Daugiau nei dešimt metų Jonavoje veikiantis labdaros ir paramos fondas „Gerumo sparnai“ paskutiniu metu itin didelį dėmesį skiria nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, prisiglaudusiems Jonavos rajone. Ši labdaringa organizacija ieško įvairių kelių, kurie padėtų surinkti kuo daugiau priemonių, būtinų iš kaimyninės šalies atvykusiems žmonėms. Praėjusią savaitę „Gerumo sparnus“ pasiekė didelė humanitarinės paramos siunta iš Anglijos.
Neįkainojamos vertės siunta
Ketvirtadienio rytą į fondo sandėlio teritoriją įriedėjo uždarajai akcinei bendrovei „MoveoUK LT“ priklausantis didžiulis vilkikas iš Didžiosios Britanijos. Pasak vairuotojo, kelionė su trumpomis poilsio pauzėmis truko 28 valandas. Čia atvykstančios labdaros laukė minimos logistikos įmonės vadovas Mindaugas Jurkevičius, „Gerumo sparnams“ vadovaujanti Indrė Skistimienė, fondo įkūrėja Loreta Velch, rajono Savivaldybės Tarybos atstovai Erlandas Andrejevas, Birutė Platkauskienė, Marijona Širvelienė, savanoriai.
M. Jurkevičius akcentavo, kad pagrindinė bendrovės kontora yra įsikūrusi Anglijoje. Kovo 24-ąją Jonavą pasiekė pirmoji paramos ukrainiečiams siunta, kurią surinko ir padovanojo „MoveUK LT“ įmonių ir jų partnerių bendruomenės.
„Tai jau antroji siunta į Lietuvą, ir tai labai džiugina, kai jauti tokią žmonių vienybę. Net ir gyvendami už jūrų marių lietuviai ir kitų šalių žmonės, mūsų partneriai skiria paramą ukrainiečiams, taip nors maža dalelyte stengdamiesi prisidėti ir padėti nuo karo siaubo kenčiantiems kaimyninės Ukrainos gyventojams. Tai rodo dėmesį, susitelkimą ir neabejingumą kito žmogaus skausmui“, – sakė M. Jurkevičius, pridurdamas, kad pirmoji Anglijos lietuvių bendruomenės veiklių žmonių paramos siunta buvo nugabenta Į Alytaus pabėgėlių registracijos punktą pirmomis karo Ukrainoje dienomis.
Bendrovės vadovas pabrėžė, kad labai norėjosi prisidėti prie Jonavoje veikiančio labdaros ir paramos fondo gerų darbų. „Patys įmonės darbuotojai susisiekė su Jonavoje veikiančia organizacija „Gerumo sparnai“, bendravo nuotoliniu būdu, o labdaringa veikla jiems paliko labai didelį įspūdį, tad abejonių dėl paramos nekilo“, – apie abipusius ryšius pasakojo M. Jurkevičius.
Sudėtingas projektas
Fondo „Gerumo sparnai“ įkūrėja L. Velch prisipažino, kad dėjo daug vilčių į šią paramą iš Anglijos. Jos teigimu, tai buvęs labai sudėtingas projektas, juolab kad gauti labdarą siekė ir daugiau visuomeninių organizacijų. Turėdama daug pažįstamų lietuvių įvairiose šalyse, Loreta nemažai bendravo su Anglijoje gyvenančia Audrone Gerdviliene.
„Ji gerai žino, kuo užsiima Jonavoje esantis fondas. Jos dėka turėjau duoti ne vieną interviu užsienio žiniasklaidai, atlikti kitokius nurodymus. Viską padariau taip, kaip buvo reikalaujama. Laukimas pareikalavo nemažai nerimo, naktimis nebegalėjau užmigti. O kai sužinojau, kad pasirinko „Gerumo sparnus“, atrodo, atsipirko ir tos bemiegės naktys, ir visas jaudulys. Tai neįkainojamos vertės parama nuo karo pabėgusiems žmonėms, svarbiausia – ten nėra nei dėvėtų rūbų, nei batų, siuntoje supakuota visa nauja labdara, o ne naudoti reikmenys. Ir viskas skiriama namų netekusiems ukrainiečiams. Net dabar sunku patikėti, kad mums tai pavyko“, – dalijosi mintimis fondo įkūrėja.
Didžiulėse pakuotėse surinkta daug medikamentų, ypač vaistų nuo skausmo, prekių mažiesiems Ukrainos piliečiams, kitokių būtiniausių daiktų.
„Esu labai dėkinga įmonės direktoriui Gintautui Galiniui, poniai Audronei, Mindaugui, kuris šiandien yra kartu su mumis, – visiems, įdėjusiems indėlį į tai, kad mus pasiekė tokia vertinga labdara, kurią skiriame karo niokojamos Ukrainos žmonėms, radusiems taikią padangę Jonavoje“, – nesuvaldydama ašarų kalbėjo L. Velch.
Rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus padėkos ir suvenyrai perduoti vilkiko vairuotojui, kuris Anglijoje juos įteiks geradariams, prisidėjusiems teikiant humanitarinę pagalbą ukrainiečiams, laikinai apsistojusiems mūsų rajone.
Pasaulis keičiasi
Labdaros priėmimo ceremonijoje dalyvavęs ir mero padėkas teikęs politikas E. Andrejevas pabrėžė, kad karas Ukrainoje sutelkė visų šalių žmones ir atskleidė jų vidinį grožį: „Šios mero padėkos skirtos už supratingumą, pagalbą šiandienėje situacijoje. Juk nieko baisiau už karą negali būti. Rajono vadovo vardu padėkojome Didžiosios Britanijos kelioms kompanijoms už fondo „Gerumo sparnai“ veiklos įvertinimą ir siuntą, kuri bus padalyta Ukrainos vaikams ir moterims. Šiuo metu materialinę paramą nugali moraliniai aspektai – supratimas, dėmesys, atjauta. Pasaulis keičiasi ir vienijasi prieš žiaurų agresorių, į pirmą vietą iškeldamas žmogiškumą ir taikos siekį. Jonavos Savivaldybė deda visas pastangas ir padeda karo siaubą išgyvenančios Ukrainos žmonėms – priglaudžia pabėgėlius, sudaro galimybes vaikams lankyti mokyklas, darželius, siunčia paramą į karo zoną, palaiko visas geras iniciatyvas.“
„Tai, ką matau šiandien, yra jaudinančios akimirkos, nes akivaizdu, kiek daug pasaulyje gyvena žmonių, suprantančių nelaimę Ukrainoje, – mintimis dalijosi M. Širvelienė. – Džiaugiuosi jonaviečiais, palaikančiais kenčiančius kaimyninės šalies piliečius. Matau ir ukrainiečių dėkingumą – jie nuoširdžiai dėkoja už priėmimą, teikiamą pagalbą, nereikia ir žodžių – tai liudija jų akys. Tie žmonės buvo priversti bėgti iš savo šalies, atsidurti svetimoje aplinkoje, bet daugelis stengiasi išmokti lietuviškai bent pasisveikinti. Iš jų sklinda gėris ir dėkingumas.“
Aktyvią politikę B. Platkauskienę galima vadinti savanore, nes savaitgaliais ji lanko rajone apsistojusius Ukrainos žmones, veža jiems skirtą labdarą, bendrauja su karo pabėgėliais. „Daugelis jų pasakoja apie Tėvynėje likusius artimuosius, nerimauja dėl jų gyvybės, bet kiekvienas tiki, kad karas greit baigsis ir jie galės sugrįžti į savo gimtuosius kraštus. Malonu, kad moterys intensyviai ieško bet kokio darbo. Štai viena džiaugiasi įsidarbinusi siuvykloje, kita rado vietelę prekybos centre. Tikiu, kad ukrainiečių vaikai, atėję į vaikų darželius, greit adaptuosis lietuviškoje aplinkoje, suras naujų draugų ir lengviau išgyvens namų netektį. Net ir čia, fondo patalpose, kol suaugusieji dėlioja paketus, berniukai sėdi prie popieriaus lapų ir piešia jautrius reginius, kuriuose skrendantys balandžiai simbolizuoja „Gerumo sparnų“ darbuotojų Indrės ir Loretos gerumą, žydi gėlių žiedai, dominuoja geltonos ir mėlynos spalvos. Ir mažiems, ir dideliems karo pabėgėliams reikia šilumos ir bendravimo“, – kalbėjo B. Platkauskienė.
Darbas be pertraukų
L. Velch, išsikėlusi iš Jonavos gyventi į kitą vietą, ryšio su labdaros ir paramos fondu „Gerumo sparnai“ nenutraukė – nuolat bendravo ir padėjo jos vietoje likusiai Indrei. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, Loreta grįžo į Jonavą ir visa savo esybe atsidavė labdaringai veiklai.
„Pirmomis savaitėmis Jonavoje buvo apie dešimt, paskui dvidešimt karo pabėgėlių, o dabar jų skaičius vis auga. Džiaugiuosi, kad mums padeda ir patys ukrainiečiai – Sergejus ir „Vikingų“ komandoje žaidęs jaunuolis kasdien nešioja, kiloja, dėlioja, visą atgabentą labdarą iš Anglijos padėjo iš vilkiko sukrauti, ateina kelios moterys. Darbo rankų mums labai reikia. Padaugėjus iš Ukrainos atvykusiųjų skaičiui, teks perorganizuoti darbą taip, kad drabužius, batus, maistą žmonės atsiimtų skirtingomis dienomis, – dalijosi planais Loreta. – Kai pamatai moteris su vaikais, patekusiais į svetimą ir nepažįstamą šalį, užplūsta keistas jausmas ir noras kuo greičiau jiems padėti. Žmonės mielai dalijasi istorijomis, kurių ramiai neįmanoma klausytis. Kuo jie kalti, kad reikia bėgti nuo mirties į svetimą kraštą, nuo bombų sprogimų gelbėti vaikus ir močiutes? Ir baisu, ir įsivaizduoti sunku.“
Tiek Loreta, tiek fondo vadovė Indrė dėkoja ūkininkams, Justino Vareikio progimnazijos direktorei Olgai Mediekšei, kitiems geros valios žmonėms už paramą įvairiais maisto produktais, higienos priemonėmis, arbatžolėmis ir t. t. Vargu, ar jonaviečiai pagalvoja, kad nepakanka tik surasti rėmėjus. Neretai labdarą reikia ir atsivežti, išrūšiuoti, į paketus sudėlioti. Darbas sandėlyje kartais užtrunka iki vėlyvos nakties, o kitąsyk ir iki pat aušros, tad nebelieka laiko pagalvoti apie normalų maistą ar miegą.
„Kartais karštais patiekalais mus pamalonina „Pilno pilvo“ kulinarai, garuojančių valgių atveža šeimininkės iš „Pocynės“. Ačiū jiems. O mes ir toliau padėsime vargstantiems ir į bėdą patekusiems žmonėms. Visai tikėtina, kad mūsų surinkta labdara ateityje galbūt keliaus ir į Ukrainą. Bet kol kas tuo, ką turime, dalijamės su ukrainiečiais, apsistojusiais mūsų rajone“, – sakė L. Velch.
Irena BŪTĖNAITĖ
