Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Miesto naujienos

„Užrakinta“ vaikystė

Antradienis, 26 October 2021 10:11 Parašė 
Žaidimų aikštelėje nebegirdėti vaikų klegesio Žaidimų aikštelėje nebegirdėti vaikų klegesio

Senokai matėme užtvertą vaikų žaidimų aikštelę. Galvojome, gal jau nebeprireiks. Deja. Sakysite, ai, vis tiek jau oras atšalo, lietūs merkia, kam ta aikštelė? Netiesa. Vaikams blogo oro nėra. Kai kurie ir žiemą randa, ką čia veikti, nes vaikams nešalta. Pamiršote, kaip patys eidavote kūliais ar, lietui lyjant, smagiai prasinešdavote per balas? Juk ne visiems mamos atimdavo siautulio, purvo atradimo ar karstymosi po medžius ir tvoras džiaugsmą.

Dabar pandemija. Jau pavargom klausytis apie tūkstančius sergančiųjų, dešimtis mirusiųjų, perpildytas ligonines, šimtus tūkstančių persirgusių, pasiskiepijusių. Ir taip diena dienon kelinti metai. Vos ne kaip detektyviniame seriale „Midsomerio žmogžudystės“: paskaičiavus, kiek per vieną seriją randama lavoniukų, imi galvoti, ar dar liko Midsomeryje gyvųjų?  

Pavargom nuo ribojimų, nuo kaukių, bet, kol pandemija nesuvaldyta, tenka paklusti reikalavimams. Kreipiuosi į tuos, kurie vaikšto iš po kaukių iškištomis nosimis, kurie pirma nusikosėja ar nusičiaudi, o tik paskui prisimena, kad reikėjo prisidengti. Kieno sveikata leidžia, skiepykitės; tie, kuriems skiepas gali „išjudinti“ snaudžiančią klastingą ligą, saugokitės. Patys žinote, ką reikia daryti, kad kuo ilgiau liktumėte sveiki, nes, kai Dulkys „reformuos“ Jonavos ligoninę, į Kauną neprilakstysit.

Dabar, kol dar Lietuvos nepasiekė nuo kovido išrasti vaistai, susitelkime. Dėl vaikų. Kad niekada nebereikėtų tvoromis ir grandinėmis „užrakinti“ vaikystės.

Monika KRISTINAITYTĖ