Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Laisvalaikis

Gamtos puslapis. Tas kavos gardumas

Pirmadienis, 18 October 2021 08:39 Parašė 

Puodelis kvapnios kavos – daugelio mūsų kasdienio ryto ritualas. Be jo neįsivaizduojame savo ilgos, veiklios, pilnos užimtumo dienos. Vidurdienį vėlgi – kavos pertraukėlė. Netgi pokalbis su kolegomis gyvesnis, jei šalia garuoja karštas rudas gėrimas. Laukiame svečių – prie deserto kaičiame vandenį kavai. Tačiau nebūtinai ta mūsų pamėgtoji kava turi būti iš kavos pupelių. Pasirodo, mes turime ir savos, augančios mūsų krašte, lietuviškos kavos.

Ruduo – pats metas prisiminti, kokie vertingi klodai tarpsta mūsų žemėje. Artėja tamsusis metų periodas, kuris savo šviesos ir šilumos trūkumu nemenkai išvargina, atima energiją. Organizmui pradeda stigti vitaminų, mikroelementų, kitų naudingų medžiagų, todėl būtina pasiruošti, kuo galėsime užpildyti peržiem retėjančias sankaupas. Tam į pagalbą ateina  ir atgauti jėgas labai padeda mūsų krašto augalai, iš kurių ne tik arbatėles verdame, bet ir skanias kavas galime ruošti. Pasak žolininko Ramūno Daugelavičiaus, gaminančio net septynių rūšių kavą, augalų sėklos ir šaknys yra itin vertinga vitaminų ir mikroelementų saugykla. “Žmonėms, ištremtiems į Sibirą, augalų šaknys padėjo ištverti per žiemą. Iš jų paruošti gėrimai ne tik suteikia sveikatos, bet yra skanūs – paskrudintos šaknys tarsi atgyja, visas kambarys pakvimpa”, - teigia gražiuose ir švariuose Anykščių vietovėse  žoliaujantis vyras.

Lietuviškasavesnė ir natūralesnė

Sveiko maisto krautuvėlėse galima įsigyti Europos Sąjungoje pagamintos kiaulpienių šaknų kavos. Ir kam tada mums patiems kasti geltonąjį laukų auksą? Kam vargti ir gaišti brangų laiką? Pasirodo, daugelis iš užsienio atvežtų kavų yra daugiau perdirbtos – tirpios, granuliuotos. O sveikiausias mūsų organizmui yra kuo mažiau perdirbtas produktas, artimas pirminiam. Apdorojimas pakeičia augalo ląstelę, ji praranda gyvybę. Neatmetama prielaida, jog masinei gamybai augalai specialiai auginami, galbūt tręšiami. Tad daug verčiau naudingų žolelių prisirinkti savo krašto pievose, kur jos auga natūraliai. Ir senai žinoma tiesa, jog sveikiausia valgyti tai, kas auga aplink mus.

Klausimas, ar galima augalų šaknų kavos pasigaminti patiems? Žinoma, kad galima, tik reikės įdėti šiek tiek pastangų. Iškastos šaknys turi būti švariai nuplaunamos, kad neliktų žemių, perpjaunamos išilgai ir džiovinamos. Vėliau smulkinamos ir paskrudinamos. Tačiau gal ne visi puikiai atskiria rudenį patrauklią išvaizdą praradusius lapus, kad surasti norimas šaknis. Tad lieka daug paprasčiau nusipirkti pakelį jau pagamintos lietuviškos kavos ir užpylus verdančiu vandeniu, mėgautis skaniu ir sveiku gėrimu.

Kiaulpienių šaknų kava

Kiaulpienes kavai galima kasti anksti pavasarį, kol augalas dar nepražydo,  arba vėlų rudenį – tada šaknys būna nekarčios. Nors kiaulpienių šaknų kava neturi kofeino, ji savaip tonizuoja ir suteikia žvalumo net geriau nei įprasta pupelių kava. Ją labai tinka gerti po sočių pietų, kad pagerėtų virškinimas, paspartėtų medžiagų apykaita ir neapsnūstume. Kiaulpienių šaknyse daug inulino – ši medžiaga naudinga kasai. Ląsteliena naudinga žarnyno mikroflorai, padeda pašalinti iš organizmo toksinus ir kenksmingas medžiagas. Kiaulpienėse esančios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi, aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują. Tai puikus antioksidantas, stabdantis senėjimą”, - naudingas savybes vardija žolelių žinovas ir dar pabrėžia, kad kiaulpienėse esančio chlorofilo formulė labai panaši į hemoglobino, todėl jos ypač naudingos kraujodarai. Ne veltui lotyniškas augalo pavadinimas – Taraxacum officinale –išvertus reiškia “paprasta priemonė nuo sutrikimų”.

Kaip paruošti? Į puodelį įberti šaukštelį kiaulpienių šaknų kavos ir užplikyti verdančiu vandeniu. Uždengti  ir apie 5 min. palaikyti. Galima pasaldinti medumi.

Gilių kavastiprybei ir ištvermei

Gilių kavą gerdavo mūsų senoliai, nes tikėjo, kad ąžuolas – tvirtybės ir ilgaamžiškumo simbolis – sustiprins ir suteiks jėgų. Pasak R.Daugelavičiaus, gilių kava – maistingas ir sotus gėrimas. Ji ypač naudinga  kaulams ir kraujui, itin rekomenduojama linkusiems į mažakraujystę. Padeda kovoti su diabetu. Tinka gerti ir mažiems, ir seniems. Skaniausia ši kava užbalinta pienu.

Tikrai gilių kavai pagaminti reikia trijų parų. Didelis darbas giles nuplauti, nulupti, per naktį šutinti piene, džiovinti, paskui tris kartus malti ir pakepinti. Nors gaminimas reikalauja daug kantrybės, vis tik verta populiarinti tautinės kavos tradicijas. Pasiruošti jau daug paprasčiau: į užvirintą vandenį įdėti 1-2 arbatinius šaukštelius maltos gilių kavos. Trumpai pavirinti, užbalinti pienu ar grietinėle ir pakaitinti. Saldinama cukrumi arba medumi. Kitas paruošimo būdas paprastesnis: 1-2 šaukštelius gilių kavos užplikyti verdančiu vandeniu ir kelias minutes palikti pritraukti. Pagardinama pienu ar grietinėle.

Trūkažolių ir varnalėšų šaknų kava

R.Daugelavičiaus žodžiais, cikorijų kava, kurią anksčiau maišydavo su kavos pupelių kava, buvo itin populiari – tokia kafija mėgaudavosi aukštuomenė. Iš skrudintų ir maltų trūkažolių šaknų pagaminta kava nepelnytai pamiršta, o vertinga ne mažiau nei kiaulpienių ar varnalėšų. “Apie cikorijas kaip vaistą, valantį kraują, žinota dar Romos imperijos laikais. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad trūkažolių šaknys mažina cholesterolio kiekį kraujyje, padeda reguliuoti širdies ritmą. Kadangi ši kava nestimuliuoja organizmo, tinka gerti ir vėlai vakare. Na, o varnalėšų šaknys – organizmui reikalingų mikroelementų kaupykla. Iš jų pagaminta kava, kaip ir kiaulpienių, pasižymi stipriu detoksikuojamu poveikiu. Pastebėjau, ir žmonės tvirtina, kad puodelis varnalėšų kavos suteikia linksmumo, pagerina nuotaiką”, - pasakoja kavų žinovas ir priduria, kad  skrudinant varnalėšų šaknis pakvimpa riešutais. Ruošiamos šios kavos taip pat kaip ir gilių ar kiaulpienių. Su pienu daug gardžiau.

Morkų kavapuikus antioksidantas

Malonaus skonio morkų kava ruošiama iš džiovintų ir sausai, be riebalų pakepintų šakniavaisių. “Senovėje kava buvo daroma ir iš cukrinių runkelių, nes žmonės žinojo, kad visas šakniavaisis naudingesnis nei iš jo išspaustos sultys”, - aiškina R.Daugelavičius. Morkos – daržovių karalienės, o jų kava – vertingų medžiagų koncentratas. Šakniavaisiuose esantys antioksidantai lėtina senėjimo procesus, stiprina imunitetą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Iš 1 kg morkų išeina 70 g kavos. O tai reiškia, jog užplikęs šaukštelį morkų kavos ir ją išgėręs, žmogus tarsi suvalgo dvi morkas. Kad organizmas geriau pasisavintų beta karoteną, esantį morkose, šią kavą  vertėtų gerti su pienu ar grietinėle. Paruošiama paprastai: puodeliui apie 3 šaukšteliai džiovintų morkų. Pavirinama 5 min ir palaikoma šiltai, kad pritrauktų.

Dar kitokios kavos

Be visų šių ypatingų mūsų krašto augalų kavų, žolininkas gamina ir gudobelių, bei erškėtuogių sėklų kavą. Gudobelės gydomąsias savybes pripažino jau senovės graikai. Kaip puikų vaistą nuo širdies ligų žino ir daugelis mūsų gyventojų. Jei sutrikęs miegas, bet norisi kavos, galima pasiruošti puodelį gudobelių sėklų kavos ir be abejonių išgerti, nesibaiminant, jog kamuos nemiga. Be to, gudobelių kava itin tinka “šalto” tipo žmonėms, kuriems šąla rankos ir kojos.

Erškėtuogių sėklų kava gausi vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų, irgi labai naudinga sveikatai. Ji stiprina imunitetą, padeda išvengti peršalimo, teigiamai veikia galvos smegenų veiklą, taipogi lėtina senėjimo procesus. Šių abiejų vaisių sėklų kava geriama be pieno.

Nors pupelių kava vadinama tradicine, tačiau iš augalų šaknų ir sėklų paruoštą gėrimą žmonės gerdavo dar senovėje, kai pupelių niekas nė girdėjęs nebuvo. Tik vėliau nepelnytai mūsų augalai buvo pamiršti. Galbūt dėl sudėtingesnio ir ilgesnio pagaminimo būdo, o gal žmonėms norėjosi naujovių. Tačiau visada galima sugrįžti prie savo ištakų žinojimo ir išbandyti kitokį skonį bei aromatą.

Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ