Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Renginiai

Atminties puslapį atvertus: „Rudens kermošius“ senajame turguje

Antradienis, 28 September 2021 16:02 Parašė 

Praėjusį šeštadienį Jonavoje surengtoje „Rudens kermošiaus“ šventėje buvo galima pasigėrėti sodiečių išaugintomis daržovėmis, paragauti jų siūlomų kvapnių patiekalų, pasiklausyti muzikos, patirti naujų įspūdžių. Renginys vyko praėjusiame amžiuje buvusios turgavietės vietoje, prie bažnyčios.

Praeities dvasia

Reikia pripažinti, kad „Rudens kermošius“ iš tiesų priminė istorija tapusį XX amžiaus pradžios Jonavos turgų, kuris užpildydavo visą aikštę šalia maldos namų. Išliko vienas svarbus skiriamasis akcentas – vežimus su prikrautomis gėrybėmis ir arklius pakeitė įvairių markių automobiliai.

Pasak Jonavos KC direktoriaus Sergejaus Jefimenkos, metų pradžioje planuojant pagrindinius renginius, rudens šventė į planus nebuvo įtraukta. Idėja neatsisakyti šios gražios sueigos gimė vasarą, pabendravus su kaimo seniūnais. „Sulaukę jų pritarimo, supratome, kad tai galbūt vienintelė proga viso rajono ūkininkams, individualiems žemdirbiams susitikti, pasigrožėti jų laukuose ar lysvėse išaugintomis rudens gėrybėmis. Suprantame, kad rudenį kaimo žmonės yra labai užimti, bet galbūt ta kermošiaus diena bus dosni pirkėjų, sodo ar daržo naujienų?“ – samprotavo S. Jefimenka.

Nerimą organizatoriams kėlė ir įvairūs karantino reikalavimai. Pasak renginio scenarijaus autorės ir režisierės Jovitos Rutkauskaitės, žmonės ateina, aplanko seniūnijų kiemelius, kažką nusiperka ir išeina. Vienoje vietoje nesiburia daugiau 500  žmonių, tad galima apsieiti be registracijos ir galimybių paso.

J. Rutkauskaitės teigimu, kelerius metus Rudens šventėms būdavo parenkama vis kita vieta, analizuojama, kaip ji pateisino lankytojų ir organizatorių lūkesčius.

„Šiemet sumanėme sugrįžti į tuos senuosius laikus, kai turgūs vykdavo aikštėje prie bažnyčios. Mano manymu, tinkamesnės vietos istoriniu požiūriu Jonavoje lyg ir nėra. Taigi šiandien kermošius šurmuliuoja būtent čia, senamiestyje, nors, tiesą sakant, erdvės seniūnijoms galėtų būti daugiau. Bet kompaktiškas išsidėstymas gal net labiau atgaivina kadaise vykusio turgaus atmosferą. Sugalvojome išplėstinį pavadinimą: „Ar važiuoti ar pėsti, būkit turgun pakviesti“, – patirtimi dalijosi režisierė.

Anot pašnekovės, norėjosi atkurti to senojo ir tikrojo turgaus, kurį dabar matome tik išlikusiose nuotraukose, dvasią. Šiandien, J. Rutkauskaitės žodžiais tariant, „atverčiame atminties puslapį ir prisiliečiame prie to laikotarpio istorijos dalies“.

Gera nuotaika

Savo kiemelius, atitinkančius nurodytą temą, kaimo seniūnijos rengė nuo ankstyvo ryto. Upninkiečiai kvietė užsukti į „Upninkų pieninę“, prekiaujančią sūriais, varške, sviestu, kitais pieniškais produktais. Pieninės salėje mikliai sukosi bendruomenės pirmininkas Valerijonas Šemeta, aktyvus jo talkininkas Romualdas Peleckas, kiti sumanūs vietos „prekeiviai“. Čia pat procesą „stebėjo“ seniūnė Lolita Nekrošienė. Visame senamiestyje skambėjo seniūnijos sporto organizatorės Laimos Pabriežienės raginimas nepraeiti pro šalį, bet užsukti į kiemelį, pasivaišinti karštomis bulvėmis su rūgpieniu, o lauktuvėms nusipirkti upninkiečių pagamintų skanumynų.

Žolelių arbatomis, medumi, pintais padėklais, krepšeliais ir kitais rankų darbo pynimais „pieninės“ asortimentą papildė kraštietis tautodailininkas Kazys Morkūnas. „Upninkuose bėgo mano vaikystė,  ėjo darbo metai. Jonava – mano miestas ir vadinu save Upninkų krašto vaiku“, – šypsojosi meniškos sielos Kazys. 

Ramūno Gudonavičiaus vadovaujamos Kulvos seniūnijos kiemelis pasirinko „Kulvos kermošiaus“ pavadinimą. Šioje prekyvietėje galėjai nusipirkti įvairių šviežių žiemai paruoštų mišrainių, sulčių, daržovių, graikinių riešutų, visokiausių miestiečiui negirdėtų gardėsių, paragauti perlinių kruopų košės. O bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniai viliojo savo iškeptais sausainiais, keksais, kitokiais skanėstais. Čičinų kaimo gyventoja Ona Sadauskienė į mugę atvežė česnakų, svarainių, savo spaustų sūrių, sviesto, varškės, kitų kaimiškų produktų. „Man smagu, kad galiu dirbti, auginti, turėti savo karvutę. Daug metų nugyvenau, bet kermošiai, mugės, bendravimas su žmonėmis man labai patinka“, – šypsojosi moteris.

R. Gudonavičius pasidžiaugė tokiomis šventėmis. „Mes visada dalyvaujame, bendruomenės nariai noriai įsilieja ir sudaro smagią kompaniją, atveža savo užaugintas gėrybes. O čia nuotaika gera, skamba muzika, ir dangus išsigiedrijo. Tokios šventės rodo, kad esame draugiška viso rajono bendruomenė“, – dalijosi mintimis Kulvos seniūnas.

Sodinukai iš Užusalių

Nuotaikos ir kaime išaugintų daržovių nestokojo Šilų seniūnijos kiemelis „Šildaržis“. „Pavadinimą iššifruojame taip – Šilai ir daržas. Taigi šiandien būsime daržininkai. Visko turime, užsukite, pabendraukime ir būtinai nusifotografuokite mūsų kiemelyje. O gal jūsų nuotrauka bus išrinkta geriausia ir laimėsite prizą? Neabejokite“, – ragino Panoterių KC vadovė Janina Adomaitienė ir Šilų seniūnijos vadovas Valeras Mikalauskas.

Visokių gėrybių mugėje pristatė Rolando Skujos vadovaujami „Užusalių sodai“. Čia  lankytojų dėmesį traukė ūkininko Mindaugo Bulbovo užaugintas daržovių asortimentas, stebino žiediniai kopūstai, paprastai vadinami kalafiorais. Kiemelio prieigas savo sodinukais užpildė Vytautas Valaitis – miestiečiai galėjo įsigyti eglių, pušų, kadagių, įvairių veislių sodinukų. Pasak jų šeimininko, jei statybos nesustos, augalų paklausa augs. „Aplinka didina vertę, o gyventojams suteikia privatumą. Daugybę sodybų uždengia tujų tvora. Ir gražu, ir nuo pašalinės akies paslėpta. Juolab kai tujos nereikalauja didelio dėmesio“, – pasakojo sodinukų augintojas.

O Angelė Jakštienė ir Loreta Adamonienė pirkėjų dėmesį traukė nuveltomis spalvingomis šlepetėmis. „Vieną porą pagaminame per dvi dienas. Juk reikia apsiūti padą natūralia oda, gerai išdžiovinti – žmogus turės šiltą ir patogų apavą žiemą“, – sakė moterys.

Naujasodžio bendruomenės išradingumas

Didelio susidomėjimo sulaukė pirmą kartą rudens derliaus šventėje dalyvavusi Naujasodžio bendruomenė, kiemelį pavadinusi „Nowasody turgowy“, suprask, „Prekeiviai iš Lenkijos“. O kodėl ne? Juk prieš porą šimtų metų plentu karietos iš Jonavos pasiekdavo Varšuvą, Daugpilį, Sankt Peterburgą. Seniūnaitė Ernesta Matkūnienė džiaugėsi Martyno Nenorto, Nerijaus Babilo, Kristinos Kulinkevičienės, kitų ūkiais. „Esame draugiška bendruomenė, turime, ką parodyti miesto gyventojams. Štai mūsų sodiečių išaugintos vynuogės, ekologiški česnakai, turėjome avienos konservų, bet juos labai greit išpirko. Martynas, be savo ūkyje užaugintų daržovių, siūlo ąžuolų vantas, šalčių nebijančius viržius. Kermošius daugeliui iš mūsų – nauja patirtis. Norime ne tik parduoti, bet ir pavaišinti, pabendrauti, turėti smagų laiką“, – guviai šnekėjo E. Matkūnienė.

„Bukonių užeiga“ viliojo lysvėse subrandintais moliūgais, cukinijomis, sodo gėrybėmis, ant samanų pridygusių  baravykų giraite. „Oi, bus čia visko. Vaišinsime koše, kanapių arbata, lašinukais, karštomis bulvėmis, kepsime šakotį“, – kiemelį pristatė Bukonių KC vadovė K. Petrenčiuk-Naujokienė. ˜

Gėrybių gausa ir patrauklumu stebino „Šveicarijos traktierius“, išradingai prisistatė visuomeninė organizacija „Barupės bendruomenė“, Ruklos „Kaukutės“ saviraiškos grupė, vadovaujama Vilmos Praškevičienės. Šeštadienį senamiestis pražydo žaliomis, geltonomis, oranžinėmis moliūgų, cukinijų spalvomis, jurginų ir kitų rudeninių gėlių žiedais.

Šmaikštumu nenusileido Jonavos kultūros centro užeiga, kvietusi paragauti „Žydiško penicilino“ sriubos, bulvinių blynų ir miežinės kavos.

Sveikinimai ir apdovanojimai

Apžiūrėję vienas už kitą įvairesnius ir margesnius seniūnijų kiemelius, visus  pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė, JKC direktorius S. Jefimenka, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis. Valdžios atstovai dėkojo kaimo žmonėms ne tik už darbštumą, bet ir norą bendrauti, sumanumą ir išradingumą.

Kaip ir kasmet, tokiose šventėse apdovanojamas gražiausios sodybos šeimininkas. Šiemet ši nominacija įteikta Upninkų krašto ūkininkei Daliai Dirvanauskienei. Jauniausiu ūkininku pripažintas Svajūnas Bičius, žemdirbystę puoselėjantis  Normainėlių k., Žeimių sen. Šauniausio ir išradingiausio kiemelio prizus vertintojai išdalijo Šilų, Upninkų ir Bukonių „turgeliams“.

„Kadaise tokias rudens šventes organizuodavo rajono Žemės ūkio skyrius. Tuomet būdavo pristatoma naujausia technika, tokios naujovės visiems būdavo įdomios, – sakė J. Marčiukaitis. – Dabar šventės pobūdis kiek pasikeitė. Žemės ūkio skyriui vienam surengti tokį kermošių, kokį, sakykime, matome šiandien, yra per sunku. Todėl labai džiugu, kad organizacinių reikalų imasi S. Jefimenkos vadovaujama komanda, dirba režisierė Jovita Rutkauskaitė, visi kultūros centro darbuotojai. Labai jiems ačiū už tai. O mes steigiame prizus ir finansiškai paremiame kai kurias renginio dalis. Mano manymu, rudens šventės puoselėja bendrystę, padeda žmonėms atsipalaiduoti, pasiklausyti koncertų, pasidalyti žemdirbystės klausimais. O jonaviečiams sudaro galimybę nusipirkti sveikų ir skanių kaimo lysvėse užaugintų produktų“, – sakė J. Marčiukaitis.  

Renginį vedė didelę patirtį turinti Šveicarijos KC vadovė Danutė Jurgickienė, tądien įsijautusi į Jonavos turgaus viršininkės vaidmenį. Koncertinėje programoje dalyvavo mūsų rajono mėgėjų meno kolektyvai, tradicinės muzikos kapela „Sadūnai“, o kermošių vainikavo Žilvino Žvagulio dainos.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf