Lietuva yra bene vienintelė Europos valstybė geriamuoju vandeniu apsirūpinanti tik iš požeminių šaltinių. Toks vanduo yra išties švarus, kadangi daug geriau apsaugotas nuo aplinkos taršos nei atviri paviršiniai vandenys. Tačiau rūpintis vandens švara turime visi.
Kaip teigia įmonės „Jonavos vandenys“ direktorius Romas Keliauskas, tam, kad požeminių vandens šaltinių neterštų nuotekos, pastarąsias būtina tvarkyti pagal tam tikrus reikalavimus. O lengviausia tai padaryti prisijungiant prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.
Prisijungė absoliuti gyventojų dauguma
Pasak R. Keliausko, galima pasidžiaugti kad Jonavos miesto gyventojai nuotekų tvarkymo klausimu labai atsakingi – absoliučiai gyventojų daugumai teikiamos centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos.
„Jonavos rajone yra dvi aglomeracijos, kuriose gyventojų skaičius viršija 2000. Tai Jonavos miestas ir Ruklos miestelis. Atitinkamų seniūnijų 2019 metų duomenimis, Ruklos miestelyje gyventojų skaičius siekė 2080, Jonavos mieste – 28378. Prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos yra prisijungę apie 98,3 proc. Jonavos miesto gyventojų, neprisijungusių namų ūkių iš 14240 šiandien yra tik 243“, – tvirtina „Jonavos vandenų“ vadovas.
Jei kalbėtume apie Ruklą, šiuo metu miestelyje centralizuota nuotekų surinkimo sistema yra išvystyta praktiškai visoje teritorijoje. „Specialiojo plano keitimu nustatytoje Ruklos miestelio aglomeracijoje centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos apie 98,88 proc. visų gyventojų, o prie centralizuotos sistemos neprisijungusių namų ūkių iš 1072 yra vos 12“, – pasakoja R. Keliauskas.
Pigiau ir paprasčiau
Į klausimą, kas žmones labiausiai skatina prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, pašnekovas atsako – kaštai ir paprastas aptarnavimas.
„Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai individualiame name ir turinčiai nuotekų išgriebimo duobę, nuotekų tvarkymo išlaidos vidutiniškai per metus siekia apie 700 eurų. Naudojantis miesto centralizuotais nuotekų tvarkymo tinklais, šios išlaidos sumažėja vidutiniškai iki 200 eurų. Be to, naudojantis centralizuota paslauga, nereikia rūpintis išgriebimo duobių ar individualių nuotekų valymo įrengimų priežiūra. Tai labai patogu“, – pastebi R. Keliauskas.
Numatytos kompensacijos
Pasak pašnekovo, šiuo metu Jonavos rajono savivaldybė, norėdama pagreitinti ir palengvinti likusių gyventojų prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų galimybes, nustatė tvarką, pagal kurią teikia pagalbą namų ūkiams prisijungiant prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos arba įsirengiant aplinkai draugiškas vietines nuotekų tvarkymo sistemas ten, kur nėra nuotekų tvarkymo centralizavimo galimybių.
„Esame nustatę dviejų lygių kompensacijas: 50 proc. tinkamų sąnaudų kompensacija iki 1500 EUR gali pasinaudoti visi, kurie pageidauja tinkamo nuotekų tvarkymo. Tuo tarpu 70 proc. tinkamų sąnaudų kompensacija iki 2100 EUR turi galimybę pasinaudoti daugiavaikės šeimos, asmenys, kurių šeimose yra neįgaliųjų bei mažas pajamas turinčios šeimos“, – pasakoja R. Keliauskas.
Dar viena priemonė, kuria gali pasinaudoti žmonės, norėdami prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos – tai Aplinkos projektų valdymo agentūros paskelbtas kvietimas teikti paraiškas finansavimui gauti pagal specialią Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą „Vandenų apsaugos 2021–2023 m. kryptis“. Pagal šią priemonę vienam ūkiui galima finansuoti iki 2100 eurų buitinių nuotekų išvado nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio pastato (būsto), sumos, – pažymi R. Keliauskas.
Jei kalbėtume apie besikeičiantį žmonių požiūrį į nuotekų tvarkymą, sąmoningumui įtakos be jokios abejonės turi ir kryptinga edukacija. Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, skirtą skatinti Lietuvos žmones tausoti vandenį ir tinkamai tvarkyti nuotekas. Per įvairius Lietuvos miestus ir gyvenvietes keliavo menininkė Monika Dirsytė, kuri gulėjo purvo vonioje, o iš greta pastatytos kolonėlės lašėjo švarus vanduo. Menininkė rugsėjo mėnesį lankėsi ir Jonavoje. Daugiau informacijos galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“ .
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
