Šveicarijos seniūnija turtinga ne tik nuostabių peizažų ir lankytinų objektų, bet ir talentingų kūrėjų, kurių darbai garsina Jonavos kraštą visoje šalyje. Neseniai seniūnija, vietos bendruomenė ir Jonavos kultūros centro Šveicarijos filialas sukvietė gyventojus į Dumsiškių kaime esančią bajoro, prof. dr. Jono Butkevičiaus sodybą, kur prisiminti ir pagerbti tautodailininkai, tapytojai, skulptoriai, poetai, kitų sričių menininkai. Po ošiančiais medžiais suorganizuotas susitikimas „Tėviškėj šaknis suleidę...“ tądien nutiesė tiltą, kuris sujungė praeities ir dabarties akimirkas.
Pagarba kiemo šeimininkui
Pasak Šveicarijos kaimo bendruomenės pirmininko Juozo Jokimo, projektas gimė COVID-19 pandemijos metu. „Tai yra pirmas žingsnis mūsų tradicinės šventės „Rudens mozaika“ link, kurią ketiname surengti rugpjūčio pabaigoje. Džiaugiuosi kultūros centro vadovės Danutės Jurgickienės sumanymu menininkams, visiems talentingiems žmonėms skirti atskirą šventę. Šiandien šios nuostabios sodybos kieme galėsime pabendrauti, pasižiūrėti kūrėjų darbų parodas, pasidairyti po J. Butkevičiaus ir jo tėčio Prano, garsaus dailininko, paveikslų galeriją, įrengtą namo viduje. Žinoma, turime puikią galimybę pasidalyti mintimis, kaip galima patobulinti ilgametį „Rudens mozaikos“ projektą, kaip pagyvinti bendruomenę ir panašiai. Tikiu, kad šis renginys padės atsikratyti nuovargio ir įtampos – muzika, poezija, menininkų pagerbimas išblaškys slogias mintis. Nuoširdžiai dėkojame Šveicarijos seniūnijos Garbės piliečiui Jonui Butkevičiui už tai, kad jis ryžosi priimti tokį gausų pulką dalyvių į savo kiemą“, – kalbėjo J. Jokimas.
Bendruomenės pirmininkas priminė, kad sodybos šeimininko paveikslai buvo eksponuojami įvairiose Vilniaus galerijose, pabuvojo Lietuvos Respublikos Seime, kur ekspozicijos atidarymą lydėjo Šveicarijos kultūros centro liaudiška kapela „Varpena“, buvo surengtos parodos Latvijoje, Lenkijoje, kitose užsienio valstybėse. „Tėtis Pranas tapo dideliu dailininku, o sūnus Jonas tęsia jo pradėtus darbus. Mes didžiuojamės visa Butkevičių šeima. Malonu, kad būtent šioje meno oazėje prisiminsime ir kitus talentus, kilusius iš šios seniūnijos. Žadinkime gėrį, dažniau šypsokimės ir turėkime daugiau optimizmo – mūsų kraštas bus dar šviesesnis“, – ragino J. Jokimas.
Bajorų pėdomis
Apie Šveicarijos seniūnijos menininkus daug įdomių žinių pateikė buvusi ilgametė Jonavos krašto muziejaus direktorė Regina Karaliūnienė. „Rodos, dar taip neseniai atvažiuodavau į šį kiemą ir susitikdavau su nuostabia, išorinį ir vidinį grožį spinduliuojančia bajore Janina Butkevičiene. Prano Butkevičiaus neteko pažinti, bet su jo kūryba esu susipažinusi, nes jo sūnus profesorius Jonas Butkevičius organizavo kelias tėčio tapybos darbų parodas Jonavos krašto muziejuje. Joną pažįstu tris dešimtmečius, jis dažnai lankydavosi muziejuje vykstančiuose renginiuose. Tai aukštos kultūros, intelekto ir didelės erudicijos žmogus, įdomus pašnekovas, keliautojas, turintis daug žinių apie įvairių pasaulio valstybių geografiją, istoriją ir kultūrą. Todėl labai malonu būtent jo kieme prisiminti seniūnijos menininkus“, – sakė R. Karaliūnienė.
Apžvalga prasidėjo nuo Barborlaukio dvaro, kurį įkūrė bajoras, vaistininkas, tarpukario laikų tautininkas Steponas Nasvytis. Šis dvaras buvo tapęs ne tik Jonavos krašto, bet ir visos Lietuvos vienu iš švietimo bei lietuvybės centrų. Garsi buvo ir jo dukra Birutė, vėliau ištekėjusi už Antano Smetonos sūnaus Juliaus. Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, šeima pasitraukė į užsienį.
Renginyje prisiminta bajorė, aktorė Undinė Nasvytytė, niekada nepamiršdavusi Barborlaukio, dalyvaudavusi įvairiuose renginiuose dvaro kieme, ant tvenkinio kranto, eilėraščių posmus deklamuodavusi rajono poezijos klubo „Šaltinis“ poezijos šventėse, būdavusi laukiama Jonavos krašto muziejaus viešnia. „Tokioje gražioje vietoje, kurią kažkuris bajoras pavadino Šveicarija, turėtų gyventi gėrį ir grožį suprantantys ir juos puoselėjantys žmonės“, – yra sakiusi aktorė U. Nasvytytė.
Lyg iš paslapčių skrynelės
Tarpukario laikais Šveicarijos dvare gyveno garsus Lietuvos pulkininkas leitenantas, dramaturgas, rašytojas, vertėjas Kazys Alyta, 1942 metais žuvęs nuo banditų kulkos ir palaidotas Skarulių kapinėse.
Varpių kapinėse ilsisi iš Dumsių kaimo kilusi žurnalistė, prozininkė, knygos „Sakau Tau“ autorė Aleksandra Grendienė. Tuometėje Dumsių seniūnijoje žirginį sportą plėtojo tarptautinės klasės žirginio sporto meistrė Vanda Žemaitienė, drauge su Erika Grendaite įkūrė klubą „Pasaga“. Pranešėja akcentavo aktyvios bendruomenės narės Salomėjos Valatkevičienės indėlį į kultūros vystymą sudėtingais tarybiniais laikais.
Kraštą garsinusių žmonių sąraše – Dumsiuose gimęs Lietuvos plaukimo čempionas, pedagogas, treneris Vladas Kupstys, kurį laiką dirbęs Kūno kultūros institute. Tose pačiose apylinkėse gimė ir užaugo Algirdas Radvilavičius, miškininkas, rašytojas, režisierius, pasak R. Karaliūnienės, „labai įdomi asmenybė“.
Iš Gaižiūnų kaimo kilęs garsus pedagogas, geografas Antanas Ivanauskas. „Mūsų kartos mokiniai mokėmės iš šio pedagogo sudarytų geografijos vadovėlių, naudojomės jo nubraižytais kontūriniais žemėlapiais“, – tęsė pasakojimą R. Karaliūnienė.
Ne vienas renginio dalyvis pirmą kartą sužinojo, kad dvarelyje prie Gaižiūnų Lietuvos karininko šeimoje gimė ir užaugo garsi aktorė Irena Leonavičiūtė-Bratkauskienė, vaidinusi filmuose „Ko verkė pušys“, „Aušra prie Nemuno“, „Tiltas“, „Kol nevėlu“, kituose. 1993-iaisiais ji pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas ir apsigyveno Čikagoje.
Įdomios istorijos
Tėviškės žemėje šaknis įleido Aleksandras Fomkinas, gyvenantis Stašėnų kaime. „Tai drožėjas, metalo kalėjas, daug savo kūrinių padovanojęs Jonavos krašto muziejui, Šveicarijoje įkurtam Tautodailės amatų centrui. Šis menininkas parodose dalyvauja nuo 1972 metų“, – priminė Jonavos krašto muziejaus įkūrėja. Su A. Fomkino kūryba buvo galima susipažinti ir sodybos kieme surengtoje ekspozicijoje.
Prisimintas Šveicarijos kaime gyvenęs tautodailininkas, audėjas Vytautas Mikštas, prieš kelerius metus išėjęs į Amžinybę. „Jis audė tautines juostas, staltieses, lovatieses, rankšluosčius, yra išaudęs Lietuvos „Tautišką giesmę“, Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kitų garsenybių portretus. Parodose dalyvaudavo nuo 1996-ųjų“, – tęsė pasakojimą pranešėja, kviesdama apžiūrėti audėjo darbus, eksponuojamus renginio vietoje.
Gražių atsiliepimų susirinkusieji išgirdo apie Stašėnų kaimo menininką, medžiotoją, drožėją, muzikantą Gurijų Lisovskį, kuris savo namuose įkūrė medžioklės trofėjų, savo tapytų paveikslų ir drožinių muziejų. Nemažai darbų jis padovanojo Tautodailės amatų centrui, seniūnijai. G. Lisovskis mirė 2004 m.
Kalbėta apie drožėją ir tapytoją Georgijų Tarasovą, dalyvavusį daugelyje tautodailininkų parodų įvairiuose Lietuvos miestuose, Dumsių kraštą garsinusią Dumsiškiuose gyvenusią žolininkę Janiną Varanauskienę. R. Karaliūnienė, pati turinti žolininkės sertifikatą, papasakojo, kad iki šiol naudojasi jos užrašytais žolelių receptais.
„Apie meniškos sielos moterį Danutę Bierancienę noriu šnekėti kaip apie geriausią draugę. Tai verpėja, dalyvaujanti edukacijose, mokanti moksleivius verpti. Tai naginga riešinių kūrėja, nėrėja vąšeliu, siuvinėjanti kryželiu. Būtinai apžiūrėkite jos nėrinius, pabendraukite su ja, nes tai nuostabi moteris“, – kvietė p. Regina.
Įdomią istoriją susirinkusieji išgirdo apie Gaižiūnuose gyvenusį profesionalų dailininką-tapytoją ir poetą Juozą Vaičionį, savo eilėraščius išleidusį rinkinyje „Langas“. „Šio žmogaus gyvenimas nebuvo lengvas. Jaunystėje jis pasirinko kunigystę, baigė Kauno kunigų seminariją. Tačiau įsiliepsnojusi meilė nugalėjo tarnystę Dievui. Jam pavyko gauti iš popiežiaus leidimą, kad galėtų pasukti pasauliečio keliu. Sukūrė šeimą, užaugino du vaikus, įstojo į Dailės institutą, sėkmingai jį baigė ir visą gyvenimą skyrė tapybai ir poezijai. Deja, jis jau ilsisi Amžinybėje“, – sakė viešnia, apžvalgą apie Šveicarijos krašto menininkus baigdama kvietimu Tylos minute pagerbti visus Išėjusiuosius.
Krašto metraštininkės R. Karaliūnienės pasakojimą papildė žmogus-orkestras Antanas Kirvelevičius, muzikos kūrinius grojęs savo rankomis pagamintais skrabalais.
Naujos tradicijos užuomazga
Prof. J. Butkevičius padėkojo R. Karaliūnienei ne tik už tokią išsamią apžvalgą apie Šveicarijos seniūnijos menininkus, bei ir už tai, kad jos iniciatyva buvo įkurtas Jonavos krašto muziejus. Jis pasidalijo prisiminimais apie sodybos istoriją, papasakojo apie savo ir tėčio Prano kūrybinę veiklą, parodas. „Norėtųsi, kad tokie suėjimai taptų tradicija. Tai puiki terpė pabendrauti, prisiminti tėviškę puoselėjančius kūrėjus. Tad jau šiandien kviečiu kitais metais ir vėl susitikti šiame Butkevičių sodybos kieme“, – šypsojosi jis.
Seniūnas Algirdas Paplonskis pabrėžė, kaip svarbu susieiti į būrį, pasibūti drauge ir taip išsklaidyti nerimą ir abejones: „Tik būdami kartu galime pajausti artumą ir bendrystę, išgyventi tą jausmą, kurį patiriame savo šeimose ir šventėse. Tikiuosi, kad šis pirmas renginys taps ilgalaikės ir tvirtos tradicijos užuomazga.“
Savo mintimis pasidalijo Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktorius Vytautas Venckūnas, kiti svečiai.
Koncertinę programą surengė Šveicarijos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Varpena“ (vad. Dalia Toločkienė), Šveicarijos bibliotekos klubas „Prie kavos, vadovaujamas Marytės Terebeizienės, Upninkų KC folkloro ansamblis „Letaukėla“ ir Anykščių KC Viešintų skyriaus kapela „Vingerinė“, kuriam vadovauja Robertas Raišelis.
Sueigą vedė Šveicarijos KC vadovė D. Jurgickienė.
Irena BŪTĖNAITĖ
