Jonavos kultūros centro Krašto muziejus prasmingu akordu įsiterpė į visoje Europoje minimas žydų kultūros dienas. Praėjusį ketvirtadienį čia atidaryta paroda, prikelianti iš užmaršties vieną pirmųjų mūsų krašto fotografų Tuvijų Joffę. Sutikime, ne vienos šeimos stalčiuose, senuose albumuose dar „slepiasi“ prieš šimtmetį fotografuoti mūsų senoliai, kurie pozavo prieš šio fotografijos meistro objektyvą.
Šios parodos turbūt nesulauktume, jei ne žeimiečio kraštotyrininko Artūro Narkevičiaus pastangos. Būtent jis vienas pirmųjų aptiko T. Joffės pėdsakus, jis, susidomėjęs žydų istorija, kultūra, buitimi, bendravo ir tebebendrauja su jų ainiais, sukaupė nemenką fotografijų lobyną, kurios dalis įėjo į šią ekspoziciją. Pasižvalgykime po stendus. Čia ir pirmieji mūsų gimnazijos abiturientai, ir šeimos susibūrimų akimirkos, ir tautos šventės, turgaus vaizdeliai, vaikų, lekiančių rogėmis nuo kalno, džiaugsmas. Atrodo, T. Joffei ypač sekėsi įamžinti žmonių veidus, išreikšti asmenybių vidines būsenas, tad jį teisėtai galima būtų vadinti meninio portreto pradininku. Tobulinti šį žanrą Tuvijus turėjo kur: Jonavoje, J. Ralio gatvėje, kūrėjas buvo įsirengęs savo fotostudiją. Ši vadinosi „Union“, ne viena nuotrauka, paženklinta jos ženkliuku, puikuojasi mūsų muziejaus fonduose, jų turi privatūs kolekcininkai, tarpukario laikų kariūnai, gyventojai, neretai paįvairinantys interneto portalą, surenkantį brangias Jonavos praeities akimirkas.
A. Narkevičiaus paieškas prieš keletą metų vainikavo jo kelionė į Izraelį. Ten susitiko su T. Joffės dukra Basia, garbaus amžiaus senolė, kitais mūsų krašto žydų palikuonimis. Parsivežtos nuotraukos ir prisiminimai gražiai užpildė mūsų nežinojimo apie tragiško likimo kraštiečius spragas. Dabar tvirtai žinome: Tuvijus gimė 1898 m., mirė 1972 -aisiais, jo kapas – tolimajame Irkutske, kur jį, kaip samdomos darbo jėgos turėjusį „išnaudotoją“, ištrėmė sovietmečio valdžia. Ta samdoma jėga – tai keli studijoje ir kino teatre, pelniusiame net kilnojamojo kino statusą, darbininkai.
T. Joffės biografiją, įterpdama ją į Holokausto netektis, detaliai savo paskaitoje rekonstravo Kauno IX forto istorikė Skaistvilė Narkevičiūtė, kurios žiniomis, čia eksponuojamų ir studijos ženkleliu paženklintų 170 nuotraukų – tik maža T. Joffės kūrybos dalis. Kitos – sudegė karo liepsnose, pasimetė, dingo archyvuose, kuriuos, tikėkimės, kada nors dar atversime. Svarų indėlį į šias paieškas įdeda ir minėtas portalas, kurio iniciatorių svajonė – išleisti albumą apie miesto, jo apylinkių praeitį. Ekspozicijos autorius sveikino muziejininkės, turizmo informacijos centro darbuotojos, mokytojai, kraštotyros entuziastai. Ypač džiugiai nusiteikusi buvo muziejininkė Giedrė Kontrimė, kurios iniciatyva išleisti keturi atvirukai su T. Joffės nuotraukomis, ji, beje, ypač sėkmingai prisidėjo prie ekspozicijos parengimo.Turėkime vilties, kad ir miesto, ir žydų giminių istorija ilgainiui mums atsivers dar plačiau.
Marius Glinskas
Artūro Narkevičiaus nuotr.
