Paskelbtas Miesto naujienos

Gyvenimo kelias – per muziką, su muzika ir muzikoje

Trečiadienis, 25 August 2021 09:36 Parašė 
E. Imbrasas: „Muzika yra gyvenimas.“ R. Vainilavičiaus nuotr. E. Imbrasas: „Muzika yra gyvenimas.“ R. Vainilavičiaus nuotr.

Jonavos gimtadieniui skirtuose renginiuose jonaviečių grupė, pristačiusi roko stiliaus muzikinį projektą „Vėjai“, sulaukė teigiamo įvertinimo. Jo iniciatorius, sumanytojas, melodijų ir dainų tekstų autorius Erikas Imbrasas sutiko pasidalyti mintimis apie savo kūrybinį kelią.

Vaikystės akimirkos

„Muzika yra gyvenimas. Visa kita, pavyzdžiui, darbas, tėra tik priedas, sudarantis galimybę kurti, koncertuoti ir panašiai. Neįsivaizduoju savęs be muzikos, pakerėjusios mane pačioje vaikystėje“, – prisipažįsta projekto autorius.

Atmetus kelis dešimtmečius, verta sustoti Kavarsko miestelyje, Anykščių krašte, kur į pasaulį atėjo būsimasis muzikantas. Tėtis gebėjo groti bene visais muzikos instrumentais, bet pagrindinis jo „įrankis“ buvo akordeonas, kurį valdė tiesiog virtuoziškai. Motina taip pat dažnai į rankas imdavo šį klavišinį instrumentą. Anot Eriko, namuose nenutildavo akordeonas – na, nebent naktį. „Jei kurią dieną jo nevirkdydavo tėvas, tai, radusi laiko, grodavo mama. Ir taip metai po metų. Matyt, gavau per didelę šio instrumento dozę, kad ir dabar man kelia keistus pojūčius – negaliu jo muzikos įdėmiai klausytis. Prisimenu, žinodavau, gal nujausdavau, kurioje vietoje grodama mama „nugrybauja“. Abu tėvai stebėdavosi“, – prisimena šiandien jau žinomas muzikantas.

Pastebėję sūnaus imlumą muzikos garsams, gimdytojai nusprendė – keliausi mokytis į Anykščių muzikos mokyklą. Berniukas, paprieštaravęs akordeono mokslams, pradėjo mokytis fortepijono klasėje, namuose atsirado didžiulis rojalis. Sekėsi tiesiog puikiai. Pasaulis suspindo kitomis spalvomis, apsilankius Vilniuje pas  pusbrolį Vilmantą, grojantį gitara. Vaiko žvilgsnis tiesiog prilipo prie plakatų su pasaulio muzikos įžymybėmis, o kai trečioko pirštai palietė instrumento stygas, suprato suradęs savo tikrąjį pasaulį. Kas beliko daryti tėvams? Tik nupirkti gitarą ir leisti valią sūnui apsispręsti – toliau mokslą tęsti muzikos mokykloje ar ne?

„Nebaigiau tos mokyklos. Jutau – ne man tai. Mane erzino, kad pamokos tiesiog gesino kūrybos laisvę, negalėjai atsiskleisti turįs mintį, nė negalėjai jos garsiai pasakyti. Mane tokia griežta tvarka gniuždė. Antra vertus, baigęs „muzikalkę“ tebūčiau tik statistinis vienetas, bet anaiptol ne tas, kas esu šiandien.  Ir tėvai suprato, kad prievarta neduos rezultato, tai labai ir neprieštaravo. Užtat muzika tarsi koks liūnas mane traukė vis giliau“, – prisiminė pašnekovas.

Anot E. Imbraso, didelę įtaką padarė vyresnis pusbrolis Raimundas, tuomet jau grodavęs bosine gitara Kavarsko kultūros namuose vykdavusiuose šokių vakaruose. O kai pavyko „išverkti“, kad tėvai nupirktų elektrinę gitarą, berniukui atsivėrė kitas gyvenimas. Moksleivį domino vakarietiška muzika, įspūdį darė sunkesnio stiliaus grupės, todėl namuose sukdavosi įvairių užsienio muzikos atlikėjų įrašytos magnetofono juostelės.

Tas beprotiškas troškimas groti

Šeimai apsigyvenus Jonavoje, būdamas IV vidurinės (dabar Senamiesčio gimnazija) moksleivis, E. Imbrasas pradėjo burti muzikos grupę. Užsimezgė draugystė su   Evaldu Mikalkinu, grojusiu akordeonu ir bosine gitara, Daliumi Kilmanu, kitais muzikos fanais. „Mokydamiesi septintoje klasėje, nuėjome pas muzikos mokytoją Jeronimą Vitavičių prašyti, kad padėtų įkurti estradinį ansamblį, bet jį pašaukė į armiją, tai mūsų sumanymas taip ir nuplaukė – teko apsiriboti pasigrojimais namuose“, – prisiminė jis.

Platesnės ansamblio įkūrimo galimybės atsivėrė aštuntoje klasėje, kai muzikantų grupei, kurią sudarė E. Imbrasas, Rolandas Polepšaitis, E. Mikalkinas, Artūras Majauskas , fleita grojo Audra Keraitytė, vėliau tapusi Ostasevičiene, buvo rastas vadovas Juozas Rutkauskas. „Taip susikūrė ansamblis. Repertuare skambėjo dainos „Laiškas motinai“, „Gintaras“, dalyvavome tarpmokyklinėje apžiūroje. Tokia buvo mūsų, savamokslių  paauglių, muzikinės karjeros pradžia. Tada aš parašiau ir pirmą savo tekstą dainai „Sugrįžk, vaikyste“, – pasakojo E. Imbrasas.

Pasirinkęs baldininko profesiją, vaikinas pasuko į Statybininkų mokyklą. Po paskaitų imdavo į rankas gitarą ir kurdavo melodijas dainoms pagal mamos užrašų knygelėje surastus eilėraščius. Buvęs bendramokslis A. Majauskas, sužinojęs apie Eriko kūrybą, paprašė savo mokyklos vadovybę leidimo tęsti ansamblio veiklą. Nors vaikinai buvo išsisklaidę po įvairias mokymosi įstaigas, tačiau „Šešėlių“ grupę, kurią sudarė E. Imbrasas, A. Majauskas, R. Polepšaitis, Artūras Rozenbergas,  vokalistas V. Kovaliovas, suburti pavyko.  „Parengėme programą, kurios didesnę pusę sudarė mano sukurtos melodijos. Tai buvo dar sunkesnio roko stiliaus muzika, nei tuo metu grojo „Hiperbolė“. Mus lydėjo sėkmė, daugelis kalbėjo, kad prilygstame profesionalams ir galime rengti koncertus. Bet juk mes tebuvome žalias jaunimėlis“, – kalbėjo E. Imbrasas, tarnybos armijoje matais taip pat grojęs gitara, į rusų kalbę vertęs „Hiperbolės“ dainas, kurias dainuodavo karių ansamblis.

1993-iaisiais gimsta nauji sumanymai – suburiama muzikos grupė „Bloga reputacija“, į kurią įsiliejo, pasak E. Imbraso, labai perspektyvus vokalistas  Laimondas Rimkus, būgnininkas Erikas Zigmantavičius, Vidas Malinauskas, Gintautas Gudonavičius, Alvydas Buzas, Kęstas Kriuka, Gintaras Martusevičius, garso operatorius Vilius Bagdonavičius. Po šešerių metų sėkmingai koncertavę muzikantai išsiskirstė į nedideles grupeles.  Erikas su dainininku Albertu Mačiuliu, Ramūnu Sabaliausku koncertavo „Jonapolio“ klube. „Turėjome keisti stilių, klubo lankytojams labiau tiko bliuzas, tad pagal anglišką tekstą teko kurti lietuviškus žodžius“, – prisiminė muzikantas.           

Naujausias projektas

 Jonaviečiai dar ir dabar prisimena Solveigos Maslauskaitės ir E. Imbraso duetą „Dviese“, kurio dainos skambėjo įvairių teminių vakarų metu. O paskui Eriko iniciatyva muzikuoti pradėjo Rolandas Vaičaitis, Andrius Šukutis, Virginija ir Vilimas Verikai, Monika Juškevičiūtė, Eglė Kuliešiūtė, kiti. Naujas ansamblis save pavadino „Shine“ („Šviesk“).

Grupė buvo veikli, koncertavo įvairiose Lietuvos vietose. Kartais į kolektyvą įsijungdavo smuikininkas Miroslav Forman. „Tačiau atėjo metas ir šiai grupei išsiskirstyti, atsakius patalpas kultūros centre, nebeturėjome, kur repetuoti,  tiesiog susidarė nepalankios aplinkybės. Tiesą sakant, „Shine“ neprapuolė, reikalui esant, galėtume susirinkti“, – aiškino E. Imbrasas.

Iniciatoriaus teigimu, jam svarbu žinoti, su kuo, ką ir kaip daro. Todėl neseniai nuskambėjęs projektas „Vėjai“ yra naujos krypties darbo rezultatas. Tai paties E. Imbraso sukurti tekstai ir melodijos, išskyrus Danutės Jokšienės žodžiais sukurtą dainą „Draugams“. „Vėjai“ yra  autorinis muzikanto darbas, tad nestebina jo reiklumas kiekvienam dalyviui. Šiuo metu naujoje roko stiliaus grupėje dalyvauja Artiomas Ivanovas (būgnai), Almantas Lamanauskas (bosinė gitara), anksčiau grojęs grupėse „Shine“ ir „Bloga reputacija“, dainininkai Gediminas Januškevičius ir Rugilė Stankevičiūtė, garso operatorius Rokas Vainilavičius. 

Erikas prisipažįsta, kad žodžiai išsilieja tada, kai galvoje nuskamba būsimos dainos melodija. Visi sukurti tekstai yra jautrūs, liečiantys klausytojo širdį, dažniausiai pagrįsti asmeniniais išgyvenimais., kaip pvz., „Prarasti sapnai“, „Atleisk“, „Už mus“, „Vėjai keturi“, kt.

„Žinoma, būtų galima kilti aukštyn, jeigu turėtume laiko neribojamą  vadybininką, kuris styguotų ateities koncertus, rūpintųsi kitais administraciniais dalykais. Šiuo metu mums pagal galimybes talkina buvusi „Blogos reputacijos“ vokalistė Aušra Stankevičienė, bet ji yra labai užimta, todėl fiziškai stokoja laiko vadybai, – mintijo projekto „Vėjai“ autorius. – Kūrinio atlikimas – tai darbas, tai pagaliau grupės veidas. Labai norėčiau, kad mūsų projektas išsirutuliotų į „gyvą“ organizmą ir būtų klausytojų laukiamas.“

Įdomūs ir reikšmingi laikotarpiai

Anot E. Imbraso, visi gyvenimo laikotarpiai savaip reikšmingi ir labai įdomūs. Muzikavimas su „Piligrimu“ iš Kauno ar filmavimas televizijoje su Ligito Kernagio grupe, gitaristo vaidmuo ir kompaktas su „Agonija“, koncertai su Arvydu Vilčinsku – visa tai gyvi ir šildantys prisiminimai. „Blogos reputacijos“ kasetė „Tarp žemės ir dangaus“, Eriko daina „Malda nakty“ įrašyta į kasetę „Meilės sūkury“, jo kūrinių yra  „Agonijos“ išleistuose plokštelėje ir kompakte, V. Kovaliovo kompaktinėse plokštelėse įrašytos dainos „Testamentas“, „Kai Amūras verkia“, kt. Pašnekovas sako niekada nesiveržęs daryti savo muzikos įrašų: „Manau, svarbiausia – melodija ar žodžiais paliesti klausytojo sielą, sujaudinti žmogų.“

Belieka pridurti, kad E. Imbraso tekstai yra autoriaus išgyventi ir jam pačiam kartais net koncerto metu traukiantys ašarą. Visas šio kūrėjo gyvenimas – ėjimas per muziką, su muzika ir muzikoje. „Kol buvau jaunas, daugelio dalykų deramai nevertinau. Gaila, kad ne vienas buvęs muzikantas, su kuriuo praleista šitiek laiko,  jau ilsisi Anapilyje.  Dabar branginu kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką, itin savo artimus žmones, nes gyvenimas toks trapus, kad negali žinoti, kas tavęs laukia rytoj“, – pokalbį užbaigė Jonavoje gyvenantis E. Imbrasas.        

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf