Paskelbtas Miesto naujienos

Jonavos ligoninės likimas vis dar neaiškus

Antradienis, 28 September 2021 16:21 Parašė 

Naujoji Vyriausybė kaip ir visos praėjusios savo darbus pradeda skambiais pareiškimais dėl įvairių sričių reformų. Kaip visada, daugiausiai nesutarimų ir ginčų sukelia sveikatos apsaugos sistemos reformos, nes ši sritis kiekvieną iš mūsų paliečia nuo pat gimimo ir lydi per visą gyvenimą, ši sritis yra artima ir joje kiekvienas jaučiamės ekspertu, galinčiu pasisakyti ir dažniausiai turinčiu savo tvirtą nuomonę.

Jau ne kartą viešai spaudoje, savo socialinio tinklo paskyroje  Jonavos krašto gyventojus esu  informavęs apie Jonavos ligoninę ir ministerijos siūlomą mūsų rajono sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką. Šiuo tikslu Jonavoje lankėsi ir sveikatos apsaugos ministras, jau ne kartą savivaldybėje apie šias problemas teko diskutuoti su savivaldos vadovais, tarybos nariais, rajono sveikatos įstaigų vadovais. Pirmadienį (rugsėjo 27 dieną) nuotoliniu būdu apie siūlomą reformą diskutavome su sveikatos apsaugos ministerijos viceministre Danguole Jankauskiene, Kauno teritorinės loginių kasos direktoriumi Virgilijumi Šiaudikiu, rajono ir sveikatos įstaigų vadovais.

Šio straipsnio apimtyje tikrai nėra verta atkartoti kas ir ką pasakė, o labiau verta susikoncentruoti ties keliomis, mano nuomone, svarbiausiomis išvadomis, kurias pasidariau dalyvaudamas šiame susitikime.

Pirma, kol kas joks galutinis sprendimas nėra priimtas, nors susidaro įspūdis, kad ministerija jau turi planą ką ir kaip darys su Jonavos rajono sveikatos priežiūros įstaigomis, tačiau kol kas nori sužinoti mūsų nuomonę, suprasti kokią poziciją mes užimame ir ar ji nors kiek sutampa su ministerijos planais.

Antra, visiškai aišku, kad bet kuri sveikatos įstaiga į papildomus, reformai skirtus pinigus ar Europos Sąjungos fondų lėšas galės pretenduoti tik tada, jeigu sutiks reformuotis. Kitu atveju ir ministras, ir ministerija griežtai nusistačiusi neskirti tokioms įstaigoms  nė cento. Puikiai suprantama, kad šioje vietoje ministerija ir valstybė visada yra stipresniojo pusėje, nes valdo visus finansinius išteklius ir juos sąmoningai naudoja ir naudos kaip spaudimo priemonę. Tenka dėl to tik apgailestauti, nes jeigu reformuotis reikės tik tam, kad gautume  papildomą finansavimą, tačiau pati reforma galbūt net nepasieks norimo tikslo.

Trečia, susidarė įspūdis, kad ministras yra tas tarsi „gerasis policininkas“, kuris vizito Jonavoje ir Jonavos ligoninės metu kalbėjo, kad laukia mūsų pasiūlymų, mūsų matymo, yra linkęs derėtis, kalbėtis ir ieškoti abiem pusėms priimtino varianto, tačiau gerbiamoji viceministrė vakarykščio susitikimo metu matyt prisiėmė „blogojo policininko vaidmenį“, nes išklausiusi Jonavos ligoninės pastabas apie jos veiklą tiesiog išrėžė, kad jeigu jau pas jus taip viskas gerai – tai gal ir nereikia daugiau diskutuoti, jai viskas aišku ir galima baigti susitikimą, nes neva jūs jau nusprendėte, kad nieko nedarysite, todėl diskusijos tęsti neverta, tačiau neverkite, kad negausite jokių papildomų lėšų. Dėkoju mero pavaduotojai Birutei Gailienei, kuriai teko du kartus viceministrei priminti, kad jos vadovo – sveikatos apsaugos ministro – pozicija nėra tokia kategoriška ir kad ji pati neturėtų taip kategoriškai kalbėti.

Ketvirta, labai svarbu diskusijos dalyviams turėti tuos pačius duomenis, nes vakarykštis susitikimas aiškiai atskleidė, kad operuodami skirtingų periodų skaičiais gauname visiškai skirtingas išvadas. Kauno teritorinių ligonių kasų vadovas pristatė Jonavos ligoninės veiklos rodiklius operuodamas tik 2019 metų duomenimis ir bandė jais pagrįsti, kad ligoninės padėtis nėra gera. Tačiau ligoninės vadovai pateikė mums 2020 metų duomenis, kurie iš esmės skiriasi nuo ankstesnių metų ir pagal juos ligoninės padėtis, teikiamos paslaugos, jų apimtis ir kiti duomenys parodė jau visai kitą situaciją. Išvada peršasi pati: svarstant galimus pakeitimus ligoninėje, svarstant galimybes ją reformuoti, uždaryti kažkuriuos skyrius ar plėsti kitus – reikia turėti ne vienerių metų duomenis, o bent jau trijų, keturių, nes kitu atveju galima padaryti labai skirtingas ir greičiausiai klaidinančias išvadas. Ir dar viena išvada – nereikia skubėti, nes čia kalba eina ne apie paprastos įstaigos, o apie Jonavos ligoninės ir Jonavos rajono žmonių sveikatą ir ateitį.

Penkta, susidariau tvirtą įspūdį, kad ir rajono vadovai, ir ligoninės administracija nėra nei kategoriški, nei nesileidžiantys į kalbas, o netgi priešingai – išgirdau ne vieną pasiūlymą kur ir ką ligoninės veikloje galima pagerinti, t.y. kalbant ministerijos terminais – reformuoti. Gaila, kad nei viceministrė, nei ligonių kasų atstovai net nereagavo į šiuos pasiūlymus. Pasikartosiu ką sakiau anksčiau – įspūdis toks, kad reformos planas yra, tik kol kas jo nenorima viešinti, kad nekiltų per daug didelė politinė audra.

Šešta, man asmeniškai visiškai nesuprantama pozicija dėl greitosios medicinos pagalbos. Ne vieną kartą kritikavau greitosios medicinos pagalbos planuojamą reformą ta prasme, kad jos reforma susives į centralizuotą valdymą ir į „geresnį“ jų išdėstymą geografine prasme, tačiau nesiruošiama iš esmės didinti brigadų skaičiaus ir jose dirbančių slaugytojų/paramedikų skaičiaus. Atsakymas mane asmeniškai nuvylė – brigadų skaičius didinamas nebus, nes neva pagrindinė problema – tai jų geresnis išdėstymas rajonuose. Kaip bedėstykite brigadas – jų vis tiek nepakaks kokybiškoms paslaugoms teikti, nežiūrint į tai, kad jose dirba kompetentingi, patyrę, savo darbą mylintys ir jam atsidavę žmonės. Mano nuomonė nesikeičia – greitosios medicinos paslaugų kokybė ir greitis pagerės tik tada, kai fiziškai šių brigadų bus daugiau. Labai panašus pavyzdys galimas su taksi paslaugomis. Jeigu Jonavos rajone paliktumėm tris taksi automobilius, tai dėstykime juos kur norime ir kaip norime – ar pačiame mieste, ar vieną automobilį perkelkime į Kulvą – vis tiek jie liks tik trys.

Septinta, iš viceministrės pasisakymo supratau, kad laiko diskusijoms ir apsisprendimui neturime labai daug – viso pusantro mėnesio, nes jau po kelių mėnesių ministerija nori judėti link galutinio susitarimo. Deja, bet ir vėl savivalda, sveikatos priežiūros įstaigos lieka silpnesniojo, o ne lygiaverčio partnerio vaidmenyje. Na, šešios savaitės, tai ne dvi dienos, tikiuosi, kad per juos bus tinkamai pasiruošta ir rajonas atstovės savo interesus dėl ligoninės ir dėl kitų sveikatos priežiūros įstaigų.

Kad ir kaip norėčiau baigti optimistine ir pakylėta nuotaika, tačiau labiausiai neraminančią ir slogią žinią palieku pabaigai. Sveikatos viceministrė du kartus ramiu balsu ir man pasirodė net šiek tiek pašaipiai pakartojo, kad mūsų ligoninės akušerijos ir ginekologijos skyrius neturi ateities, kad dabar išlaikomas privalomas minimalus 300 gimdymų skaičius vis tiek yra per mažas ir ministerija greitu laiku inicijuos drastišką šio skaičiaus padidinimą galbūt iki 500, o galbūt ir iki 600 gimdymų per metus. Akivaizdu, kad Jonavos ligoninei pasiekti tokius rodiklius yra visiškai nerealu ir tokiu būdu ministerija šį skyrių priverstinai uždarys. Ar tai bus už dviejų, ar už trijų metų – niekas šiandien negali pasakyti, tačiau tokie ministerijos planai ir tokie pasakymai labai neramina. Viceministrei pažymėjau, kad taip elgiantis ir keičiant savo nuožiūra įvairius kriterijus ir rodiklius labai lengva „legaliai“ naikinti įstaigas ir jas uždarinėti. Mano giliu įsitikinimu reikia vertinti ne skaičius, o žmones. Nežinau, ar labai gera mintis, kad visos rajono gimdyvės važiuotų gimdyti į Kauną (gal net į Vilnių?), nes puikiai žinome, jog nemaža dalis šeimų neturi didelių finansinių išteklių ir Jonavos ligoninė kaip tik yra ta įstaiga, kuri jiems gali padėti mažinant socialinę atskirtį. Kol kas nesu labai išsigandęs, nenoriu gąsdinti nei būsimų gimdyvių ar ligoninės akušerijos ir ginekologijos skyriaus personalo, tačiau, mano manymu, ministerija privalo aiškiai atsakyti, ar viceministrės žodžiai buvo tik jos nuomonė, ar čia jau yra konkretūs ministerijos planai, nes jeigu taip ir planuojama, labai keista, kad šia informacija iš anksto nesidalinama su regioninėmis ligoninėmis. Šis pokytis palies visas rajonines ir regionines ligonines ir panašu, kad gimdyti Lietuvoje bus galima tik penkiuose didžiuosiuose miestuose arba privačiuose sveikatos centruose, kurie o kaip netikėta – taip pat yra tik didžiuosiuose miestuose. Tik įdomu, ar jau planuojami nauji korpusai tenai važiuosiančioms gimdyvėms, nes gimdymas ne planinė operacija – jo neatidėsi vėlesniam laikui.

Atvirai pareiškiu šiai Vyriausybei: labai daug kalbate apie regionus, jų vystymą ir stiprinimą. Tokie sprendimai dar labiau paskatins jaunus žmones ir jaunas šeimas palikti regionus ir apsigyventi didžiuosiuose miestuose, regionai trauksis ir sens, ir natūraliai viešosios paslaugos juose likusiems gyventojams prastės, taps mažiau prieinamos ir nesavalaikės.

Eugenijus SABUTIS,

LR Seimo narys