Paskelbtas Aktualijos

Keturkojis namuose – ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai

Antradienis, 21 December 2021 14:10 Parašė 

Artėjant didžiosioms metų šventėms, vaikai nerimaudami laukia Kalėdų Senelio, tikėdamiesi, kad šis geradaris jiems padovanos keturkojį – katytę ar šunelį. Tad tėveliai, prieš išpildydami savo atžalų norus, turėtų labai atsakingai pasverti visas teigiamas ir neigiamas puses, su kuriomis jiems tektų susidurti ateityje. Norintiesiems įsigyti ir savo sodybose ar daugiabučių būstuose auginti keturkojus galbūt padės  kai kurių šeimininkų patirtys bei veterinarijos specialistų komentarai.

Pagrindinės ligos

Dairydamiesi po kaimų seniūnijas, retai aptiksime sodybą, kurioje nebūtų šuns ar katės. Vis daugiau keturkojų įsigyja ir daugiabučiuose gyvenantys žmonės. Pageidaujančiųjų auginti šiuos naminius gyvūnus skaičius itin išaugo karantino metu. Tai siejama su vienišo asmens troškimu vienatvę užpildyti bendraujant su gyvu padarėliu.

Žmogus, laikantis keturkojį savo namuose, tampa atsakingas už jo priežiūrą, gyvenimo sąlygas, tinkamą pašarą, vedžiojimą į lauką, nepaisant oro sąlygų. Tačiau, be minėtų aplinkybių, nederėtų pamiršti, kad tiek šunys, tiek katės gali susirgti įvairiomis ligomis, kurias būtina gydyti .

Kaip teigia įmonės „VetPet“ vadovė, vet. dermatologė Viktorija Lokianskienė, gyvūnų susirgimai priklauso nuo daugelio aspektų: profilaktinių tyrimų bei taikomų priemonių, laikymo sąlygų, veislės predispozicijos tam tikrų ligų pasireiškimui.

„Šunims neretai diagnozuojame erkių sukeltas ligas, apsinuodijimus, odos ir ausų, virškinimo trakto ligas, dantų problemas. Katėms dažnai nustatomos infekcinės ligos, endoparazitai, virškinimo trakto ligos, šlapimo takų akmenligė, inkstų ligos. Tokios nelaimės kaip traumos, o ypač autoįvykiai lydi abiejų rūšių augintinius”, – aiškina V. Lokianskienė.

Jos teigimu, veterinarijos gydytojų paslaugų prireikia ne tik katėms ir šunims, bet ir egzotiniams gyvūnams, tokiems kaip papūgos, varliagyviai, ropliai, graužikai.

Tačiau  pagrindiniai „VetPet“ klinikos pacientai yra šunys.

Dėmesys profilaktikai

Vet. dermatologė akcentuoja keturkojų profilaktikos svarbą. Profilaktinius apsilankymus veterinarijos klinikoje ji palygina su rekomendacijomis žmonių medicinoje.

„Kasdien susidurdami su per vėlai diagnozuotomis ligomis,  rekomenduojame nepamiršti profilaktinių apsilankymų veterinarijos klinikoje taip, kaip tai yra rekomenduojama žmonėms. Šeimininkai turėtų atkreipti dėmesį į gyvūno genetinį polinkį, veislės predispoziciją tam tikriems susirgimams. Augintiniui sulaukus 6–7 metų, rekomenduojami šie periodiniai tyrimai: klinikinė gydytojo apžiūra, kraujo ir ultragarso tyrimai, – pabrėžia klinikos vadovė. – Neretai ligą pastebime tik pasireiškus ūmiems klinikiniams simptomams, tačiau tai jau gali būti per vėlu. Pavyzdžiui, katės linkusios intensyviau stresuoti, tad savininkai jas vengia vežti į kliniką net profilaktiniams tyrimams, nors tai rekomenduojama daryti bent nuo septynerių metų amžiaus. Norėdami apsaugoti nuo streso, šeimininkai neretai užkerta galimybę anksčiau įtarti ir pastebėti organizmo sutrikimus bei laiku suteikti pagalbą.“

Pašnekovė pasidžiaugia, kad vis daugiau savininkų susidomi gyvūnų draudimu. Ši paslauga padengia patirtas medicinines išlaidas veterinarijos klinikoje, atlygina augintinio paieškos metu patirtus nuostolius bei atlygina gyvūno padarytą žalą tretiesiems asmenims.

Eutanazijos atvejai

Pasitaiko atveju, kai gyvūnui yra taikoma eutanazijos procedūra, bet, pasak V. Lokianskienės, toks reiškinys nėra dažnas. „Turime tvirtą poziciją šiuo klausimu ir sveikiems gyvūnams gyvybės nenutraukiame, o esant sudėtingai situacijai, ieškome alternatyvių ir logiškų sprendimų kartu su prieglaudomis. Deja, jei matome, jog gyvūnui jau niekuo neįmanoma padėti ir šis kankinasi,  veterinarijos gydytojai pataria, kada  yra „tas tinkamas laikas“ eutanazijai“, – aiškina pašnekovė.

V. Lokianskienės manymu, sprendimą priimti savininkui nėra lengva. Kadangi augintinis neturi kalbos dovanos, pasakyti, kaip jaučiasi ir kokius skausmus tenka kęsti, jis negali. Todėl tenka spręsti šeimininkui. Tai atsakingas ir lemiamas žingsnis, lydimas dvejonių, ar elgiamasi teisingai. „Augintinis yra laikomas pilnaverčiu šeimos nariu, todėl netektis sukelia daug skausmo, širdgėlos ar kaltės jausmą“, – priduria vet. dermatologė.

Skirtingi požiūriai   

Įėjus į uždarosios akcinės bendrovės „Kabarga“ patalpas, dėmesį patraukia narvelyje besiglaudžiantys katinėliai. Tai nelaimėliai, netekę šeimininkų šilumos ir priežiūros, negailestingai išmesti į gatvę ir tapę „pamestinukais“, kuriuos suradę kilnios širdies žmonės atnešė čia bent laikinai priglausti. Gydyklos vadovė Vitalija Marčiukaitienė akcentuoja, kad jie, kaip ir kiekvienas gyvas padaras, laukia naujų namų.

„Bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su gyvūnų mylėtojų klubu „Jonava ir keturkojai“, tad dalį šių beglobiais tapusių švelniakailių į savo globą perima ši organizacija. Atsiranda gerų žmonių, kurie, suradę į gatvę paleistą gyvūnėlį, priglaudžia savo būstuose. Ne vieną tokį pamestinuką į savo šeimą esame priėmę ir mes patys, ir mūsų komandos nariai“, – sako V. Marčiukaitienė.

Realybė rodo, kad vieni gyventojai šaltakraujiškai išveža sveikus augintinius į mišką, už kelių kilometrų nuo namų ir ten palieka likimo valiai, o kiti skausmo draskoma širdimi įvairiais būdais stengiasi gelbėti savo keturkojį šeimos narį iš skausmo ir kančių, kuriuos sukelia nepagydomos ligos. Vienas jų –  jau minėta eutanazija.

Pasak direktorės, veterinarijos gydytojui yra lengviau, jei jo šeimininkas yra susitaikęs su netektimi, dalyvauja procedūroje ir ją pasitinka oriai, valdydamas savo jausmus.

„Augintiniai visuomet perima šeimininkų emocijas. Suprantama, visi žmonės yra skirtingi –  vieni užsisklendžia ir nenori atvirai reikšti viduje jaučiamo skausmo, kiti atsisako dalyvauti procedūroje. Ir mes suprantame jų būseną. Turėjome atvejų, kai šeimininkai reagavo itin audringai, teko ne tik atlikti emociškai sunkią procedūrą, bet ir suteikti augintinio šeimininkams psichologinę pagalbą. Veterinarijos gydytojas turi būti labai empatiškas, ypač dalyvaudamas eutanazijos procedūroje“, – pabrėžia V. Marčiukaitienė.

Eutanazija nėra dažnas reiškinys, tai lemia daug faktorių turintis šeimininkų apsisprendimas, dažniausiai lydimas veterinarijos gydytojų rekomendacijų, susijusių su nepagydoma liga, sunkia būkle ar augintinio kančiomis.

Gyvūnų ženklinimas

Iki 2022 metų gegužės mėnesio visi augintiniai turi būti paženkinti mikroschema. Tačiau yra šeimininkų, kurie atsainiai žiūri į šio įstatymo laikymąsi. Tikriausiai ne vienas žmogus yra patyręs savo augintinio pabėgimą. Prieš kelerius metus į tokią situaciją buvo patekęs vienas jonavietis, kuris savo vokiečių aviganio ieškojo kelis mėnesius. Jeigu šis keturkojis būtų turėjęs mikroschemą, šeimininkas jį būtų suradęs per trumpesnį laiką. Pasimetusio, prapuolusio ar tiesiog pabėgusio šuns, pristatyto į artimiausią veterinarijos kliniką, šeimininką nurodytų  mikroshema, o   nepaženklintas gyvūnas patektų į prieglaudą. Gaišti nevertėtų nė vienam, keturkojus augintinius turinčiam šeimininkui.  

Veterinarijos specialistės pastebi, kad kiekvieną dieną sulaukia ne vieno paklausimo apie ženklinimą ir vakcinaciją. Dažniausiai gyventojai domisi kačių ir šunų ženklinimu, bet kartais tenka teikti konsultacijas ir egzotinių gyvūnų ženklinimo klausimais.

Gydyklos viešina informaciją apie priglaustus gyvūnus, kurių, be abejo, ieško šeimininkai, tačiau paieška  ne visada duoda teigiamų rezultatų. Šios problemos galima išvengti įvedus mikroschemą ir tokiu būdu užregistravus augintinį duomenų bazėje.

Tikros istorijos

Keli augintinių šeimininkai sutiko pasidalyti jų išgyventomis istorijomis.

„Pernai spalio pabaigoje iš buto dingo katytė. Kaip vėliau paaiškėjo, gyvūnėlis nuslydo ir iškrito iš trečio aukšto. Ieškojome palei Nerį, rašėme skelbimus į laikraštį, paieškos tekstus platinome prie namo laiptinių, klausinėjome kiemsargių, aptarnaujančių savo plotus. Sulaukėme daug skambučių, bet nė vienas pranešimas mūsų nenudžiugino – tai buvo vis kitos katės. Maždaug po 40 dienų nuo dingimo, gruodžio pradžioje, paskambino tame pačiame daugabutyje gyvenanti moteris ir pasakė, kad savo rūsyje surado pagal skelbimų aprašą labai panašią katytę. Nubėgę į nurodytą vietą, suradome savo pradingėlę. Tiesa, ji buvo nususi, blusuota, išbadėjusi. Iki paskutinio atodūsio, atrodė, buvo likę labai nedaug. Neseniai paminėjome antrą mūsų augintinės gimimą. O suradusiai moteriai norime pasakyti: ačiū Jums už gerumą, telydi Jus pats nuostabiausias Kalėdų stebuklas“, – dėkojo jonavietė Irina.

Sodietis Rimas prisipažįsta, kad dėl augintinio ir gyvybę paaukotų. „Turiu penkis šunis. Iš prieglaudos paėmiau viena akimi aklą labai nuostabų keturkojį, kitas iš kažkur atklydo, trečią suradome paliktą tiesiog gatvėje, ieškojome šeimininkų – neatsiliepė niekas, tai jis, vardu Rastis, gyvena mūsų kiemo keturkojų draugijoje. Kadangi palaidojome vilkšunį, nepaprastai gerą sargą, jo vietoje įsigijome du broliukus iš veisyklos. Džiaugiuosi šia ferma – jie mane pasitinka, drauge žaidžiame, apžiūrime teritoriją. Augintinių netektis paliko skaudulį – vieną turėjau užmigdyti, kitas epilepsijos priepuolio metu nuskendo, trečias susirgo vėžiu ir numirė. Dar viena kalytė, kuri buvo taip pat atklydusi, mirė po gimdymo. Lakpričio 1-ąją suspindi žvakių švieselės ant jų kauburėlių sodyboje“, – patirtimi pasidalijo kaime gyvenantis vyras.

Neseniai savo keturkojį dėl jo ligos ir kančių turėjo visam laikui užmigdyti mieste gyvenanti Vitalija. „Labai sunkiai bepaėjo, inkšdavo iš skausmo, nieko nebeėdė. Veterinarijos specialistai konstatavo, kad liga progresuoja, o gyvūnas kenčia. Tai apsisprendėme amžinai jį užmigdyti. Mums jo labai trūksta, nes auginome ir globojame nuo mažens, taigi jis mums buvo tikras šeimos narys. Po augintinio netekties, manau, daugiau keturkojų nebeauginsiu“, – pasakojo moteris.

Visi patirtimi pasidaliję žmonės sako nesuprantantys tų, kurie išmeta augintinius į gatvę, pasmerkdami juos mirti. Pašnekovai buvo vieningi: prieš imdami į namus šunį ar katę, gerai apgalvokite visas galimas teigiamas ir neigiamas puses, kad vėliau netektų ieškoti būdų, kaip juo atsikratyti.

Irena BŪTĖNAITĖ