Ant vieno Šveicarijos tvenkinio kranto parimęs senasis Barborlaukio dvaras dar mena anų laikų didybę, kai į jį trimis automobiliais su palyda atvykdavo Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, kiti žymūs to meto visuomenės veikėjai. Dėdės Stepono Nasvyčio dvare vasaras leisdavo šviesaus atminimo aktorė, bajorė Undinė Nasvytytė.

Praėjusį šeštadienį Barborlaukio dvaras atgijo: sugužėjo nemažai svečių, skambėjo dainos, įtaigus poezijos žodis, svečiai karieta vėžinosi po senojo dvaro liepų alėją, dailininkai pristatė plenero metu sukurtus savo darbus. Jonavos krašto muziejaus darbuotojos drauge su naujaisiais dvaro savininkais – Petru Vinciūnas ir jo žmona Arianda surengė šiuolaikinio meno festivalį „Atverk duris“.

Pasak muziejininkės Renatos Kilinskaitės, apleisti pastatai turi ne mažiau žavesio nei tie, kurie jau sutvarkyti. „Mes jokiu būdu netaikėme į klasikinio meno standartą, kas yra būdinga dvarams. Čia yra tiesiog erdvė, kurioje laisvai gali reikštis menininkai, – „Alio Jonavai“ sakė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių R. Kilinskaitė.

Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – skaičiuojama, kad Jonavos rajone buvo netoli 20 dvarų. Jau 5 m. Lietuvos muziejų asociacija organizuoja kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos bei modernių muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“. Šis kelias, prasidėjęs Žemaitijoje, vingiuos per Aukštaitiją, Dzūkiją, Sūduvą ir Mažojoje Lietuvoje – Šilutėje. Kelio organizatoriai plėtoja temą „Dvarų kultūros atspindžiai“, kuri leidžia pažvelgti į dvarus kaip į kultūrinę netektį. Atverdami Barborlaukio dvaro duris, Jonavos muziejininkai tuo pačiu prisidėjo prie Aukštaitijos muziejų kelio.

Savaitę iki festivalio Barborlaukio dvaro apylinkėse vyko dailininkų pleneras, kuriame dalyvavo Jonavos menininkai Janina Celiešienė, Vytautas Butas, Aidaras Merkevičius, Vladas Nikonovas, taip pat Kauno dailininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Vaičys ir dailininkas iš Trakų Alvydas Masys.

V. Butas Barborlaukio dvare baigė pirmąją klasę. „Man šis pleneras ir festivalis – tai tarsi proga sugrįžti į vaikystę ir užeiti į dvaro vidų: jau primiršau, kaip ir kas ten viduje. Tiesa, į Barborlaukį buvau ne kartą sugrįžęs – tapiau apylinkes, tačiau į vidų nebuvau užėjęs, nes langai ir durys buvo užkalosi. Nuo dūšios sakau – smagu sugrįžti. Beje, mokydamasis pirmoje klasėje šiame dvare pirmą kartą savo gyvenime mačiau tikrą kino filmą. Pamenu, ant sienos ištempė paklodes, o mes laukėme to stebuklo. Net ir pavadinimą prisimenu – „Komunistas,“ – juokėsi V. Butas.

Dvaro viduje buvo eksponuojama R. Kilinskaitės fotografijų paroda, joje – sustabdytos akimirkos iš aštuonių apleistų Jonavos rajono dvarų. „Mėginau užfiksuoti socialinį kontekstą – dabartinius savininkus, visiškai apleistuose dvaruose ieškojau buvusių jų savininkų paliktų žymių,“ – sakė parodos autorė.

Pajausti dvaro laikus menančią atmosferą padėjo pajausti užburianti Lietuvos teatro ir kino aktorės, poezijos skaitovės, režisierės Olitos Dautartaitės literatūrinė kompozicija. O mūsų rajono poetas Mindaugas Švėgžda savo eilėmis kvietė į šiuolaikiškos poezijos pasaulį.

Dvaro verandoje skambėjo bardų Gabrielės Goštautaitės, Gražinos Švėgždės, Andriaus Šukučio, Kristijono Ribaičio ir grupės „Arbata“ lyderio Andriaus Zalieskos atliekamos dainos.

Festivalio dalyvių dar laukė šviesos fotografija dvaro rūsyje, o sutemoms apgaubus dvarą – ugnies fotografija.

Žaviuosi šiuolaikiškai dirbančiu Jonavos krašto muziejaus branduoliu – pasirodo, atmintį galima prakalbinti šiuolaikinėmis priemonėmis, nebūtina visko sudėti po stiklu ir užrakinti devyniais užraktais.

Laima SLOVIKIENĖ