Sausio 13-osios vakarą jonaviečiai, nepaisydami žvarbaus vėjo ir darganos, pagarbiai paminėjo Laisvės gynėjų dieną. Panerių gatvėje prie memorialo kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, degė 14  aukurų, plevėsavo valstybės vėliavos, Neries pakrantėmis nuaidėjo „Tautiška giesmė“, skambėjo dainos ir prisiminimai. 

Prieš 31-erius metus

Nuo 1991-ųjų sausio praeitin nuėjo 31-eri metai. Per šį laikotarpį užaugo nauja karta, o tie, kurie anuomet budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto ar Aukščiausiosios Tarybos prieigose, kurie neramiai klausėsi kiekvieno priešo technikos burzgesio, šiandien subrendo ir savo anūkams pasakoja apie tai, kas vyko Lietuvoje. Taip ugdoma meilė Tėvynei, tėviškei, savo kraštui ir gimtajam kampeliui.   

Sausio 13-ąją savo gyvybę paaukojo 14 piliečių, laisvės gynėjų, šimtai budėjusių žmonių buvo sužeisti ar suluošinti ir tapo neįgaliais. Jų drąsa ir didvyriškumas mums dovanojo laisvę. Minia šalies gyventojų, į Vilnių suvažiavusių iš įvairių rajonų, nepabūgo šarvuočių ir ginkluotų tarybinės armijos karių – kiekvienas asmeniškai prisiėmė atsakomybę už savo ir kitų likimą. Tada abejojančių nebuvo – visi stojo mūru už tai, kad rytojus išauštų laisvoje, 1990 m. atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Tą šaltą sausio naktį priešo kulka atėmė keturiolika gyvybių. Niekada nebus pamiršti žuvusiųjų vardai ir pavardės, tai: Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Jie tapo aukomis vardan visos nepriklausomos valstybės ateities.

Visi mes esame susiję su tais šiurpiais istorijos įvykiais, nes, net likę namuose prie televizorių ekranų,  neatitraukdami akių, stebėjome tai, kas vyksta sostinėje. O paskui, praėjus kelioms dienoms po tragiškų, tačiau mūsų tautos pergale pasibaigusių nakties įvykių, budėjome prie Sitkūnų televizijos stoties, aptarėme Lietuvos istoriją ir jautėmės bent dalimi prisidėję prie taikos ir ramybės išsaugojimo.

Brandi visuomenė

Rajono Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, kreipdamasis į Sausio 13-osios minėjimo dalyvius, pabrėžė, kad tai esą „kruvinos istorijos puslapiai“, pakeitę ne vienos šeimos likimą, sužlugdę jos svajones ir atėmę ateitį.

„Tai buvo mūsų tvirtybės, vienybės simbolis. Lietuva, kurią kuriame mes, kurią prisimename, matyt, ir yra  mūsų visų būtinybė ir priesaika sau priminti savo vaikams, savo anūkams apie tragiškus ir kruvinus  1991-ųjų įvykius, kad nepamirštume, kad prisimintume, jog ta istorija, kurią mes turime, nebūtų pakeista, užmiršta, ištrinta. Lietuva per tuos daugiau nei 30 metų pasikeitė – išaugo, sustiprėjo, mes esame Europos Sąjungos nariai, stipriausio karinio aljanso NATO nariai. Mes esame moderni, šiuolaikiška, dinamiška valstybė. Ir mūsų visuomenė, mūsų žmonės yra ne tie, kurie šiandien, minint Sausio 13-ąją prie Parlamento Vilniuje, šūkavo, rėkė, klykė. Manau, kad mūsų visuomenė – patriotai, laisvės kovų siekėjai, tikintys mūsų valstybės ateitimi, yra čia, nerėkdami, ne stūgaudami, bet kurdami, dirbdami savo darbą, atlikdami savo pareigą, augindami savo šeimas, puoselėdami savo šalį. Būkime gyvais pavyzdžiais savo vaikams, savo anūkams, kurkime klestinčią, sėkmingą ir laisvą Tėvynę“, – sakė rajono vadovas M. Sinkevičius.

Prasminga kova

Prisiminimais apie patirtus išgyvenimus pasidalijo buvusi tremtinė, laisvės kovų dalyvė, Sąjūdžio aktyvistė, Jonavos krašto šviesuolė Veronika Gabužienė.  Anot jonavietės, „nemažas susirinkusiųjų būrys liudija, kad nepamiršome tų, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos nepriklausomybę“.

„Galvoju, kad prieš 31-erius metus Sausio 13-ąją ne vienas iš čia esančių stovėjote kartu su visa Lietuva Vilniuje ir tikėjote pergale. Istorija liudija, kad lietuviai visada priešinosi okupacijoms ir niekada nesitaikstė su priešu. Lietuvio meilės savo šaliai joks sovietinis lageris nesugebėjo priversti atsisakyti kovos ir siekti laisvės. Joks priešas nesugebėjo užgesinti Laisvės aukuro, degusio kiekvieno širdyje – nei lageriuose, nei tremtyje, nei sušaudant Lietuvos laukuose. Visi kovotojai žinojo, kad jų kova – ne beprasmė“, – jausmingai kreipėsi V. Gabužienė.

Ji įsitikinusi, kad, gyvendami laisvoje Lietuvoje, žinodami, kokia kaina buvo atgauta nepriklausomybė, kiek gyvybių paaukota ant Laisvės aukuro, niekada negalime pamiršti jų pasiaukojimo. „Todėl privalome branginti ir saugoti tą laisvę, o ne tik ja naudotis.  Turime visais būdais kurti gėrį Lietuvoje, nes Lietuva, kaip ir motina, yra viena. Prisimindami V. Kudirkos žodžius, stiprybės semkimės iš praeities, eikime dorybės takais ir dirbkime Tėvynės labui. Tuos žodžius turime ne tik tarti, bet ir pajusti juos savo širdimis“, – mintimis dalijosi buvusi ilgametė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jonavos skyriaus vadovė. 

Atminimas pagerbtas salvėmis

Pagerbdami laisvės kovotojų atminimą ir jų iškovotą laisvę, „Geležinio vilko“ brigados, kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai iššovė tris salves – už Sausio 13-osios aukas ir jų artimuosius, už pokario partizanus, rezistencijos dalyvius ir visus Lietuvos gynėjus, už lietuvių tautą ir laisvą Tėvynę Lietuvą.

Prie paminklo žuvusiems už Tėvynės laisvę pražydo gėlių žiedai, sužibo uždegtų žvakelių šviesa.

Koncertinėje  dalyje skambėjo patriotinės dainos, atitinkančios renginio dvasią. Programoje dalyvavo  Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos dainavimo studija „Gijos“ (vadovė Neringa  Kukarinienė), folkloro ansamblis „Laduta“ (vadovė Audra Noreikaitė), vokalinė-instrumentinė grupė „Pinavija“, atlikusi vadovės Virginijos Verikienės sukurtas dainas „Sausio 13-oji“ ir „Tu man gražiausia“.

„Šis Sausio 13-osios minėjimas mums priminė ne tik istorinį momentą. Tai įrodymas, kad esame maža, bet stipri tauta, kad esame neteisybės nepripažįstantys kovotojai, kad buvome ir būsime vieningi. Dainuodami prie Laisvės aukurų, pajauskime tą vienybę, kurią mūsų tautiečiai jautė drauge traukdami dainas prie televizijos bokšto prieš 31-erius metus. Pasidžiaukime, kad turime laisvę ir vieni kitus“, – kvietė renginio vedėja,  Jonavos kultūros centro režisierė Jovita Rutkauskaitė.

Irena BŪTĖNAITĖ