Spalio 6 dieną Užusaliuose surengtoje Kauno apskrities savivaldybių seniūnų asociacijos (SSA) konferencijoje aptartos įvairios problemos, sudėtingi jų sprendimo būdai, pasidalyta nuomonėmis ir patirtimi. Sueigoje dalyvavo Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos (LSSA) prezidentas Rolandas Bružas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Kauno apskrities rajonų merai, kiti svečiai.
Opiausios problemos
Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad seniūnija – tai mažoji savivaldos dalis, žemiausioji grandis, sprendžianti žmonių klausimus, tačiau savarankiškumo stoka riboja galimybes priimti sprendimus, kurių tikisi gyventojai. Konferencijos dalyviai pripažino – seniūnas yra arčiausiai žmogaus, bet, net ir dėdamas dideles pastangas, kitąsyk negali išspręsti gyventojams svarbių problemų.
Jonavos meras M. Sinkevičius, kalbėdamas iš savivaldybių asociacijos vadovo pozicijų, atkreipė dėmesį į seniūnijų savarankiškumą, finansines, centralizavimo ar decentralizavimo problemas, bendradarbiavimą su bendruomenėmis. Jo teigimu, vis tikimasi, kad seniūnijoms bus suteikta daugiau savarankiškumo, bus einama į decentralizaciją . Bet centrinės valdžios veiksmai rodo ką kita. Tai virsta iliuzija. Priešingai – atskirose gyvenimo srityse einama ne decentralizavimo, bet centralizavimo keliu. Ne viena įmonė tampa regiono, o ne savivaldybės dalimi.
Bet net ir pasiekus didesnį savarankiškumą, be finansų nieko padaryti negalima. „Jeigu tu neturi resursų, finansavimo, tai savarankiškumas bus tik apsimestinis, – Seniūnijos – ne politikos formuotojos, bet įgyvendintojos ir vykdytojos“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Jis pabrėžė, kad savivalda šiuo metu visiškai nesavarankiška, lėšų net investicijoms pasiskolinti negali. „Siekdami įgyvendinti projektus prašome – leiskite pasiskolint, pasitikėkite mumis, bet išgirstame atsakymą: skolinkitės, bet tik finansiškai atsiperkančioms investicijoms. Bet mes juk nesame verslas, mes teikiame viešąsias paslaugas, atliekame tam tikras funkcijas“, – neslėpė LSA prezidentas.
M. Sinkevičius pasidžiaugė savivaldybės, seniūnijų ir bendruomenių bendradarbiavimu, sprendžiant sudėtingus klausimus, akcentavo Parlamento vaidmenį, priimant pozityvius sprendimus įvairiose srityse.
Netoleruotina padėtis
R. Bružo nuomone, seniūnų asociacija yra didelė jėga. „Kartu su savivaldybėmis galime nemažai nuveikti. Tačiau to nepakanka – reikia didesnio, supratingesnio dėmesio iš aukštesnių institucijų. Tiek Seimo nariai, tiek ministerijų atstovai privalo žinoti, kokie sunkumai slegia seniūnijų gyventojus, ko jiems labiausiai reikia, kokia yra tikroji situacija. Jeigu negali problemos išspręsti seniūnas, tai padaryti stengiasi meras. Jei neišspręstas klausimas ateina iki prezidento, vadinasi, kažkas negerai įstatymuose“, – įtaigiai kalbėjo LSSA prezidentas R. Bružas.
Anot jo, nenormalu, kai įstatymai ar jų pakeitimai, įvairios nutartys gimsta centrinės valdžios kabinetuose, neišklausius nei seniūno, nei mero nuomonės, nepasidomėjus tikrąja situacija. „Kartais apie priimtus sprendimus sužinome tik iš jau priimtų teisės aktų. Tokia padėtis yra akivaizdžiai netoleruotina“, – sakė R. Bružas.
Kėdainių savivaldybės meras Valentinas Tamulis aptarė seniūnų atlygio problemą. Jo nuomone, seniūnijos vadovas, net ir užrakinęs kabineto duris, su savimi pasiima darbo telefoną, nes nežinia kuriuo metu – naktį, savaitgalį – gali paskambinti pagalbos prašantis žmogus. Bet jam už tai nemokama. „Kalbu iš savo pozicijų, nes turiu 22 metų seniūno darbo patirtį. Ir žinau, kad seniūnas yra dar arčiau žmonių negu rajono meras, aukoja savo laisvalaikį ir stengiasi kad tam žmogui būtų geriau. Bet atlyginimas nuo jo atsidavimo nė kiek nekyla“, – kalbėjo V. Tamulis.
Sprendimai be rytojaus įžvalgų
Itin griežtai kalbėjo Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, dvi kadencijas buvęs Parlamento nariu. Jis neslėpė: laimingos tos valstybės, kurios keičia mažiau įstatymų. Deja, anot jo, Lietuvoje yra kitaip. „Ko dabar mūsų aukščiausia valdžia nekeičia? Sumanė reformą vandenvalai, dabar užsimota keisti sveikatos sistemą – jų sumanymus lydi gąsdinimai: jei nesutiksit, negausit pinigų. Atvirai pasakysiu – siūlo dalelę, kai vien tik mūsų savivaldybei reikia keliasdešimt milijonų, kad įvykdytume mums deleguotas funkcijas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajono mero pavaduotojas.
Jį stebina požiūris į žvyrkelių programą, kurioje buvo numatytos datos, kada ir kur bus asfaltuojami keliai. „Dabar datos išbrauktos, nebeliko. Buvo sutarta sodininkų kelius perduoti savivaldybėms. Bet, pasirodo, Vyriausybė neturi plano, kaip elgtis, nuo ko pradėti, diskusijos tęsiasi kelerius metus. Tokie ir kiti reikalai rodo nesupratimą apie gyvenimą provincijoje“, – pabrėžė A. Nesteckis.
Konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Eugenijus Sabutis įvardijo, kad politinių sprendimų pagrindas turi būti kontekstas, numatomas rezultatas ateityje. Jo nuomone, partijos sutaria ir dėl savarankiškumo, ir dėl bendruomenių, ir kitų klausimų, tačiau atėjus metui priimti sprendimą, sutarimas užstringa, prasideda nesibaigiančios diskusijos. Seimo narys pabrėžė seniūno vaidmenį savivaldybės veikloje. Anot E. Sabučio, „seniūnai yra sumanūs, protingi, žinantys visas aktualijas“, bet jie neturi galimybės veikti, nes trūksta pinigų, kadangi dažniausiai sąlygas diktuoja Vilnius. Būtent iš sostinės ateina nurodymai, finansų paskirstymai, vietos sprendimus ribojančios taisyklės. Parlamentaras pritaria, kad seniūnijoms reikia daugiau savarankiškumo. Laukti, kol tai bus nuleista iš viršaus, neverta – būtina imtis iniciatyvos ir to siekti.
„Seniūnijos yra skirtingos tiek gyventojų skaičiumi, tiek ir geografiniu požiūriu. Todėl skirtingiems dariniams turi būti ir skirtingi sprendimai. Labai norėčiau, ir sieksiu, kad Seimas labiau pasitikėtų savivaldybėmis ir seniūnijomis, ir suteiktų joms daugiau savarankiškumo. Šiuo metu visi girdime apie sumanymą pertvarkyti ligoninių tinklą. Manau, kad valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija šioje vietoje elgiasi tiesiog nekorektiškai. Ar kas analizavo, kaip gyvensime po ligoninių pertvarkos? Tai gali būti labai neigiamas sprendimas ateičiai“, – kalbėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys E. Sabutis.
Visuomenei naudinga veikla
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas, kalbėjęs apie seniūnijos vaidmenį šiuolaikinėje savivaldoje ir seniūno statusą valstybės tarnyboje, supažindino su parengtomis projektų pataisomis, kurios, joms pritarus, padidintų seniūnijų savarankiškumą.
Daug kausimų ir pasiūlymų sulaukė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministrės patarėjas Martynas Šiurkys pranešime „Dėl telkimosi visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo pakeitimų“. „Numatomi pokyčiai, su kuriais šiandien jus supažindinu, dar nepriimti. Todėl kviečiu išsakyti savo nuomones, teikti pasiūlymus, kurie padėtų pagerinti mūsų planus ateičiai. Juk žmonės sako, kad „seniūnas yra antras žmogus po klebono“, – į susirinkusiuosius kreipėsi SADM atstovas.
Daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė, jog siekiant didesnių galių seniūnijoms, reikia didesnio nevyriausybinių organizacijų, seniūnaičių, bendruomenių, individualių piliečių dalyvavimo teikiant pasiūlymus, išsakant nuomones ir t. t.
Prasminga sueiga
LSSA Kauno apskrities viceprezidentas, Bukonių seniūnas Arturas Narkevičius konferenciją pavadino „prasmingu renginiu“. Anot jo, visos seniūnijos turi įvairių problemų, todėl labai svarbu, kai jas išgirsta ir savivaldybių merai, ir Seimo nariai. „Džiaugiuosi šia betarpiška diskusija. Mes nešame žinutę, kad seniūnijos dirba, yra gyvos, sprendžia labai svarbius gyventojams klausimus. Jos svarbios ne tik vietos savivaldai, bet ir visai Lietuvai. Mes, seniūnai, esame valstybės tarnautojai ir tarnaujame savo teritorijose žmonėms, siekdami pagerinti jų gyvenimą, – komentavo A. Narkevičius. – Matydamas tiek daug susirinkusių seniūnų, stebiuosi jų fantastišku sugebėjimu minimaliomis lėšomis nuveikti didelius darbus. Šie žmonės nesiskelbia, nesireklamuoja, bet tyliai dirba, siekdami geresnės gyvenimo kokybės. Girdėjome išsakytų įvairių problemų, kurias turime išsigryninti ir priimti pačius optimaliausius sprendimus, tinkančius visoms pusėms. Žinoma, šiandien jų neišspręsime, tačiau pasisakymai yra tarytum gairės ateities perspektyvai. Labai džiaugiuosi, jog į konferenciją atvyko ir savo mintimis pasidalijo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, meras Mindaugas Sinkevičius. Tai rodo, kad tiek savivaldybių, tiek seniūnų asociacijas jungia bendri siekiai ir darbai. Manau, kad dirbdami drauge galime pasiekti daugiau ir geresnių rezultatų. Atvirai kalbant, mane džiugina diskusija, kurioje dalyvauja ir parlamentarai, ir kitų rajonų vadovai. Malonu pabendrauti su kolegomis, pasidalyti gerąja praktika su kitų rajonų seniūnais. Norisi tikėti, kad skiepydamiesi, nevengdami veido kaukių, įveiksime pandemiją, ateisime į normalias gyvenimo sąlygas ir kitoje konferencijoje nebeslėpsime veidų po apsaugos priemonėmis.“
Konferenciją vedė Jonavos rajono bendruomeninių organizacijų tarybos narė Karolina Petrenčiuk-Naujokienė, pertraukas užpildė Jonavos kultūros centro ansamblio „Rapsodija“ vadovo Edvardo Ratauto akordeonu grojamos melodijos.
Irena BŪTĖNAITĖ
