Įsibėgėjant sausiui, pats metas apžvelgti tai, kas nuveikta Jonavoje 2021-aisiais, kokios įtakos pokyčiai turi gyventojams. Apie tai ir planus ateičiai kalbėjomės su rajono meru Mindaugu Sinkevičiumi.
Unikalus objektas
Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Jonavoje nemažai rūpesčių kėlė koronaviruso pandemija. Suprantama, kad viruso pavojai, karantinas, kiti su COVID-19 susiję elementai vienaip ar kitaip trukdo intensyvią veiklą. Tačiau, mero teigimu, pandemija neturi tapti priežastimi ir pasiteisinimu atsisakyti kažkokių darbų. „COVID-19 negali tapti ašimi ir pagrindiniu argumentu, kad kažkas nepadaryta ar nepradėta daryti. Virusas palietė ir Savivaldybės darbą – laikantis griežtų saugumo reikalavimų, kartais net duris teko užrakinti. Bet gyvenimas juk nebuvo sustojęs, todėl, žvelgdami į 2021-uosius, matome nemažai įgyvendintų projektų, atliktų mažiau ar daugiau matomų darbų“, – pokalbį pradėjo pašnekovas.
Vienu labiausiai matomų darbų jis įvardijo pėsčiųjų tilto per Žeimių gatvę statybą. Šis naujo architektūrinio stiliaus objektas ne tik gerina pėsčiųjų susisiekimą su atitinkamomis miesto erdvėmis ir puošia Jonavą, bet ir randa atgarsį tolimose užsienio valstybėse.
„Projekto autorius, tilto architektas man periodiškai atsiunčia nuorodas, kur mūsų statinys publikuojamas pasaulio leidiniuose. Apie jį rašė Kinijos spauda, garsiausieji pasaulio architektūros žurnalai. Taigi mūsų miesto pėsčiųjų tiltas pastebėtas ne tik Lietuvoje, bet ir specializuotuose architektūros leidiniuose visame pasaulyje. Galbūt ne kiekvienam jonaviečiui tiltas patinka, tačiau sutikime, kad tai nėra vien tiktai saugaus susisiekimo funkciją atliekantis objektas, bet ir unikalus architektūros kūrinys, išsiskiriantis iš visų Lietuvos pėsčiųjų tiltų. Šį objektą laikau vienu didžiausių sėkmių, nes galėsiu pasakyti savo vaikams ir anūkams, kad štai 2021-aisiais teko prisidėti prie šio išliekamąją vertę turinčio statinio atsiradimo“, – pasidžiaugė M. Sinkevičius.
Kitu dideliu objektu, pareikalavusiu dar daugiau investicijų nei minėtas tiltas, meras įvardijo miesto stadioną, kuris buvo statomas ne vienerius metus. Pašnekovas pabrėžė, kad jo statybos buvo gana sudėtingos, nes pirmasis rangovas dėl ištikusio bankroto darbų neatliko, teko ieškoti naujo statytojo, o tai pareikalavo ir laiko, išaugo darbų įkainiai. „Statybų neapleidome, nenumojome ranka ir sugebėjome išeiti iš tos sudėtingos situacijos, turėdami gerą rezultatą“, – akcentavo jis.
Jau baigiamas tiesti pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungsiantis Jonavos miestą su Rukla. Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Jonava patenka į penketuką savivaldybių, turinčių išplėtotą dviračių tinklą (88 km). „Vadinasi, tie, kurie nori sportuoti – važinėti dviračiais, paspirtukais, bėgioti ar tiesiog pasivaikščioti, tikrai turi pakankamai jiems skirtos erdvės“, – dalijosi mintimis meras.
Kooperacijos metodas
Praėjusiais metais baigtas Šv. Jokūbo bažnyčios remontas. Tai labai svarbus objektas, nes maldos namai yra kiekvieno miesto simbolis. Šie darbai yra unikalūs tuo, kad sugebėta pritraukti Europos Sąjungos lėšų. „Bažnyčia yra kultūros paveldo statinys, per šią prizmę gavome finansavimą religinės paskirties objektui, nors, tiesą sakant, buvo nelengva, tačiau klausimas išspręstas teigiamai. Labai svarbu tai, kad vyko reali kooperacija – prisidėjo ir Savivaldybė, ir patys tikintieji. Kartu su naujuoju klebonu Virginijumi Birjotu klausimus sprendžiame drauge, kartu ieškome kooperacijos, nekuriame neįveikiamų projektų. Tai iš tiesų labai puikus pavyzdys“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Teigiamų pokyčių siekiama ir viešojo susisiekimo srityje. Praėjusiais metais Jonava įsigijo pirmą elektra varomą autobusą. Tai tik pirmoji kregždė. Iki šių metų pabaigos planuojama įsigyti dar bent du papildomus elektrobusus, o 2023-iaisiais – dar du. Atnaujinti viešojo transporto priemonių parką Savivaldybę ragina Alternatyvių degalų įstatymas, įpareigojantis viešajame transporte mieste vykdomiems maršrutams atsisakyti dyzelinio kuro rūšies iki 2027 metų. „Vadinasi, iki 2027-ųjų Jonavoje nebeturi likti autobusų su dyzeliniu kuru. Planai labai ambicingi, tačiau reikia stengtis jau dabar. Privalome keistis, o ne sėdėti ir laukti, kol pokyčiai užklups netikėtai. Todėl darome pirmus žingsnius ir tam ruošiamės“, – sakė rajono vadovas.
Savivaldybės ir įmonės „Jonavos autobusai“ gebėjimas teigiamai spręsti įvairius viešojo transporto organizavimo klausimus patraukė kėdainiečių dėmesį, kurie atvyko susipažinti su sėkmės paslaptimis.
Laisvalaikio praleidimo vizija
Anot mero, yra daug įvairių smulkesnių atliktų darbų – kiemų, vandens nuotėkų sistemos pertvarkos, nemažai pokyčių atlikta kaimiškose teritorijose. Tai, kad Jonava žengia šiuolaikiškumo keliu, rodo nauja elektroninė savitarnos sistema„Moki Jonava“, įdiegta bendrovėje „Jonavos paslaugos“.
„Žmogus vienu metu gali sumokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir atsiskaityti už vaikų darželį, užregistruoti sutartis, išsikviesti reikiamą specialistą ir t. t. Mūsų siekis – veikti tokiais metodais, kokie įdiegti šiuolaikinėse įmonėse. Tuo pačiu tai neapsunkina garbaus amžiaus asmenų – veikia viena bendra kasa, eilių formavimo sistema. Manau, kad ir atsiskaitymas už įvairias savivaldybės įmonių ir įstaigų paslaugas tapo modernesnis ir patogesnis. Šiomis bendrovėje įdiegtomis naujovėmis jau domisi ir kitos savivaldybės, kurių atstovai atvyksta pasisemti patirties į „Jonavos paslaugas“, – su smulkesniais pokyčiais supažindino rajono meras.
2021-ieji buvo turtingi ir kitokios veiklos. Tarkime, neseniai pradėjo veikti kalnų dviračių trasa, kokios neturi net Lietuvos sostinė. Mero nuomone, toks objektas yra tarsi iššūkis žiemoms, kurios dažniausiai pagaili sniego. „Turime kalną, turime keltuvą. Jeigu žiemos nėra, galima visa tai išnaudoti kitiems reikalams. Džiaugiuosi, kad šiam objektui didžiulėje konkurencijoje sugebėjome pritraukti europinių lėšų. Projektą vykdėme kartu su partneriais – Lenkijos savivaldybe. Tad šiuo projektu pademonstravome, kaip galima jau esamą infrastruktūrą pritaikyti, išplėsti panaudojimą, tad tikrai esame inovatyvūs“, ؘ– prisipažino pašnekovas.
Meras seniai puoselėjo viltį Joninių slėnį paversti maksimaliai aktyvaus kultūrinio ir sportinio laisvalaikio praleidimo erdve. Jo nuomone, nepakanka turėti amfiteatrą, vandens slides ir kitokias pramogas tvenkinyje, slidinėjimo trasas, reikia ir kalnų dviračių trasų, o šiuo metu projektuojama moderni pumptrackaikštelė vaikams ir paaugliams. Beje, Joninių slėnyje ir teritorijoje aplink miesto tvenkinius praėjusiais metais įkurtas profesionalus diskgolfo parkas. „Visą laiką norėjosi, kad Joninių slėnis taptų patrauklia vieta, kad estetinį pasigėrėjimą keltų žydinčių krokų pieva. Todėl stengiamasi daug įvairių detalių sukomponuoti į vieną vietą, o ši erdvė būtų patraukli visais metų laikais, – dalijosi nuomone meras. – Manau, kad ir baseinas kels ne vien pasiplaukiojimo smagumo, bet ir vaizdas per langą teiks malonių akimirkų – matys kalną, slidininkus ar dviratininkus. Tai baseino lankytojams suteiks teigiamų emocijų. Atrodo, tikslą pasiekėme. Tuo įsitikins lankytojai, atėję į baseiną, kuris, tikimės, veikti pradės metų pabaigoje.“
Su nerimo prieskoniais
Mero teigimu, ir šiais metais bus investuojama į kiemų tvarkymą, švietimo įstaigų atnaujinimą, aprūpinimą baldais, jaukius kabinetus. Jeronimo Ralio gimnazijos bendruomenė ir Kosmonautų mikrorajono sporto entuziastai galės naudotis po planuojamo atnaujinimo šiuolaikiškai sutvarkytu stadionu.
2022-ųjų darbų planuose – žiedinės sankryžos Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje įrengimas. Kadangi Vasario 16-osios gatvė priklauso Savivaldybei, o Žeimių – valstybei, teks tartis, kokio pralaidumo sankryža turėtų būti. „Jeigu mums pavyks pradėti darbus, su laikinais sunkumais susidurs visi eismo dalyviai – automobilių judėjimas bus uždarytas Vasario 16-osios gatve iki „Švaros namų“, kur mašinų srautas iš tiesų yra didelis. Žinoma, kaip ir visada neišvengsime priekaištų ir nepasitenkinimo“, – iš anksto įspėjo pašnekovas.
Artėja ilgiausio tilto per Nerį statyba, tiesiant „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę. Tai bus grandioziniai darbai, vyksiantys abiejose upės pusėse ties Kurmagala. „Šio objekto statybos laukiame su nerimu, nes bus padaryta žalos esamai infrastruktūrai, bus apsunkintas eismas, nežinia, kaip reaguos gyventojai į technikos burzgesį, triukšmą, keliamas dulkes. Nors darbus atliks valstybės paskelbtą konkursą laimėjusi įmonė, bet mes nebūsime tik stebėtojai ir reaguosime į visuomenės reiškiamas pretenzijas“, – patikino M. Sinkevičius.
Rajono vadovas pabrėžė, kad šiemet teks nemažai kovoti dėl Jonavos ligoninės likimo. „2022 m. kažko radikalaus šioje srityje neįvyks, bet paaiškės, kokia bus gydymo įstaigos ateitis, šviesesnė ar niūresnė: kokios investicijos mūsų laukia, ar išlaikome daugiaprofiliškumą ir teikiame įvairias paslaugas, ar būsime ministerijos „pastatyti į kampą“ ir teiksime tik slaugos paslaugas su terapiniais skyriais. Tiek gyventojams, tiek man pačiam, kaip merui, rūpi mūsų ligoninės ateitis, nemažai kalbėtasi su įvairiomis institucijomis iki šiol, dirbsime ir toliau. Tikiu, kad ir šioje srityje viskas stos į savo vėžes. Padarysiu viską, kas mano galioje, kad išlaikytume įstaigą gyvybingą ir rajono gyventojams prieinamą“, – dalijosi mintimis M. Sinkevičius.
Laukia gyventojų pasiūlymų
2021–2027 m. europinių investicinių laikotarpis prasidėjo, bet kol kas dar nestartavo. Meras akcentavo, kad šie metai bus sąlyginis vakuumas Europos Sąjungos investicijoms. Tai, beje, nuo Savivaldybės nepriklauso.
„Mes esame paruošę daug realių projektų viešai infrastruktūrai. Tačiau nėra finansavimo šaltinio. Vadinasi, teks laukti, kol jis atsiras. Mūsų Savivaldybė visuomet iš anksto parengia projektus, o atsiradus lėšų, kiekvieną įgyvendina. Lygindami save su kaimynais, žinodami Lietuvos kontekstą, atrodome labai neblogai. Turime pasidžiaugti, kad esame ekonomiškai gyvybinga savivaldybė. Baseiną statome savo biudžeto lėšomis. Mums valstybė nei rankos tiesia, nei pagalbą teikia, nei finansuoja. Jau dabar turime daug puikių objektų, bet galbūt mes nepastebime, ko Jonavai dar reikėtų? Kokių turime idėjų ir ambicijų Jonavos rajonui, mūsų namams? Ko mums dar trūksta? Galime judėti, bėgioti, važinėti, tikėkimės, išlaikysime tiek medicinines, tiek socialines paslaugas. Ko dar reikia jonaviečiui, kad jo gyvenimas taptų kokybiškesnis, įdomesnis ir įvairesnis? Būtų įdomu išgirsti, kokių didesnių ir matomų objektų pageidautų mūsų krašto žmonės. Kviečiu pasidalyti mintimis, išsakyti savo lūkesčius“, – tokiu raginimu veiklos apžvalgą baigė rajono meras M. Sinkevičius.
Irena BŪTĖNAITĖ
