Paskelbtas Renginiai

Rašymas, išmokęs išgirsti tylą

Pirmadienis, 06 December 2021 15:53 Parašė 

Kai Lietuvą užliejo pirmoji karantino banga, užvėrusi ir viešųjų bibliotekų duris, pakvietėme Jonavos viešosios bibliotekos lankytojus leistis į virtualias kūrybinio rašymo dirbtuves „Kaip (iš)būti“. Taip savotiškai vaikščiojome vieni pas kitus į svečius, aplankydami tekstuose slypinčias mintis, pasidalindami savo būsenomis ir išgyvenimais. Kuo daugiau rašėme, tuo tylesnis darėsi vidinio kritiko balsas, o netrukus vienas projektas virto kitu: prie Jonavos rašytojų prisijungė Raseinių Marcelijaus Martinaičio ir Šakių rajono viešųjų bibliotekų bendruomenės. Ir štai visai neseniai mes baigėme trečiąjį, ko gero, intensyviausią terapinio rašymo projektą „Rašymo gydymo galia. Rašymo terapija: ekspresyvus rašymas ir terapiniai laiškai“.

„Dar niekada nesu dirbusi su tokia didele grupe“, - prieš startuojant projekto veikloms mintimis dalijosi psichologė-psichoterapeutė, rašytoja Inga Juodkūnė. Norą dalyvauti pareiškė net 28 dalyviai, iš kurių 24 kantriai ir atsakingai jungėsi į užsiėmimus, darė namų darbus ir galėjo patirti rašymo gydymo galią. Rašymo terapija XX a. pabaigoje pirmą kartą išbandyta psichologo James'o Pennebacker'o. Tai vienas iš būdų, analizuoti patiriamus jausmus per asmeninį santykį su savimi. Šio psichologo atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog daug kas asmeniniame kiekvieno žmogaus gyvenime gali palengvėti, pasitelkus nesudėtingos formos rašymą. Rašymas taip pat gali būti naudojamas ir kaip emocinės iškrovos metodas. Šį teigiamą rašymo poveikį liudija ir projekto metu atliktas dalyvių  emocinės būklės tyrimas: užsiėmimų metu dalyvių emocinė būklė pagerėjo 35 procentais. O kur dar skaičiais neišmatuojami dalykai: užsimezgusios pažintys, sustiprėjęs pasitikėjimas savimi, kūrybos ir dalijimosi ja džiaugsmas, o svarbiausia – patirtis ir žinios, ką daryti toliau, net ir pasibaigus projekto veikloms.

 „Džiaugiuosi prisijungusi prie terapinio rašymo projekto, buvo gera išbandyti ir „išrašyti“ popieriaus lape savo jausmus. Ši patirtis nepaprastai praturtino, ačiū labai už puikų projektą.“ (Reda)

„Rašyti – tai ne tik kalbėti(s) mintimis, bet ir aprengti jausmus, tokiu būdu jiems suteikiant savotišką pavidalą. Tie pirmadienio vakarai, susitikimai anapus ekrano, nedrąsūs atsivertimai ir nauji patyrimai dovanojo be galo daug – už tai esu ir būsiu nepaprastai dėkinga. Kiekviena akimirka turi savo svorį. Ačiū už suteiktą galimybę pažvelgti į save kaskart naujai. Šios rašymo dirbtuvės tik patvirtino neginčijamą tiesą – rašyti – tai matyti savo sielos žvilgsnį, jo dėka klajoti po visus vidinius užkaborius, taip dažnai slepiamus ir kaustomus savotiškos baimės. Ačiū už išlaisvintas mintis. Ir nuoširdžiai linkiu tęsti šią ypatingą misiją – dosniai dalintis savo žiniomis ir patirtimis. Lai kuo daugiau plunksnos mėgėjų su Jumis susitinka.“ (Vilija)

 „Labai džiaugiuosi dalyvių kūryba. Tokios nuoširdžios, tikros moterys. Grupėje saugiai jaučiausi. Dėkinga Ingai J. už profesionalius praktinius užsiėmimus, neskubant, išbūnant. Ir dėkoju sau… už drąsą rašant ir  įsisąmoninant kai kuriuos svarbius man dalykus.“ (Rita)

„Man rašymas - paleidimo praktika. Atradimai, savęs pažinimas ir netgi drąsa pokyčiams. Rašymas - žingsnis į priekį, kai jautiesi per ilgai užsibuvęs vienoje vietoje...“ (Loreta)

„Dalyvavimas šiame projekte man davė išties daug. Pirmiausiai tai buvo nauja patirtis, kuri privertė apsisukti ir pažvelgti labai iš arti į save, į savo vidų. Sąžiningai rašiau rytinius puslapius, stengiausi vykdyti užduotis. Išmokau išgirsti tylą ir tylos sąvoka man pradėjo sietis su neskubėjimu, didesniu savęs pažinimu ir suvokimu.“ (R.)

Atsisveikinimo susitikimą surengėme Jonavos viešojoje bibliotekoje. Nešinos užrašais ir užsiėmimų metu gimusiais tekstais, pilnos minčių, kuriomis norėtųsi pasidalinti su aštuonias savaites ekrane matytais žmonėmis, šeštadienio laiką susitikimui paaukojo ne tik jonavietės: atvyko dalyvių iš Klaipėdos, Tauragės, Vilkaviškio, Jurbarko, Vilniaus...

Rašymas padeda atrasti daugybę atsakymų į mūsų klausimus, atskleidžia, kiek daug stiprybės slypi žmoguje. Atvertusios savo užrašus, dalijimosi džiaugsmą galiausiai sustiprinome daina, kuri, kaip ir rašymas, gali tapti terapinę naudą teikiančiu užsiėmimu. Su Lauritos Peleniūtės ir dalyvių balsais, rodos, dar labiau priartėjome prie vidinės ramybės šaltinio, o nuoširdžios šypsenos ir nepaprastai draugiška atmosfera sukūrė mažą, po Lietuvą išsibarsčiusių ir netikėtai rašymo kelyje susitikusių bendraminčių šventę.

Kristina Jaskūnienė, Jonavos viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų organizatorė

Projektą rėmė:

Lietuvos kultūros taryba

Jonavos rajono savivaldybė