gali pavydėti didžiausi šalies festivaliai, šiam neeiliniam architektūros paminklui padės vėl nušvisti nauju veidu,“ – dalijosi mintimis L. Mikalauskas.
Per šį laikotarpį publika žavėjosi Vaidos Genytės, Rafailo Karpio, Onos Kolobovaitės, charizmatiškojo operos solisto Egidijaus Bavikino, operos solistės Nidos Grigalavičiūtės iš Jungtinių Amerikos Valstijų dainomis, klausėsi Jokūbo Bareikio giedamų bažnytinių giesmių. Nedos Malunavičiūtės ir Olego Ditkovskio programa „Atšventink Meile mano namus“ klausytojus užbūrė paslaptingumu ir filosofijos gilumu. Nepamirštamų įspūdžių paliko svečių iš Suomijos – fleitininko Milko Vesalaineno, operos primadonos Angelikos Klas ir orkestro „Saimaa Simfonietta“, kitų atlikėjų koncertai.
Kiekvienais metais festivalis organizuojamas vasaros mėnesiais, tad sutampa su Šv. Onos atlaidais, į kuriuos susirenka labai daug žmonių iš visos Lietuvos. Tądien Skarulių laukais vėl nuskamba iš šio kaimo kilusios operos primadonos Genovaitės Bigenytės balsas, kitų festivalio dalyvių dainos, pasitinka visada nuotaikingo dirigento Vytauto Lukočiaus šypsena.
Tarptautinio Skarulių muzikos festivalio, rengiamo kultūros paveldo objekte, tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į unikalią XVII a. pastatytą šventovę, sukurti gyvą festivalio bendruomenę, pasauliui parodyti, kad menas ir malda visada turi būti šalia. O varpo skambesys, nuaidintis Neries pakrantėmis, žadina sielą ir kviečia pabūti ištuštėjusiame kaime, kurio istoriją saugo ir primena 400 metų skaičiuojanti Šv. Onos bažnyčia.
Autentiškiausi maldos namai
Kaip teigia rašytiniai šaltiniai, mūrinės bažnyčios statybą bus nulėmęs įvykis, susijęs su Skarulių dvaro savininko Andriejaus Skarulskio piligrimine kelione į Palestiną. Pasakojama, kad šis dvarininkas lydėjo kunigaikštį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį į Šventąją žemę ieškoti Kristaus kapo.
Viešnagės metu A. Skarulskį sužavėjo Jeruzalėje pamatyta bažnyčia, palikusi nepamirštamą įspūdį ir tapusi įkvėpimu naujų maldos namų statybai Skaruliuose. Juolab kad senoji medinė bažnytėlė nebetenkino nei paties dvarininko, nei parapijiečių.
1620–1622 m. A. Skarulskio lėšomis pastatyta bažnyčia, pavadinta Šv. Onos vardu, pasižymi unikalia gotikos, renesanso ir baroko darna. Kelis kartus ją niokojo gaisrai. Maldos namai smarkiai nukentėjo per karą su Švedija ir Maskva, tačiau A. Skarulskio sūnus Rapolas Zigmantas pasirūpino ją atstatyti, užsakė perlieti Rusijos kareivių sudaužytą varpą. Tai 1670-aisiais atliko garsiausias Lietuvos varpų meistras Jonas Delamarsas.
Skarulių bažnyčia, savo istorijoje patyrusi daug negandų, iki šiandien išliko be didesnių pakeitimų, todėl yra unikali. Ypač vertingas joje vienas seniausių Lietuvoje drožybinis didysis altorius su šv. Onos paveikslu ir šventųjų skulptūromis. Pirmykštį pavidalą išlaikė ir kairysis Išganytojo altorius.
Bažnyčios patrauklumą stiprina barokinės skulptūros – 12 apaštalų sienų nišose ir grupė „Nukryžiavimas“, daug paveikslų. Skarulių Šv. Onos bažnyčia laikoma autentiškiausiais maldos namais Lietuvoje.
Bažnyčios šventoriuje ilsisi trijų nužudytų kunigų palaikai. 1941 m. birželio 25 d. traukdamiesi raudonarmiečiai aukomis pasirinko Skarulių parapijos kleboną kun. Pranciškų Vitkevičių, Veprių kleboną kun. Boleslovą Vėgėlę ir Vilniaus krašto kunigą Zigmantą Stankevičių. Nužudytųjų kapus prižiūri buvę Skarulių kaimo gyventojai.
Irena BŪTĖNAITĖ
