Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

Kęstutis Macionis: „Savo veikloje stengiamės nepainioti politikos su priimamais sprendimais“

Antradienis, 14 December 2021 09:12 Parašė 
Kęstutis Macionis Kęstutis Macionis

Jonavos rajono tarybos nariai dirba atskiruose komitetuose: Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros, Miesto reikalų, Kaimo reikalų, Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų bei Kontrolės komitete. „Alio Jonavos“ redakcija pristato jų vadovus ir mintis apie darbą komitetuose (klausimai visiems pirmininkams pateikiami tokie patys).

 Bene svarbiausiu komitetu laikomas Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetas, svarstantis daugiausiai sprendimų projektų. Kalbiname jo pirmininką KĘSTUTĮ MACIONĮ.

Vadovaujate Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komitetui. Supažindinkite „Alio Jonavos“ skaitytojus su savo komiteto darbo specifika.

Praeitą ketverių metų kadenciją taip pat dirbau šiame komitete, kurio specifika gana artima, tad šios kadencijos metu jam vadovauti buvo patikėta man. Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto išskirtinumas toks, jog savo veikloje stengiamės nepainioti politikos su priimamais sprendimais, tad jei pasiūlymai logiški ir pagrįsti, jiems pritarimą išreiškia tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai.  

Didžiausias dėmesys, be kitų svarstomų klausimų, yra viską vertinti per lėšų panaudojimo logiškumą, racionalumą bei atsakingą jų valdymą. Ar tai būtų atskiros biudžetinės įstaigos finansinė ataskaita, ar metinis rajono biudžetas, mūsų komitetas visuomet stebi, koks yra rajono skolos dydis, jo kaita, kiek turime sukaupę vadinamų biudžetinių „lašinių“, koks biudžeto einamasis surinkimas, kiek turime viršplaninių lėšų ar atvirkščiai – surinkimo atsilikimą. Pagal tai galime planuotis, kokius papildomus darbus mieste atlikti, arba kokius turime, kaip bebūtų gaila, pristabdyti, todėl savalaikis, racionalus biudžeto ir einamųjų piniginių srautų stebėjimas – itin svarbus.

Pagrindinis iššūkis, kurį dažnai keliu kaip komiteto pirmininkas, yra įtvirtinti suvokimą, kad biudžetiniai pinigai – ne kažkieno, o mūsų visų sunkiai uždirbti ir surinkti pinigai. Man labai sunku toleruoti, kai juos siūloma leisti, lyg jie būtų „valdiški“, todėl visada kolegoms užduodu retorinį klausimą, ar jie taip siūlytų juos skirstyti, jei tai būtų jų nuosavos lėšos. Juk finansai neatsiranda iš niekur, tai nulemia ir pačios valstybės, ir rajone veikiančių verslų padėtis, todėl ypatingai svarbus dėmesys yra vietos verslui, kurio galbūt jis ne visada sulaukia arba sulaukia, bet ne tokio, kokio tikisi. Džiaugiuosi, kad šioje kadencijoje atsirado Verslo taryba, kaip vietos verslo atstovas santykiams su rajono vadovybe.

Kokius „namų darbus“ atliekate, ruošdamasis pirmininkauti posėdžiui?

Daugiausia laiko užtrunka klausimų nagrinėjimas bei informacijos analizė, taip pat tenka pasitikrinti, ar pateikiama informacija atitinka realybę ir ar klausimas tikrai parengtas kompetentingai.  

Pirmininkavimas man nėra didelis iššūkis, nes 2011-2015 metų kadencijoje vadovavau Kaimo reikalų, o 2015-2019 metais – Kontrolės komitetams.

Esu tikras, kad pirmininkavimo komitetui ir komiteto darbo efektyvumas priklauso nuo to, kaip priimama, išklausoma ir gerbiama kitų nuomonė. Jame dirba lygiaverčiai tarybos nariai su savo įsitikinimais, matymais bei argumentais, todėl aš vadovaujuosi argumentų ir motyvų kalba bei agituoju kolegas daryti taip pat. Tada sprendimai gimsta greičiau ir geresni.

Kaip sekasi sutarti su skirtingų politinių pažiūrų kolegomis? Dėl ko dažniausiai kyla diskusijos?

Iš dalies atsakiau jau prieš tai buvusiame klausime, tačiau, mano vertinimu, didžiausia klaida, nesvarbu, ar tai politinis bendražygis, ar oponentas, „veltis“ į asmeniškumus. Esame nedidelio miesto gyventojai, kurie vienas su kitu susiduria gyvenimiškose situacijose ir už savivaldybės pastato ribų, todėl man iki šiol labai keista matyti, kai kiti kolegos vieni kitus įžeidinėja ir pan.

Diskusijos – jos turi būti, tik jose gimsta geriausi sprendimai. Kitas dalykas, kai diskusijos yra tik dėl diskusijų, kurios daromos dirbtinai, sukuriant neva esančią problemą, ir tada siūloma ieškoti sprendimų neegzistuojančiai problemai spręsti, kitaip tariant, dažnai kolegos „užsižaidžia“ politika ir tokios diskusijos man neįdomios, nes yra bevertės ir gaišina laiką.

Komitete svarstomi sprendimų projektai ne visada sulaukia jūsų pritarimo. Kokios priežastys dažniausiai nulemia? Pateikite vieną kitą pavyzdį.

Nepritariu dažniausiai tiems klausimams, kurių negaliu paaiškinti nei logiškai, nei kitais aspektais, ypač finansiniu. Na gal rizikuoju būti nesuprastas ir išpeiktas, tačiau buvau vienas iš nedaugelio, kuris nepalaikė ilgalaikio skolinimosi LED šviestuvams keisti mieste. Jiems mes negavome Europos Sąjungos paramos ir jiems įsigyti reikėjo skolintis, mokėti palūkanas. Ėmėme paskolą terminui, kuris yra ilgesnis nei pačių šviestuvų technologinis tarnavimo laikas, todėl posėdyje klausiau kolegų, ar pirktų sau į namus skalbimo mašiną lizingu 15-ai metų, jei parduotuvėje sakytų, kad ji tarnaus apie dešimtmetį (šypsosi).

Paskutinis klausimas, kuriam kategoriškai nepritariau, – šiukšlių išvežimo kainos metodika verslui. Ji yra du kartus didesnė nei fiziniams asmenims. Niekas man negalėjo paaiškinti,  kodėl vienos tonos tų pačių šiukšlių išvežimas verslui kainuoja du kartus brangiau nei gyventojui, juk šiukšlės – tokios pat.

Ar jums, kaip komiteto pirmininkui, skambina rajono gyventojai? Dėl ko kreipiasi, kokias problemas dažniausiai mini?

Skambina, tačiau klausimai būna įvairiausi ir nebūtinai susiję su mūsų komiteto darbu: nuo gatvės apšvietimo iki paramos verslui galimybių.

Kaip Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas, kokių pasiūlymų pateiktumėte sprendimų ruošėjams, kad posėdžių metu nereiktų „kabinėtis“ dėl vieno ar kito klausimo?

Dažniausiai administracijos darbuotojai klausimus ruošia tinkamai ir reaguoja į mūsų ar kitų komitetų pastabas, taip pat į užklausimus, kurių atsakymų negavome komiteto posėdžio metu, tačiau mano, kaip komiteto pirmininko, noras yra teikti pastabas korektiškai, kad iš tiesų jos būtų suprastos ir kad ateityje nesikartotų, o ne dėl to, kad kažkokiu būdu parodyčiau jų nemokšiškumą, kas, deja, pasitaiko iš kitų kolegų. Turime gerbti vienas kito darbą, nepaisant didelį ar mažą jį atliekame.  

Trumpai pristatykite save rajono gyventojams, nepamirškite ir laisvalaikio pomėgių.

Sunkiausia dalis, kai reikia save pristatyti (šypsosi). Esu verslo atstovas, tačiau visuomeninė veikla nuolat mane lydi, nuo 2011 m. esu rajono savivaldybės taryboje, bendruomenės „Juodmeniečiai LT“ įkūrėjas ir pirmininkas. Visuomet vadovavausi principu, kad kiekvienas žmogus turi būti pilietiškai ir visuomeniškai aktyvus. Esu nuolatinis įvairių akcijų, labdaros renginių, sporto ir jaunimo projektų rėmėjas.

Laisvalaikiu, jei jo lieka, skiriu kelionėms, dviračių žygiams, tenisui, mokslinei bei istorinei literatūrai, automobilių sportui. Moto – „Būk principingas, bet supratingas“.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Kristina LUKOŠEVIČIŪTĖ