Paskelbtas Miesto naujienos

Lietuvos profesionalių poetų sąrašą papildė jonavietis M. Švėgžda

Pirmadienis, 16 August 2021 08:46 Parašė 

Šią vasarą dvi mūzas – poezijos ir dailės – puoselėjantis jonavietis Mindaugas Švėgžda tapo Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) nariu. Tai bene pirmas žmogus, gyvenantis rajono savivaldybėje, atkreipęs vertintojų dėmesį ir pelnęs tokį autoritetingą mandatą. „Esu Jonavos rajono peliūkštis, norintis būti tikru poetu“, – komisijai prisistatė provincijoje gyvenantis kūrėjas.

Jonavietis neslepia: kelias iki tokio autoritetingo titulo buvęs nelengvas ir ilgas. Mat reikalavimai stojantiesiems į Rašytojų sąjungą yra labai griežti, o periferijose gyvenantys kūrėjai apskritai yra paliekami nuošalyje ir nesulaukia dėmesio. Tačiau, anot jo,  svarbiausia – siekti išsikelto tikslo.

Į poezijos lankas Mindaugas įbrido sulaukęs 22 metų. O stuktelėjus 30-mečiui, vidinis balsas pakuždėjo, kad teisingiausia būtų save atiduoti kūrybai, o ne galvoti apie šeimą. „Esu poezijos auka. Mano kūryba – ne tik mano individualus pasitenkinimas. Kiekvienas darbas, juolab poeto, turi būti įvertintas. Aš esu žmogus, tikintis, kad mano kūrybos įvertinimas ir pripažinimas bus geras atlygis už triūsą“, – mintimis dalijasi M. Švėgžda.

1994 metais pasirodžiusią poezijos knygelę „Karalius“, parašytą tradiciniu klasikiniu stiliumi, Mindaugas vertina kritiškai.  Po jos sekė pereinamasis laikotarpis, kurio tėkmė kūrėją nukreipė  į modernizmą, o po to jonavietį sužavėjo  postmodernioji poezija.

Šios įtakos fone gimė eilėraščių rinkinys „Vienuolio atributika“, po kelerių metų pertraukos išleista poezijos knyga „Diptichas E“. Būdamas itin kruopštus, daug laiko skiriantis kiekvieno eilėraščio estetikai, autorius neneigia esąs pedantas. „Negaliu skaitytojui pateikti nenušlifuoto eilėraščio. Daug laiko skiriu tam, kad kiekvienas žodis rastų deramą vietą ir perteiktų reikiamą mintį. Toks jau aš esu“, – sako ką tik Lietuvos rašytojų sąjungos narių sąrašą papildęs M. Švėgžda.

Eilėraščių rinkinį „Geltona ornamentika“ galima laikyti postmodernizmo pavyzdžiu. Tai, matyt, tapo autoriaus lūžio tašku, įgyvendinant savo tikslą – tapti LRS nariu.

Produktyviausiu kūrybos laikotarpiu pašnekovas įvardija metus, kai sargavo Jonavos „Lietavos“ pagrindinėje mokykloje. „Dirbdamas sargu, naktimis parašiau geriausius, brandžiausius  eilėraščius. Mėnesienos, tyla, ramybė skatino polėkį kurti, audrino mintis, kurios eilutėmis gulė į eilėraščius. Man, kaip kūrėjui, tai buvo nuostabus laikas“, – prisimena M. Švėgžda.

Negalima nepaminėti to, kad jonavietis puikiai geba kurti eilėraščius vaikams. Jo poezijos rinkiniai „Aš toks, kaip tu“ ir „Keistuolis gandras“ nudžiugino ir mažuosius skaitytojus, ir jų tėvelius. Tai tikrai vertingos, nemažai žinių suteikiančios ir gyvenimo tiesas atskleidžiančios knygelės.

Jonaviečio M.Švėgždos planuose – išleisti dvi eilėraščių knygas. Vieną jų poetas dedikuotų jaunajam skaitytojui.  „Tai būtų rinktinė, kurioje vaikai rastų eilėraščių iš jau išleistų dviejų knygelių ir, žinoma, naujų eilių. Ji turėtų būti patraukli – kietais viršeliais, o puslapius puoštų gražios iliustracijos“, – planais dalijasi poetas.

Suaugusiesiems norėtų padovanoti vizualinių eilėraščių-paveikslų rinkinį, atspindintį sintezę tarp autoriaus grafikos darbų ir eilėraščių.

Tapęs LRS nariu, M. Švėgžda prisipažįsta pajutęs savo vertę. „Klausiate, ką man duoda LRS? Konkrečiai atsakau: suteikia profesionalaus poeto vardą. Iki šiol buvau mėgėjas, smulkus provincijos poetėlis. LRS man suteikia pasitikėjimo savimi ir yra paskata naujam kūrybos etapui“, – samprotauja kadaise buvęs aktyvus rajono poezijos klubo „Šaltinis“ narys M. Švėgžda.

Irena BŪTĖNAITĖ

 

Du eilėraščiai iš M. Švėgždos knygos „Geltona ornamentika“:

***                                                                                                                                              

Geltona mirtis...

Ja užkrėsti

platūs smėlynai,

karščiuojantys tyrai.

Ja užkrėsti

surasti eldoradų upokšniai

ir žemė,

prirakinę apakusias širdis

aukso spynelėm...

Geltona mirtim

užkrėsti

geltoni spalio ženklai.

Dvelkia medžiai

artėjančiu liūdesiu.

Antai purve vis gelsvėja

takas

į visišką

nebūtį...

***             

Raudonąjį Spalį Auksinę varpą

Iljičiaus keliu čiupinėjantys pirštai

šmėžuoja

pageltę moterėlių veidai

pageltę

kaip lentynose miegantys popieriai.

ir blunkančios blunkančios akys –

veidrodėliai vardų įrėmintų lapuose

dvelkimas kapų

ir pelė

nusibaigus kamputy

Web Analytics