Jonavos krašto kūrėjai mielai dalyvauja poezijos renginiuose įvairiose vietose. Susitikimai su pažįstamais, bendraminčiais, naujos pažintys, pasidalijimas iš sielos gelmių išplaukusiomis eilėmis padeda išblaškyti slogias mintis apie nesiliaujantį koronaviruso siautėjimą, duoda impulsą naujam eilėraščiui ir pan. Rudeniui baigiantis, norisi prisiminti keletą šiltų poezijos renginių, vykusių Jonavoje ir už jos ribų.
Abromiškių svirne
Spalio mėnesį Elektrėnų literatų klubui „Strėva“ sukako dvidešimt metų. Visą šį laiką rajono kūrėjams vadovaujanti Vilija Dobrovolskienė kartu su būriu bendraminčių bei literatūros ir meno muziejumi gražų sukakties paminėjimą surengė Abromiškių svirne.
Tądien į susitikimą su Elektrėnų, Šakių, Kelmės kitų rajono poezijos mylėtojais išsirengė Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ aktyvūs nariai Valentina Kašauskienė, Aloyzas Vaznaitis, Petras Zlatkus ir šių eilučių autorė.
V. Dobrovlskienė, apžvelgdama „Strėvos“ nueitą kūrybinį kelią, džiaugėsi bičiulyste su jonaviečiais. „Susipažinome pirmaisiais draugijos įkūrimo metais. Neskaičiavome, kiek kartų lankėmės Jonavoje, kiek kartų poezijos žodžiais keitėmės čia, Elektrėnuose. Svarbiausia – tapome geri draugai, kuriuos vienija meilė lietuviškam žodžiui ir poezijai“, – kalbėjo klubo vadovė, ne vienos poezijos knygos sudarytoja ir redaktorė.
Daugelis susirinkusiųjų aktyviai dalyvauja Nepriklausomų rašytojų sąjungos (NRS) veikloje. Šio Lietuvos literatūrinio sambūrio nariai yra ir mūsų rajono kūrėjai A. Vaznaitis bei P. Zlatkus. Tad „Strėvos“ dvidešimtmečio minėjimas paslaptimi dvelkiančiame Abromiškių svirne buvo puiki proga aptarti savo kūrybinius sumanymus, įvertinti poezijos klubų bei NRS veiklą, poetų akimis apžvelgti į aukso spalva pasipuošusį rudenį.
Iš Elektrėnų jonaviečiai išsivežė malonių prisiminimų, moterų ansamblio melodijų skambesį, padovanotų kūrėjų knygelių ir nepaprasto grožio margaspalvį peizažą.
Gyvenimas – tarsi žydėjimas
Spalio mėnesį Jonavos viešojoje bibliotekoje buvo surengtas „Šaltinio“ klubo narės Laimutės Šatienės kūrybos vakaras, skirtas jos jubiliejinei sukakčiai paminėti. Tokią idėją pasiūlė šiemet sambūrio „Šaltinis“ vairą į jaunas rankas perėmusi Kristina Jaskūnienė.
Renginio metu jubiliatė atsakė į šventę vedusios Ingridos Gedvilienės pateiktus klausimus, papasakojo apie savo kūrybą ir gyvenimo kelyje pasitaikiusių iššūkių įtaką poetinei minčiai.
Tą vakarą Viešosios bibliotekos skaityklą puošė L. Šatienės sukurti paveikslai, atspindintys pavasario žydėjimą ir rudenį šėlstantį vėją. Tai tarsi žmogaus nugyventas laikotarpis, prasidėjęs žydinčiu pavasariu ir pasiekęs rudens brandą. Anot kūrėjos, reikia džiaugtis tuo, ką duoda kiekviena diena, rieškučiomis semti laiko dovanas, o meno kūriniai – eilėraščiai, paveikslai ar pagaminti atvirukai – tegul bus padėka už kelią, kuriuos visi einame.
Šventėje dalyvavę „Šaltinio“ klubo nariai ne tik sveikino jubiliatę Gimtadienio proga, bet ir kiekvienas perskaitė po savo bičiulės sukurtą eilėraštį. O pati autorė pristatė savo naujausius eiliuotus kūrinius.
Į sveikintojų būrį įsiliejo Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė ir Upninkų bibliotekai vadovaujanti Jūratė Ambraškienė, upninkietės akordeonistės Laima Dobrovolskienė ir Sandra Varžaitytė. Muzikinį foną papildė „Šaltinio“ draugas ir bičiulis, ansamblio „Rapsodija“ vadovas Edvardas Ratautas.
Staigmeną pateikė Laimutės dukra Laura, pasveikinti mamos netikėtai atvykusi iš Vilkaviškio. „Atvirai kalbant, tokios malonios staigmenos nesitikėjau, – nusibraukdama laimės ašarą, sakė L. Šatienė. – Tokios akimirkos dar labiau skatina vertinti gyvenimą. Ačiū visiems, nepabūgusiems lietaus ir atėjusiems pabūti drauge. “
Vakaras Čičinuose
Susidarius sudėtingai situacijai dėl COVID-19, tradicinei poezijos šventei „Laiškai rudeniui“ negalėjo atsispirti Čičinų kultūros centras (KC), vadovaujamas Loretos Ratautienės. Prieš dvejus metus „Šaltinis“ ir KC paminėjo savo bendradarbiavimo dešimtmetį. 2021-ųjų renginį organizatoriai skyrė žiūrovams ir skaitytojams, todėl kiekvienas galėjo susipažinti su KC fojė parengta parodėle, kurioje buvo eksponuojami klubo almanachai, rajono kūrėjų išleisti eilėraščių rinkiniai.
Poezijos šventėje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis dėkojo Čičinų KC vadovei L. Ratautienei, vietos bendruomenei už kultūrinio gyvenimo puoselėjimą, pagarbą dainai, muzikai, poezijai. Anot svečio, kai ateina niūrūs rudens vakarai, žmogui reikia šviesos, šilumos, jaukios aplinkos ir nuoširdaus žodžio. Parlamentaro nuomone, „Laiškai rudeniui“ ir yra dvasinės atgaivos žiburys.
Šiemet čičiniečius aplankė ir savo kūryba pasidalijo „Šaltinio“ nariai Albinas Pavasaris ir Petras Zlatkus. Rajono kūrėjų eilėraščius skaitė L. Ratautienė, skaitovė Justina Subatkevičiūtė. Apie kaimo kultūrinį gyvenimą bei jų svarbą sodiečių gyvenime kalbėjo bendruomenės „Čičinų kraštas“ pirmininkas Juozas Plukys bei aktyvus bendruomenės narys, renginių rėmėjas, ūkininkas Rimantas Kubiliūnas.
Poezijos vakare skambėjo moterų vokalinio ansamblio „Septima“ (vad. Audra Noreikaitė) dainos, jaunatviško žavesio suteikė gimnazisčių Austėjos ir Miglės duetas. Kaip ir kasmet šventę vedė Rita Subatkevičienė.
Irena NAGULEVIČIENĖ,
„Šaltinio“ klubo garbės pirmininkė
Petras ZLATKUS
Tik nežaisk šypsena
Tu kaip fėja,
Iš pasakų knygos atėjus,
Man šypsaisi
Praeinant pro šalį.
Aš, aitrus mišinys iš tulžies
Ir įkaitusio tropikų vėjo,
Arktikos speigo,
Intrigų markizų Versalio.
Lankiau kazino,
Lošiau kortomis pokerį, kvailį
Ir taurelę nuodų, patikėki,
Ne vieną išgėriau.
Iš manęs neišgirsi sakmės
Apie žaviąją Leilą,
Jos agato akis,
Plaukus draikomus Azijos vėjo.
Ir nežaisk šypsena –
Ji pražudė ne vieną poetą.
Gaila, nesugrįš, kas išėjo
Gert priešaušrio vyno.
Nuo manęs tavo atvaizdą
Greitai paslėps spalio lietūs,
Lis tik gatvė
Ir riedantis srautas mašinų.
Taip ir gyvenam
Draugus mes sau
Pasirenkame patys.
Turiu aš paslaptį –
Brunetė moteris.
Kas matė ją,
Pamiršt jau nebegali –
Aušrinės veidą,
Dangiškas akis.
Dukra Veneros,
Kūrinys Visatos.
Grakšti kaip stirna,
Kaip versmė tyra.
Kad patinku jai,
Aš neabejoju –
Išvydusi mane,
Parausta kaip aušra.
Kai gatvėj sutinku –
Ji išdidžiai praeina.
Kai žvelgia į mane –
Tuomet jau aš švenčiu...
Taip ir gyvenam,
Svajose paskendę,
Jausmus suvaržę
Ir sparnus minčių.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Albinas PAVASARIS
Dar ir jau
Išeiti dar anksti
Sugrįžti jau vėlu
Nedidelė viltis
Kalėjimas kuklus
Svajonės dar aukštai
Siekimai jau toli
Artėja tik krantai
O jūra vis gilyn
Atplūsčiau dar banga
Bet jau neriu gelmėn
Nematoma jėga
Į krantą meta vėl
Taip vis iš naujo – dar
Taip neskausmingai – jau
Kad gali būt kitaip
Žinau, o gal bijau?
(Ne)pakeleiviams
Aš nebuvau tenai kur buvot jūs
O jūs nebuvote kur aš buvau
Jūs plaukėte kruiziniu laivu
O aš Šventosios vingiuos irklavau
Kai jus svaigino svetimas vanduo
Mane gaivino dugno skaidruma
Galėjot viską imti pirkti duot
Bet tik ne tai ko man vis negana
Šypsojotės tada kai aš verkiau
Ir nelinkėjau pasilikt tokiems
Prie jūsų niekada nepritapau
Nes nežinojau ko daugiau linkėt
Jūs mokėtės kaip nugalėt kitus
O aš save išmokau nugalėt
Man nepasiekti jūsų aukštumų
O jums gelmės manosios nepasiekt...
