Kokį darbą bebūčiau dirbusi, dažnai reikėdavo informacijos, surinktos medžiagos apie Jonavos kraštą, jo žymiausius žmones. Ir visada žinojau, į ką kreiptis – į Jonavos viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus vyriausiąją bibliografę Rimantę TARASEVIČIENĘ.
Kilusi pandemija išbalansavo planuotą darbą, teko ieškoti kitokių veiklos variantų. Kraštotyrai atidavusios per 20 metų Rimantės klausiu apie šių metų planus, projektus, kas daroma dabar, ką žadama nuveikti ir, žinoma, apie iškilias asmenybes, su kuriomis savo laiku teko pabendrauti gyvai.
– Šie metai derlingi žinomų Jonavos krašto žmonių jubiliejais. Ką sveikinsite, ką minėsite 2022-aisiais?
Mūsų viešoji biblioteka didelį dėmesį skiria Jonavos krašto žmonių pagerbimui, nes kas gi kuria istoriją, jei ne žmonės? Kiekvieni metai gausūs kraštiečių jubiliejais. Pernai minėjome net penkių Jonavos rajono garbės piliečių jubiliejus: Jono Sirvydžio, Gedimino Stanislovo Ilgūno, Edvardo Prichodskio, Konstantino Bogdano ir Jeronimo Ralio, o taip pat ir Šviesuolės Veronikos Gabužienės 90-metį. Visiems šiems žmonėms parengiau virtualias parodas Jonavos viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.jonbiblioteka.lt. Taip pat pradėjome pildyti Virtualią Jonavos rajono Garbės piliečių alėją su aktyviomis nuorodomis į jau parengtas virtualias parodas https://jonbiblioteka.lt/jonavos-rajono-garbes-pilieciu-aleja
Šiemet gausu Jonavos krašto literatų jubiliatų, ypač jų daug pirmoje metų pusėje, todėl sumanėme juos visus kartu pagerbti ekspozicija „Žodžiai, kviečiantys sušilti“. Rengiame biografijas kitų kraštiečių, esančių Jonavos krašto jubiliejinių ir žymių datų 2022-aisiais metais kalendoriuje, mininčių jubiliejus. Šį darbą atliekame kartu su skyriaus vadove Regina Lukoševičiene ir talpiname jas bibliotekos interneto svetainėje. Taip pat atvirukais sveikiname kraštiečius, parodydami jiems dėmesį ir išreikšdami dėkingumą už Jonavos garsinimą.
– Pristatykite kiekvieną jų, kas jau buvo suorganizuota ir planuojama organizuoti minint šias sukaktis?
Nuo sausio vidurio Kraštotyros skaitykloje parengta ekspozicija „Žodžiai, kviečiantys sušilti“ (Jonavos krašto literatai – 2022-ųjų metų jubiliatai). Ekspozicijoje pristatomi literatai: Albina Jefimenko, Nijolė Smolina, Liuda Gelgotaitė-Puniškienė (1927-2006 m.), Ana Aleksandravičienė, Viktoras Junkaitis (1927-1994 m.), Ričardas Drabavičius (1937-2020 m.), Izidorius Ignatavičius (1932-2021 m.), Mindaugas Švėgžda, Vaclovas Volkus. Ši ekspozicija veiks iki balandžio mėnesio – kviečiu ateiti ir pamatyti. Ją pakeis „Šv. Onos bažnyčia – paveldo perlas Jonavoje“. Vasarą numatome parengti ir Senųjų leidinių ekspoziciją (Aleksio Churgino 110-osioms g. m. bei Pranciškaus Skorinos metams), o rugsėjo mėnesį parengsime „Baltosios obels papėdėje“ (Raimundo Samulevičiaus 85-osioms gimimo metinėms paminėti).
Daug dėmesio, kruopštumo, laiko ir meilės reikalaujantis darbas – virtualių parodų parengimas. Mūsų skyriaus komanda – vadovė Regina Lukoševičienė ir mudvi su Vaida Kondrotiene šiemet esame numačiusios parengti 6 virtualias parodas. Tai – žmogui-orkestrui, rekordininkui Antanui Kirvelevičiui, Skarulių Šv. Onos bažnyčios 400 metų jubiliejui, dramaturgams ir prozininkams Izidoriui Ignatavičiui bei Raimundui Samulevičiui, kt.
– Pastaruoju metu, liūdna, bet vis labiau „anglėjame“, lietuvių kalba tarsi nustumiama į antrąjį planą. Kas daroma, populiarinant gimtąją kalbą?
Esu girdėjusi kažkieno pasakytas mintis, pritariu joms ir visur, kur tik galiu, pabrėžiu – mes patys save susinaikinsime, jei atsisakysime savo tradicijų, papročių, jei patys nerodysime pagarbos gimtajai kalbai ir pasiduosime kitų įtakai ar pradėsime puoselėti mums svetimas tradicijas. Yra sakoma, jog lietuvių tauta išliks, jei sugebėsime parodyti, puoselėti ir išsaugoti unikalius papročius ir tradicijas. Todėl manau, kad labai svarbu dirbti ta linkme ir perduoti tai ateinančioms kartoms.
Prieš kelerius metus mūsų biblioteka parengė projektą „Mokomės įdomiau“, kuris buvo skirtas lietuvių kalbos mokymui. Bendradarbiavome su visomis Jonavos mokyklomis bei su Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislauskio ir Žeimių mokyklomis-daugiafunkciais centrais.
Vesdama skaitmeninio raštingumo mokymus ar konsultuodama gyventojus skaitmeninio raštingumo klausimais, visada akcentuoju pagarbą lietuvių kalbai. Dažnas sako – mano namuose nešiojamas kompiuteris, nėra lietuvių kalbos ir neįmanoma parašyti lietuviškų raidžių. Tuomet aš parodau klaviatūrą ir paaiškinu, jog lietuvių kalbą reikia įsidiegti ir, nustačius lietuvių kalbą, sėkmingai rašyti taisyklingai, be klaidų. O dabar, kai rašome „švepluodami“, atrodome kaip beraščiai ir rodome nepagarbą gimtajai kalbai. Todėl ir draugams bei artimiesiems reikia rašyti lietuvių kalba, kad parodytume savo raštingumą ir pagarbą kitam, o ne tik kad greičiau, kartais taip iškraipant, „sudarkant“ gražią mūsų kalbą, kad net negalima suprasti esmės.
Kraštotyros skaitykloje visai neseniai veikė Lietuvių kalbos instituto edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, kurią mūsų skyriaus vadovė Regina Lukoševičienė buvo rezervavusi prieš dvejus metus Lietuvių kalbos dienoms.
– Dirbate ne dėl „pliuso“ ar tiesiog užfiksuojant su Jonavos krašto istorija susijusius faktus. Kaip į domėjimąsi gimtojo krašto praeitimi, dabartimi įtraukiate visuomenę?
Teisingai sakote, ne „dėl pliuso“. Pandemija padarė savo: karantinai, galimybių pasai, spartus viruso plitimas, todėl žmonės stengiasi trumpiau būti uždarose patalpose, vengia susibūrimų. Tačiau mes be darbo nebūname. Prisidedame prie bendro elektroninio Lietuvos bibliotekų katalogo kūrimo. Nuo 2004 m. aprašome straipsnius iš rajoninių laikraščių, kurie šiuo metu automatiškai papildo jungtinį Lietuvos bibliotekų katalogą. Atrenkame bei aprašome ir straipsnius iš respublikinės spaudos, ir iš knygų, autoryste ar turiniu susijusius su Jonavos kraštu. Primename moksleiviams, studentams ir visiems, kurie domisi mūsų krašto istorija ir / ar kraštiečiais: mes galime padėti jums rasti informacijos, naudojantis Lietuvos bibliotekų jungtiniu katalogu.
Kaip dabar madinga sakyti, kad daug ką galima atlikti neišeinant iš namų. Vyresni žmonės prieš pandemiją dažnai man sakydavo, jog nori išeiti iš namų, pabendrauti, gyvai sužinoti reikiamos informacijos. Tačiau pandemija daugelį privertė užsidaryti namuose. Todėl stengiamės, kad ir Jonavos viešosios bibliotekos informacija, ir kai kurios paslaugos būtų prieinamos 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tam keliame vis daugiau informacijos į virtualią erdvę. Dėl žmogiškosios klaidos buvusi Jonavos viešosios bibliotekos interneto svetainė 2018 m. gegužės mėn. buvo prarasta ir kuriama nauja. Nuo 2018 m. iš naujo kuriama kraštiečių biografijų elektroninė bazė. Kol kas tai puslapis „Kraštiečiai“ https://jonbiblioteka.lt/krastieciai, kuriame patalpintas sąrašas su nuorodomis į sukurtas biografijas.
2021 m. paruoštos ir svetainėje patalpintos 37 kraštiečių biografijos. Bibliotekos elektroninėje svetainėje kraštotyros skiltyje talpiname daug informacijos apie krašto istoriją ir nūdieną. Čia rasite Jonavos krašto istorijos apžvalgą ir svarbiausias datas, praėjusių ir šių metų Jonavos krašto jubiliejines datas, bibliotekos leidinius ir kita.
Mūsų skyriaus darbuotojas Vytautas Venckūnas rūpinasi Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ leidimu. Prie šio darbo prisidedame ir mes su skyriaus vadove Regina. 2021 m. buvo šeštieji leidimo metai. Jau išleista 14 numerių. Metraštis nušviečia pagrindinius valstybingumo akcentus, pažymimos jubiliejinės istorijos datos, pagerbiami iškilūs jonaviečiai jų jubiliejų proga, skyrelyje ,,Susitikimas su įdomiais žmonėmis“ pristatomi žymūs krašto žmonės. Kūrybinės mozaikos skyriuje publikuojama ir žymesnių kraštiečių, ir jaunų kūrėjų, konkursų laureatų kūryba. Spausdinami kraštiečių prisiminimai, aprašomi Jonavos krašto istoriniai įvykiai. Leidinio misija – pakylėti gabius poetus, rašytojus, menininkus, krašto istorijos tyrinėtojus bei puoselėtojus ir suteikti jiems galimybę bendrauti su skaitytojais, kritiškai vertinti meno, kultūros, istorijos įvykius, garsinti Jonavos vardą svetur. Leidinys iliustruotas spalvotomis nuotraukomis. Leidybą finansuoja Jonavos rajono savivaldybė. Visi metraščio „Taurosta“ numeriai elektroniniu formatu yra publikuojami bibliotekos elektroninėje svetainėje. Juos galima rasti adresu: https://jonbiblioteka.lt/taurosta.
Vytautas Venckūnas 2021 m. rinko medžiagą ir ruošė leidinio ,,Jonavos krašto gyventojų genocidas“ internetinę versiją. Tai – Jonavos krašto gyventojų, 1940-1953 m. nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos, sąrašas su aprašais, archyviniais dokumentais. Gavus finansavimą iš rajono savivaldybės, ruošiami Jonavos krašto gyventojų genocido aprašai. Sukurta interneto svetainė www.jonavagenocidas.lt. Ji pildoma duomenimis. Svetainės apimtis – per 1600 žmonių, nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos, pavardžių.
Ruošiami vokiečių okupacijos laikotarpio kitų rezonansinių smurtinių įvykių aprašymai. Vienas iš jų – Užusalių ir Paskutiškių kaimų taikių gyventojų sušaudymai 1942 m. Svetainėje išskirta pokario partizaninio pasipriešinimo apžvalga, nukentėjusių, žuvusių partizanų sąrašas. Laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų, su Lietuvos ypatinguoju archyvu buvo sudaryta sutartis dėl archyvinės medžiagos publikavimo, kuri bus tęsiama 2022 m. Svetainės pagrindiniai puslapiai yra suformuoti ir jau patalpinta 30 proc. informacijos apie asmenis, nukentėjusius nuo dviejų okupacinių režimų. Darbai bus tęsiami visus 2022 metus, įkeliant naują informaciją iš archyvų ir kitų šaltinių.
Medžiaga apie Jonavos kraštą renkama ir iš Lietuvos archyvų. Čia skyriaus darbuotojas Vytautas Venckūnas apsilanko maždaug kartą per mėnesį. Karantino metu ši veikla buvo sustabdyta.
– Papasakokite, su kokiomis ugdymo įstaigomis bendradarbiaujate? Kokie renginiai organizuojami vaikams ir jaunimui, suaugusiesiems?
Biblioteka organizuoja daug įvairių renginių. Šiemet, minint Sausio 13-osios įvykius, jau įvyko kraštiečio Aleksiejaus Gaiževskio knygos „Tarp dangaus ir žemės. Taip gimsta kariai, 1991-1992“ pristatymas, Tarptautinės gimtosios kalbos dieną įvyko kilnojamosios parodos „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“ pristatymas. Dar esame numatę ekspozicijos „Šv. Onos bažnyčia – paveldo perlas Jonavoje“, interneto svetainės www.jonavagenocidas.lt pristatymą bendruomenei ir kt. Žodžiu, domėkitės ir sekite mūsų reklamą (šypsosi).
Jonavos viešoji biblioteka atvira visiems. Bendradarbiaujame su visomis rajono ugdymo įstaigomis. Skyriaus darbuotoja Vaida Kondrotienė veda edukacinius užsiėmimus: „Knygos kelias“,
„Skaityk išmaniai“, „LEGO robotai“, „Išnykę, bet nepamiršti“, ekskursiją su audiogidu „Literatūrinė Jonava“, „Modeliuok su „Sculptris“.
Džiugu, kad dabar, bendradarbiaujant su Raimundo Samulevičiaus progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elena Blažiene, Vaida ves edukacinius užsiėmimus apie Jonavos krašto legendas ir padavimus.
– Ne kartą mūsų pokalbio metu užsiminėte „kad istoriją kuria žmonės, todėl labai svarbus yra dėmesys jiems“. Dirbate širdžiai mielą darbą ir džiaugiatės, galėdama ne tik bendrauti, bet ir labiau pažinti iškilius Jonavos krašto žmones, parodyti jų pasiekimus, pasidžiaugti jų kūryba ir pasimokyti iš jų bei įkvėpti kitus sekti jų pavyzdžiu.
Pirmiausia turiu galvoje Jonavos rajono garbės piliečius. Smagu, kad tenka bendrauti su Terese Žižiene ir Jonu Sirvydžiu. Džiaugiuosi, kad darbas suvedė mane su jau Anapilin iškeliavusiais Konstantinu Bogdanu, Gediminu Stanislovu Ilgūnu, Edvardu Prichodskiu, Vincu Algirdu Pranckiečiu. Būtent jo žodžiai man tebeskamba ausyse, kad reikia mylėti kiekvieną žmogų ir jog mes mokomės vieni iš kitų. Kai pirmą kartą išgirdau apie monsinjoro norą mokytis iš kitų, buvau nustebinta. Man atrodė, kad toks dvasingas, šviesus žmogus, kunigas daug kam galėtų pagelbėti savo pamokymais ir staiga – jis dėkingas jo gyvenime sutiktiems žmonėms, iš kurių galėjo pasimokyti. Metams bėgant ir pačiai žengiant dvasinio tobulėjimo keliu, suprantu, jog tokia turi būti kiekvieno žmogaus siekiamybė – išmokti dėkoti vieni kitiems ir apskritai būti dėkingiems už gyvenimo dovaną ir už žmones, sutiktus gyvenimo kelyje, kurie turėjo įtakos kiekvieno iš mūsų augimui.
Noriu pasidalinti monsinjoro Vinco Algirdo Pranckiečio žodžiais: „Gyvenimas meilėje yra didelė Dievo dovana, už kurią turime visą gyvenimą dėkoti gerajam Dievui. Dėkoju Aukščiausiajam, kad leido žemės kelyje sutikti daug gerų žmonių, kuriuos mylėjau ir gerbiau. Man atrodė, kad kiekvienas iš Jūsų turi kai ką savyje įdomaus, gražaus, kad Jūs visi už mane geresni, gražesni, gabesni, kad man visą laiką prieš Jus reikia pasitempti, stengtis neatsilikti“.
Meilė ir pagarba paprastam žmogui būdinga visiems Garbės piliečiams. Kuo daugiau gyvenime pasiekęs žmogus, tuo paprasčiau su juo bendrauti: jis moka rasti bendrą kalbą su kiekvienu sutiktu žmogumi. Toks yra savo buvimu džiuginantis Jonas Sirvydis, kuris ne tik Jonavos rajono garbės pilietis, bet ir Jonų respublikos prezidentas. Jo 85-ajam gimtadieniui Viešosios bibliotekos interneto svetainėje parengiau virtualią parodą „Žmogiškumas neleidžia būti išdidžiam...“
https://jonbiblioteka.lt/zmogiskumas-neleidzia-buti-isdidziam
Džiaugiuosi Jono Sirvydžio geranoriškumu, pozityvumu, jaunatviškumu ir noriu palinkėti: tegul užtenka jėgų ir laiko būti visuomeniškai aktyviu ir rūpintis Jonų respublikos gerove bei gražinti mūsų kraštą prasminga veikla. Asmeniškai vertinu Jono Sirvydžio patarimus man dėl fizinio aktyvumo ir kasdienio buvimo gamtoje. Dirbu sėdimą darbą, todėl, kad neužsisėdėčiau, keliuosi 5–6 val. ir einu su šiaurietiškomis lazdomis į trasą – pėsčiųjų ir dviračių takus, kur ne tik išsijudinu, bet ir mėgaujuosi natūraliais gamtos garsais – paukščių čiulbėjimu, upelio čiurlenimu, medžių šnarėjimu, ošimu... Šiltuoju metų laiku sėdu ant dviračio ir važiuoju iki tvenkinių, kur, smagiai pasiplaukiojusi (J. Sirvydis kažkada važiuodavo net į baseiną Kaune), grįžtu ir „užkuriu varikliuką“ kasdieniams darbams.
Paprastas, nesididžiuojantis savo titulais ir neignoruojantis ryšio su gimtuoju kraštu buvo ir į Anapilį jau iškeliavęs Konstantinas Bogdanas. Jis gimė Žeimių dvare ir, būdamas 4-erių metų, su tėvais išvyko į Biržų kraštą, tačiau nuolat palaikė ryšį su Jonavos kraštu. Po jo mirties kraštiečiai, pagerbdami garsųjį skulptorių, Žeimiuose įrengė Konstantino Bogdano skverą, 2018 m. įkūrė jo atminimui skirtą muziejų, vėliau ant seniūnijos pastato sienos atidengta atminimo lenta.
Džiaugiuosi, jog 2000 m., dirbdama Jonavos krašto muziejuje, rūpinausi Konstantino Bogdano pypkių kolekcijos pargabenimu į Jonavą ir šios kolekcijos tvarkymu. Aiškinausi, kada, kokiomis aplinkybėmis viena ar kita pypkė papildė K. Bogdano kolekciją. Teko laimė ir man ne kartą pabūti skulptoriaus dirbtuvėse Arklių gatvėje, Vilniuje, bendrauti su juo. Atrodė – toks metų skirtumas, o dar žmogus, dirbęs kūrybinį, atsakingą darbą, aplankęs daugelį pasaulio šalių, išvažinėjęs visą buvusią Tarybų Sąjungos teritoriją, bendravęs su aukštais valstybių vadovais, dalyvavęs įvairiuose priėmimuose... Pirmą kartą kažkaip neramu buvo peržengti jo dirbtuvių slenkstį. Tačiau šį nerimą Konstantinas Bogdanas išsklaidydavo per pirmąsias susitikimo minutes: visada pasitikdavo gerai nusiteikęs, besišypsantis, maloniai ir paprastai bendraujantis. Ir supratau, jog prieš mane – Žmogus, mokantis bendrauti, įsiklausyti, išklausyti ir paaiškinti kartais sunkiai suprantamus dalykus paprastais žodžiais, nevartodamas specifinių terminų. Tiesiog malonu buvo būti su šiuo Žmogumi, matyti jį, klausyti jo pasakojimų, paaiškinimų. Džiaugiuosi, kad žeimiečiai taip gražiai pagerbė kraštiečio Konstantino Bogdano atminimą. Aš 95-osioms kraštiečio gimimo metinėms Viešosios bibliotekos interneto svetainėje parengiau virtualią parodą „Skulptūros riteris“ ir siekiu, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su kraštiečiu Konstantinu Bogdanu, jo aktyvia veikla ir nuopelnais Jonavos kraštui.
https://jonbiblioteka.lt/skulpturos-riteris
Suspėjau pabendrauti ir su Jonavos rajono garbės piliečiu, ilgamečiu Jonavos rajono vadovu Edvardu Prichodskiu, paprašiau jo parašyti savo atsiminimus, kurie labai sutrumpinti buvo publikuoti Jonavos krašto istorijos ir kultūros metraštyje „Taurosta“ Nr. 1 (2016). Nes kas gi geriau gali papasakoti apie svarbiausius darbus, jei ne pats buvęs ilgametis rajono vadovas. Parengtoje virtualioje parodoje „Jonavos rajono garbės piliečiui Edvardui Prichodskiui – 85-eri“ pateikiau ir juos. Taip pat virtualioje parodoje yra galimybė pasklaidyti ankstesnių metų laikraščio „Jonavos balsas“ puslapius, kuriuose – tam laikmečiui svarbūs įvykiai, pasiekimai, be kurių galbūt neturėtume ir šiandieninės Jonavos. Būkime dėkingi istorijos vingiuose Jonavos rajono klestėjimo labui dirbusiems žmonėms.
https://jonbiblioteka.lt/jonavos-rajono-garbes-pilieciui-edvardui-prichodskiui---85-eri
Vienintelė moteris, tapusi Jonavos rajono garbės piliete, – Teresė Žižienė. Džiaugiuosi galėjusi su ja ne kartą susitikti ir sužinoti apie jos gyvenimo metus, skirtus Jonavos kraštui, rūpestį ir savo širdies šilumą, išdalintą gyvenimo kelyje sutiktiems žmonėms. Įkvepia jos gerumas, mokėjimas globoti stokojančius ir sergančius, pozityvumas, jaunatviškas žavesys. Viešojoje bibliotekoje turime sukaupę nemažai medžiagos apie garbiąją kraštietę, šiuo metu gyvenančią Birštone, bet su nostalgija prisimenančią metus, praleistus Bukonyse. Tai, kuo pasidalinusi kraštietė, manau, gali paskatinti žmones pasistengti suprasti šalia esantį ir branginti bei vertinti tai, ką turime ir mažiau skųstis gyvenimu. 2023 m. pradžioje ji minės garbingą 90-metį. Planuoju parengti virtualią parodą „Šio krašto nepamiršiu“.
Negaliu nepaminėti dar vieno mūsų krašto Garbės piliečio – Stanislovo Gedimino Ilgūno. Tai – istorikas, politikas, rezistentas, rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, Jonavos rajono garbės pilietis. Jis 1966-1994 m. gyveno, dirbo ir paliko gilų pėdsaką Jonavoje. Čia aktyviai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą: 1988 m. buvo vienas Sąjūdžio kūrėjų Jonavoje, 1988-1990 m. Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Jonavos rajono tarybos pirmininkas. Jonavos viešojoje bibliotekoje esu parengusi ekspoziciją „Darbai, o ne žodžiai parodo tikruosius žmogaus įsitikinimus“ (2012 m.), o virtualioje erdvėje to paties pavadinimo parodą (2021 m.) bibliotekos interneto svetainėje
https://jonbiblioteka.lt/darbai--o-ne-zodziai-parodo-tikruosius-zmogaus-isitikinimus
Tikiuosi, kad paroda bus naudinga tiems, kurie pažinojo iškilųjį kraštietį, o tiems, kuriems neteko laimės bendrauti su šiuo žmogumi, paroda tegul būna akstinas pasidomėti Gedimino Ilgūno veikla, jo darbais. Kviečiame į Jonavos viešosios bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyrių, kur galėsite paskaityti jo parašytas knygas bei knygas, kurių jis yra bendraautoris, galėsime pasiūlyti pasižiūrėti filmą „Nesugalvotas gyvenimas“ ir turėsite galimybę išgirsti prasmingus ir įkvepiančius kraštiečio pamąstymus. Man asmeniškai Gediminas Ilgūnas yra atkaklumo, darbštumo, ištvermingumo pavyzdys. Kaip jau sakiau, Gediminas Ilgūnas – daugelio knygų, mokslinių straipsnių autorius.
Be knygų rašymo, kita svarbi kraštiečio veiklos sritis – kelionės. Jų metu buvo renkama kraštotyrinė medžiaga, kurią sutvarkius, susisteminus, buvo parašyta ne viena knyga. Gediminas Ilgūnas keliavo nuo 1960-ųjų metų, kas dešimtmetį rengė žygius aplink Lietuvą. Jis pats rengdavo žygio maršrutus, keliaudavo įvairiomis transporto priemonėmis: dviračiais, motociklais, automobiliais. Kelionėse daug fotografuodavo. Po žygių ruošdavo jų aprašus, aprašinėjo nuotraukas. Pats yra sakęs, jog tik išsamiai aprašyta nuotrauka turi išliekamąją vertę. Kada dirbdavo, kad tiek suspėjo? Gediminas Ilgūnas sakė, jog „per metus kiekvienas dirbantis žmogus turi 100 laisvų dienų – šeštadieniai ir sekmadieniai, kada nereikia į darbą. Para turi 24 valandas: 8 val. – tarnybai, 8 val. – poilsiui, o dar 8 val. kiekvienas žmogus paskirsto taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Galima sėdėti prie televizoriaus, galima nieko neveikti, o galima kurti“. Mūsų kraštietis puikiai mokėjo paskirstyti laiką ir išnaudojo jį kūrybai, kelionėms, darbui. Jis sakė, kad kelionės neleidžia žmogui suglebti. Žaviuosi šiuo žmogumi, stengiuosi lygiuotis į jį.
Su gerbiamu rašytoju Grigorijumi Kanovičiumi neteko bendrauti, bet 2000 metais jis buvo atvykęs į Jonavą ir lankėsi Viešojoje bibliotekoje. Turime ir nuotrauką: su juo – mūsų skyriaus vadovė Regina Lukoševičienė. Ji rašė laiškus, gerb. Grigorijus Kanovičius pildė kraštiečio anketą, pagal kurią parengė kraštiečio biografiją į knygą „Jonavos krašto žmonės“. Aš taip pat gilinausi į garbaus mūsų kraštiečio gyvenimą, kūrybą ir veiklą, 2019 m. jo 90-mečiui esu paruošusi virtualią parodą.
Norisi pacituoti patį Grigorijų Kanovičių: „Kūryboje ir gyvenime nuolat ir be paliovos suku į vieną pusę – žmogiškumą. Kas mus vienija, turi būti paremtas, o kas tolina – atitolintas“; „Svarbiausia bet kokioje kūryboje du šventi dalykai – darbas ir tikėjimas“; „Įkvėpimas yra visų pirma kasdienio nesavanaudiško darbo rezultatas“. Garbės piliečio žodžiais vėl iškeliamos vertybės: darbas, tikėjimas, žmogiškumas. Apie Grigorijų Kanovičių, apie jo vardo kasmetinę respublikinę literatūrinę premiją, kurią 2017 m. įsteigė Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Jonavos rajono savivaldybe, galima būtų parašyti jau atskirą straipsnį...
Eidami pro Janinos Miščiukaitės meno mokyklą, matome Bronislovo Lubio skulptūrą. Jonavos rajono garbės pilietis Bronislovas Lubys – Lietuvos verslininkas, pramonininkas, chemikas, Jonavai svarbus kaip Kovo 11-osios Akto signataras, kultūros ir mokslo mecenatas. Man dar neteko labiau įsigilinti į jo gyvenimo ir veiklos kelią. Ateinančiais, 2023 metais, minėsime 85-ąsias kraštiečio gimimo metines. Ta proga planuosiu virtualią parodą. Visada, kai pradedu kažkokį darbą, stengiuosi gilintis į tai, ką darau, ir atlieku viską su noru ir meile. Esu tikra, jei nori, kad kiti pajustų šilumą, reikia tikėti tuo, ką darai, ir mylėti tą darbą, reiškinį ar žmogų. Žaviuosi daugeliu garbių kraštiečių ir stengiuosi parodyti kitiems mūsų krašto žmonių žavesį bei nuopelnus.
Tarp iškiliausių tautinio atgimimo epochos asmenybių garbinga vieta tenka Jeronimui Raliui – gydytojui, vertėjui, žurnalistui, visuomenės veikėjui, pirmosios Jonavos miesto tarybos pirmininkui, Jonavos rajono garbės piliečiui, visą savo gyvenimą paaukojusiam Tėvynei, žmonėms. Jį išgarsino ir įamžino pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta Homero „Odisėja“ ir įpusėta versti „Iliada“. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus J. Ralys gyveno ir dirbo Jonavoje. Jonaviečiai jį mylėjo ir gerbė kaip gydytoją bei kilnios sielos žmogų. Jonava tapo jo gyvenimo uostu. 2021 m. spalio 6 d. bibliotekos komanda surengė konferenciją „Jeronimas Ralys (1876-1921). Homero ,,Odisėja“ vertimui į lietuvių kalbą – 100 metų“. Skaitykloje, kur vyko konferencija, parengiau teminę parodą, Kraštotyros skaitykloje – ekspoziciją „Prakalbinęs Homerą lietuviškai“, o interneto svetainėje www.jonbiblioteka.lt – virtualią parodą „Jeronimas Ralys – Homero vertėjas“.
Be jau paminėtų Jonavos rajono garbės piliečių, ypatingai domėjausi ir skyriau daug laiko, darbo, pastangų ir meilės architektui Vaclovui Michnevičiui, Samulevičių šeimai – dramaturgui Raimundui Samulevičiui, jo mamai lietuvių tautodailininkei animalistei, rašytojai, apdovanotai tarptautiniu „Šypsenos“ ordinu, Stasei Samulevičienei ir jo dėdei Antanui Samuoliui, dailininkui, vienam žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų. Dar labai įsiminė pirmojo karantino laikotarpis, kai teko dirbti nuotoliniu būdu ir ruošiau virtualias parodas Jonavos rajono literatų klubo „Šaltinis“ vadovės Irenos Nagulevičienės jubiliejinei sukakčiai bei apskritai apie šį klubą ir šio klubo nario Mariaus Glinsko jubiliejui. Buvo daug nerimo, nežinomybės, baimės. Dėkinga šiems žmonėms už bendradarbiavimą, už trumpučius susitikimus lauke, už nuolatinį ryšio palaikymą.
Dirbu daug, noriu pasidalinti prancūzų rašytojo ir filosofo, vieno iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų Voltero pasakymu, tapusiu sentencija: „Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo“. Stengiuosi tuo vadovautis, tą liudyti kitiems savo pavyzdžiu ir konkrečių mūsų krašto žmonių gyvenimo pavyzdžiais parodyti, kiek daug gero kiekvienas iš mūsų galime nuveikti, jei kryptingai dirbsime ir mokėsime pasidžiaugti vieni kitų gerais ir prasmingais darbais.
– Atėjusi į jaukią biblioteką, žaviuosi jūsų kolektyvo profesionalumu, nuoširdumu. „Pareklamuokite“ žmonėms Informacijos ir kraštotyros skyriaus darbą...
Visada laukiami lankytojai, besidomintys Jonavos istorija ir žmonėmis, kviečiame apsilankyti bibliotekos Kraštotyros skaitykloje, kur turime Jonavos krašto laikraščių komplektus nuo 1951 metų, esame sukaupę informacijos apie Jonavos krašto žymius žmones, literatus, jų kūrybą. Taip pat apie mūsų krašto dvarus, archeologijos, architektūros, gamtos paminklus. Labiausiai žmones domina vietovardžių kilmė, archeologijos ir gamtos paminklai, legendos.
Gausus Kraštotyros fondas. Čia išskirti Ilgūnų, Bronislovo Lubio, Vinco Algirdo Pranckiečio, Kosto Fedaravičiaus, Leidinių apie Jonavos kraštą, Autografuotų bei Senųjų knygų rinkiniai, o taip pat kraštiečių kūryba ir kita.
Džiaugiuosi, galėdama padėti žmonėms nepaklysti informacijos gausoje ne tik kraštotyros klausimais. Ypač tai pasakytina, kai tenka dirbti skaitmeninio raštingumo srityje. 2019-2021 m. Jonavos viešoji biblioteka ir filialai dalyvavo projekte „Prisijungusi Lietuva“ ir organizavo skaitmeninio raštingumo mokymus gyventojams. Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos konkurse 2019 metų prizo „Biblioteka – skaitmeninio raštingumo mokymų lyderė“ pripažinta Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
– Projektas pasibaigė, bet...
Ir dabar kviečiame atvykti, jei turite noro mokytis ir registruotis į mokymus. Jei iškyla klausimų ar neaiškumų, ateikite į individualias konsultacijas. Padedame žmonėms susikurti elektroninį paštą, išsiųsti reikiamus dokumentus ar kitus priedus, naudotis elektronine bankininkyste, užsisakyti vaistus, užsiregistruoti pas gydytojus ir kita, ko žmonėms reikia. Vienu metu masiškai ėjo žmonės, atsiųsti iš Migracijos tarnybos tam, kad rezervuotume jų vizitus dėl asmens tapatybės kortelių arba pasų pakeitimo. Kurdavome kiekvienam elektroninį paštą, nes į paštą ateina nuoroda, kurią reikia aktyvuoti, norint patvirtinti vizito rezervavimo laiką...
Aktyvesni senjorai supranta, jog minimaliai išmanyti skaitmeninį raštingumą būtina, todėl noriai mokosi ar konsultuojasi.
Gera daryti gera, padėti, padrąsinti, pagirti vyresnio amžiaus žmogų, panorusį bent elementariai išmokti naudotis informacinėmis technologijomis. Stengiuosi pasidžiaugti jų pasiekimais ir skatinu tobulėti, pritariu pasakymams, jog „mokytis niekada ne vėlu“ ir „tobulėjimui nėra ribų“.
***
Pasibaigus mudviejų pokalbiui, Rimantė Tarasevičienė nerimavo, kad galbūt per daug atsivėrė, galbūt ne taip bus suprasta. Esą geriau dirbti ir „netrimituoti“ apie tai, ką atlieki. Tiesiog tokia kasdienybė. Moteris pasidžiaugė, kad dirba renovuotose Viešosios bibliotekos patalpose, kur jauku, šviesu, šilta ir gera. Sako, sugebėjusi suprasti, kas svarbiausia harmoningam gyvenimui: darbo nesinešti į namus ir namų – į darbą. Tai atradusi ne taip seniai: buvo laikas, kai neproporcingai skirstė savo laiką – skriaudė šeimą, savaitgalius ir kartais netgi dalį nakties skirdama darbui. Tačiau, kai esi orientuota į rezultatą ir „spaudžia terminai“, atrodo, kad kitaip negali. Tai pasakytina apie tą laiką, kai buvo ruošiami leidiniai.
– Šiuo metu jau sugebu atsiriboti ir, kaip dabar populiaru sakyti, būti „čia ir dabar“. Kai sugebi to pasiekti, sėkmė garantuota: tu atiduodi visą save ten, kur būni. Taigi, darbe aš „pasineriu“ į darbą, – šypsosi Rimantė.
Bendravo Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ
