Paskelbtas Miesto naujienos

Realybės nesuvokiantys reformatoriai gyvena įsivaizduojamoje erdvėje

Pirmadienis, 08 November 2021 08:39 Parašė 

Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka atsisuko prieš VšĮ Jonavos ligoninę, per savo veiklos 50-metį pakilusią iki regioninės gydymo įstaigos lygmens. Pertvarkos iniciatorė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siekdama įsisavinti 800 milijonų eurų iš Europos Sąjungos, iš pacientų atima viltį gauti reikiamas paslaugas savame rajone.

Prireikė pusės amžiaus, kad pasiektume regioninės ligoninės statusą, suformuotume stiprią komandą ir ją išlaikytume. Ligoninė dirba pelningai, turime  kvalifikuotus specialistus, tačiau reformos esmė yra ta, kad stacionarinės paslaugos būtų perorganizuotos į ambulatorines, teikiant kuo daugiau paslaugų dienos stacionare.  Teritorinė ligonių kasa (TLK) teigia, kad yra per daug lovų, todėl reikia mažinti jų kiekį. Tačiau skaičiai rodo, kad lovų perteklius yra ir kitose ligoninėse bei dideliuose centruose.

Ministerija akcentuoja, kad pertvarkos tikslas – kokybiškų ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, tų paslaugų prieinamumas. Deja, tai tik skambus šūkis, o realybė rodo priešingą situaciją.

Mūsų rajone didelę dalį gyventojų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, nemažai jų gyvena atokiose seniūnijų vietovėse, neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių nuvykti į Kauną ar kitą ligoninę, todėl paslaugų pasiekiamumas jiems taps problemiškas ir neįgyvendinamas. Ką reikštų gyventojams ligoninė, teikianti tik terapijos paslaugas dienos metu? Jeigu neliks stacionarinio gydymo, mūsų krašto pacientams paslaugų prieinamumas tik pablogės, be reanimacijos ir intensyviosios terapijos rajono pacientai jausis nesaugūs.  Ar tai pagerins jų sveikatos būklę? Kalbama apie paslaugų prieinamumą, teigiama, kad per vieną valandą pacientas turės būti nuvežtas į kažkurią ligoninę. Kas gali garantuoti, kad žmogus, nugabentas, tarkime, į Kauną, tą pačią akimirką gaus reikiamą paslaugą? Pacientai ir dabar laukia po kelias savaites ar mėnesius, kad patektų pas vieną ar kitą specialistą. Tad ministerijos teiginys, jog reforma išspręs pacientų laukimo eilių problemas, yra tiesiog niekinė.

Vietoje Jonavos ligoninėje veikusių skyrių siekiama dėmesį skirti slaugai ir geriatrijos (labai sunkių ligonių) paslaugoms, ir tokiu būdu gerinti gyventojų sveikatą. Ar galima pagerinti sveikatą, atėmus iš žmogaus čia pat, vietoje, teikiamą paslaugą? Ar tikrai šitokiu keliu manoma sumažinti žmonių mirštamumą? Nebūkime lengvatikiais – pertvarka reikalinga ne gyventojų sveikatai gerinti, bet žūtbūt įsisavinti ES fondų lėšas, kurios siekia apie 800 milijonų eurų. Apie galimas lėšų sumas rajonui neužsimenama. Beje, žinant, kad Lietuvoje liks Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos profiliuotos ligoninės, galima tik spėlioti, kad joms ir atiteks didžiausia ES lėšų dalis.

Jonavos rajonas yra didelis, daug žmonių gyvena atokiuose kaimuose. Todėl patikėti, kad, uždarius kelių skyrių veiklą ligoninėje, pacientams pagerės paslaugų prieinamumas laikau įsivaizduojamu pasauliu, o ne realybe.

Gydymo įstaiga visada sėkmingai dalyvavo sveikatos apsaugos reformose, perprofiliuodama savo veiklą į prioritetines kryptis. Ji viena iš pirmųjų Lietuvoje optimizavo stacionarinių lovų skaičių, siekdama efektyvaus lovų funkcionavimo rodiklių, sėkmingai vysto Dienos chirurgijos, Ambulatorinės chirurgijos, Dienos stacionaro, Stebėjimo paslaugas, viršydama kvotas ir pateikdama jas gyventojams kaip alternatyvą stacionarinėms paslaugoms, sėkmingai dalyvavo Vakarų ir vidurio Lietuvos kardiologijos, Dienos chirurgijos bei ambulatorinių paslaugų vystymo, Šveicarijos konfederacijos Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros gerinimo projektuose ir t. t.  

Koronaviruso pandemijos metu Jonavos ligoninė viena iš nedaugelio atraminių Sveikatos apsaugos ministerijos ligoninių Kauno regione, kuri buvo sėkmingai pasitelkta spręsti COVID–19 pandemijos valdymo uždavinius, gydant Vilniaus, Kauno, Raseinių, Vilkaviškio, Kėdainių ligonius, kurioje iki šiol dirba sąžiningi, pasišventę ir profesionalūs darbuotojai. Tai dar kartą parodo medikų bendruomenės gebėjimą priimti  iššūkius, mobilizuotis ir įveikti visus sunkumus.

Deja, reforma nubrauktų daug ką, kas buvo padaryta. Ar mes to siekiame?

SAM teigia, kad, atlikus ekstremalių situacijų rizikos analizes, tarp didžiausių grėsmių įvardytos įvairios cheminės avarijos. Jonaviečiai jau turi skaudžią patirtį, kai įvyko avarija bendrovėje „Achema“, didžiausioje chemijos gamykloje Baltijos šalyse. Jie supranta, ką reiškia žmogui suteikti pagalbą šią minutę, o ne per valandą, kaip deklaruojama pertvarkos apmatuose. Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jei ši tragedija pasikartotų? Rukloje plečiasi Pabėgėlių priėmimo centras, kurio gyventojams taip pat reikia suteikti pagalbą, mūsų rajone įsikūręs karinis miestelis, yra didelis Gaižiūnų poligonas. Kažkodėl Sveikatos apsaugos ministerijai tai neatrodo svarbūs ir verti dėmesio faktoriai.

Stebina tai, kad, siekiant sveikatos pertvarkos tikslų, nebuvo parengta studija, suplanuota strategija, neparengta jokių konkrečių gairių, kaip bus organizuojami pertvarkos procesai, tiesiog tokio turinio nėra. SAM reformą suplanavo tik savo aplinkoje, neišklausiusi nei savivaldos, nei medikų, nei pačių pacientų nuomonės. Ir tik tada, kai žinia apie planuojamą pertvarką pasiekė rajoną, kai pasigirdo nepritariantys pokyčiams Jonavos krašte išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo nario Eugenijaus Sabučio bei vietos valdžios balsai, ministras „rado“ laiko atvykti į Jonavą, susitikti su rajono, ligoninės vadovais ir medikais.

Reforma įgyja pagreitį tuo metu, kai Lietuvoje siaučia koronavirusas, kai medikai dirba padidėjusiu krūviu ir kiekvienos dienos laukia su nerimu. Žinia apie reformą įnešė dar didesnės sumaišties į medikų bendruomenę. Ne vienas jų surado darbą kitur ir atsisakė dirbti Jonavos ligoninėje. O tie, kurie kovoja už žmonių sveikatą ir gyvybę, gyvena nežinodami, kas jų laukia rytoj. Kasdien auga psichologinė įtampa, kurią didina nežinomybė dėl kiekvieno ligoninės bendruomenės nario ateities. Man tai panašu į psichologinį mobingą.

Girdim iš ministerijos ir raminimą, kad prievartos dėl pertvarkos nebus, nė viena ligoninė nebus uždaroma,  bet tuo pat metu pasakoma:  nedalyvausite reformoje – negausite pinigų. Iš SAM jau gavome nurodymą iki gruodžio pateikti numatomus pokyčius rajono sveikatos įstaigose, pasirinkti numatomų vykdyti pokyčių būdą ir pateikti preliminarų numatomų investicinių lėšų infrastruktūrai pagrindimą. Savivaldybės ir ligoninės tiesiog įspraustos į kampą, nes, neužtikrinus finansavimo, dirbtinai užkėlus rodiklius,  mes nesuspėsime koja kojon eiti su pažangiausiomis technologijomis, neatliepsim laikmečio, negalėsime užtikrinti efektyvių paslaugų teikimo ir būsim priversti „susitraukti“.

Kalbama apie dėmesį regionams, bet realybėje įvykdžius reformą paslaugos nuo žmonių pasitrauks, ilgės laukiančiųjų eilės, o pagrindinės lėšos keliaus į universitetines ir respublikines ligonines. Esu už nuoseklų, motyvuotą, aiškų, apgalvotą ir naudingą gyventojams atsinaujinimą. SAM reformos prioritetu turėtų būti žmogus, sveikata, gydytojai, visas personalas, dirbantis sveikatos įstaigose. Skaudžiausia, kad šios pertvarkos tikslas – ES pinigai, o žmogus paliktas paskutinėje vietoje.

Ar galima sukurti gerovės valstybę, kai žmogus verčiamas būti auka?

Birutė PLATKAUSKIENĖ,

Jonavos r. savivaldybės Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė