Gyvename tokiu audringu laikotarpiu, kad nereikia jokių šou laidų. Užtenka pažiūrėti vakaro žinias. Na, o kad galėtum palyginti, ką koks kanalas aiškina, nevalia iš rankų paleisti pultelio. Menų menas tą patį įvykį pateikti taip prieštaringai! Stebint ir lyginant net sportinis azartas apima iki krizenimo, kartais pikto. Tiesa, visuomeninio transliuotojo jau senokai nežiūriu: ten kamuolys mušamas visada į tuos pačius vartus. Suprantat, apie ką aš čia.
Rudeniui gerokai pagalandus nagus, nenorom susimąstai apie šildymo sezoną. O juk vos spėdami skaičiuoti kylančias maisto (ir ne tik) kainas, viltingai žvelgėme į Vyriausybę, kuri akmeniniu veidu įtikinėjo nieko negalinti padaryti. Užuot riejęsi tarpusavyje ir su kaimynais, valdantieji galėjo susitelkti, paieškoti būdų. Matyt, paieškojo ir rado: prabilo apie naujus mokesčius.
Visai neseniai per žinias rodė reportažą apie artėjantį šildymo sezoną (ech, nepavydžiu Vilniui!). Net mūsų žemietį energetikos ministrą pakalbino. Ištempiau ausis, gal ką svaraus ir reikšmingo išgirsiu? Bendros frazės, nieko naujo, panašu, kad gelbėjimosi rato patiems teks ieškoti.
Šis reportažas ir pakišo mintį pasidomėti, kaip bus pas mus, Jonavoje. Visus tuos metus (kas sekė ir domėjosi miesto naujienomis) matėme, kaip įgyvendinami projektai, kokios naudos jie duoda šilumos ūkiui, tuo pačiu ir mums.
O šiandien? Su kokiais iššūkiais susiduria UAB „Jonavos šilumos tinklai“? Į klausimus paprašiau atsakyti bendrovės direktorių Joną KAMINSKĄ.
– Artėja šildymo sezonas, kurio su nerimu laukia mūsų miestas. Vilniečius, gavusius sąskaitas už šildymą, ko gero, teks gaivinti. Jonava niekada negarsėjo itin aukštomis kainomis. Kaip bus šiemet? Kas daroma ir kas bus padaryta, kad miestiečiams šis šildymo sezonas būtų kuo lengvesnis finansiškai?
Atvėsus orams ir paspaudus pirmajam šaltukui, gyventojai pradėjo teirautis apie šildymo sezono pradžią. Šiandien galiu sakyti, kad Jonavoje jau šildomos beveik visos mokyklos, darželiai ir kitos ugdymo bei gydymo ir slaugos įstaigos. Netrukus pradės šilti daugiabučiai.
Bendrovė šildymo sezoną pasitinka įdiegusi naują išmanią sistemą, valdančią miesto šilumos tinklo duomenis. Įdiegto skaitmeninio sprendimo pagalba visi parametrai ir skaičiavimai matomi realiu laiku. Tai leidžia greitai reaguoti į oro sąlygas ir vartotojų poreikius bei užtikrinti šilumos energijos tiekimą gyventojams mažiausiomis sąnaudomis. Netikėtai padidėjus temperatūrai bei atšilus orams, šiais laikais nėra sudėtinga laikinai „užsukti“ šildymą, o atvėsus – vėl operatyviai paleisti.
– Kaip keisis kainos Jonavoje?
Žiemos sezono metu kainos augs 15 procentų. Jau suskaičiuota, kad 2021 m. spalio mėnesio šilumos kaina centralizuotai besišildantiems Jonavos miesto ir rajono šilumos vartotojams 42,1 proc. didesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Jonavos rajono savivaldybės gyventojams kilovatvalandė energijos kainuos 5,64 cento už kWh, kai pernai spalį energijos kaina siekė 3,97 ct už kWh (be PVM). Vidutinio, apie 60 kv. metrų ploto, buto šildymo sąskaita, lyginant su praėjusių metų spalio mėnesiu, išaugs 11,69 Eur.
Nuo lapkričio 1 d. šilumos kainoje neliks 0,43 ct/kWh dydžio papildomos kainos dalies, todėl šilumos kaina vartotojams, lyginant su 2021 m. spalio mėn., sumažės beveik 5 proc. Lapkričio mėn. prognozuojama šilumos kaina 5,40 ct/kWh, ir tai yra 15,6 proc. didesnė, lyginant su 2020 m. lapkričio mėn. kaina (4,67 ct/kWh). Vidutinio, apie 60 kv. metrų ploto, buto šildymo sąskaita, lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, išaugs 5,10 eurų.
Įvertinant prognozuojamą kuro technologijai kainų augimą, gruodžio mėn. šilumos kaina išaugs iki 5,60 ct/kWh ir pabrangtų, lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, +15,0 proc. (4,87 ct/kWh). Vidutinio, apie 60 kv. metrų ploto, buto šildymo sąskaita, lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, išaugs 5,12 eurų.
Šalies mastu per metus žaliavinė mediena pabrango maždaug 50 proc., bendrovės biokuro, naudojamo šilumos gamybai, kaina per metus išaugo 32,6 proc., o gamtinių dujų žaliava pabrango 1,5 karto. Dabar Lietuva grįžta į 2015-2018 metais buvusį šilumos kainų lygį, kai vidutinė šilumos kaina buvo 5,60-5,90 ct/kWh. Tikėtina, kad tokia šilumos kaina nusistovės ilgesniam laikui.
Galutinė šilumos kaina vartotojui kas mėnesį keičiasi tik dėl kintančių kuro kainų, todėl bendrovė negali daryti įtakos šilumos, už kurią vartotojai moka, kainai.
Ypač neprognozuojama gamtinių dujų kaina šių metų šildymo sezonui, tačiau mūsų šilumos kainos struktūroje gamtinės dujos sudaro apie 20 proc., o likusi dalis – biokuras. Tai leidžia mums išvengti didelių šilumos kainos šuolių sezono metu.
– Vilčių, kad ateityje šildymas pigs (ypač matant atsainų valdančiųjų požiūrį į kainų pasiutpolkę), turbūt turėti neverta. Ką perspektyvoje planuoja jūsų vadovaujama bendrovė, kad šildymo kaštai, bent jau drastiškai, neaugtų?
Ką galime padaryti? Sąskaitos už būsto šildymą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartojamos šilumos kiekio, kuriam galime daryti įtaką. Šilumos suvartojimas pastatuose priklauso nuo patalpų ir lauko oro temperatūros, nuo tų pastatų sandarumo ir jų inžinerinių sistemų techninės būklės. Todėl pastatų renovacija, apšiltinant sienas, atnaujinant šildymo sistemas, pasenusius rankiniu būdu valdomus šilumos mazgus keičiant automatizuotais, – yra priemonės, kurias įdiegus, gyvensime šilčiau, bet šilumos suvartosime mažiau, todėl ir mokėsime mažiau.
– Ačiū už pokalbį.
