Paskelbtas Miesto naujienos

Prieplaukos statybas teks suderinti su aukštesnėmis institucijomis

Antradienis, 27 July 2021 10:40 Parašė 

Apie prieplaukos įrengimą prie Neries upės, netoli senojo miesto tilto, prabilta prieš kelerius metus. Prie pėsčiųjų ir dviračių takų kurį laiką stovėjo informacinis stendas, supažindinantis jonaviečius su būsimu objektu. Tačiau šio projekto planas  nežinia kur prapuolė, o miesto gyventojai suabejojo, ar tik nebus rajono Savivaldybės administracija atsisakiusi tokio prasmingo sumanymo. Tad ir nutarėme pasidomėti prieplaukos perspektyva.

Abipusė nauda

Šiltuoju metų sezonu Nerimi plaukia nemažai baidarininkų, keliautojų valtimis, kurie sustoja prie kranto ir traukia savo transporto priemones ant žolės. Tačiau tai padaryti nėra paprasta, nes upės dugną nusėdęs dumblas, o tako išlipti į krantą nėra. Tad keliautojams tenka atiduoti daug jėgų, kad galėtų pailsėti sausumoje, čia pat, pakrantėje, užkąsti bei atsigerti gaivinamųjų gėrimų.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Valdas Majauskas patikino, kad prieplauka bus įrengta, tačiau tikslios datos įvardyti nesiryžo.

„Žinoma, kruiziniai laivai Nerimi į Jonavą neatplauks. Tačiau populiarėjant turizmui, vandens sportui, turėdami tokią sutvarkytą pakrantę, plačią ir patrauklią erdvę, šiuo nauju objektu, tikiuosi, pagerinsime miesto įvaizdį“, – sakė administracijos vadovas.

Pašnekovo teigimu, pontoninė prieplauka suplanuota taip, kad atplaukusiems žmonėms būtų patogu ir išlipti į krantą, ir ištraukti baidares ar valtis. „Manau, kad atvykusieji maloniai praleis laiką mūsų mieste. Kas ateis į kavines atsigerti kavos, kas galbūt panorės apsilankyti muziejuje, pasivaikščioti po Jonavą. Bus abipusė nauda“, – samprotavo pašnekovas, ateityje galvojantis ir apie tarpregioninį bendradarbiavimą, skatinantį bendriems tikslams ir kitas savivaldybes.

Administracijos direktorius akcentavo, kad šiemet prieplaukos projektas bus baigtas ir pristatytas viešam svarstymui.

Be Savivaldybės žinios

Tačiau kartais atsitinka taip, kad netikėtas pranešimas sujaukia ir verčia keisti suplanuotus darbus, tolinti projektų įgyvendinimo datas ir t. t. Taip atsitiko ir šį kartą.

Neseniai į rajono Savivaldybę atkeliavo Kultūros paveldo departamento raštas, kuriame pranešama, jog memorialas nužudytiems kovotojams už Lietuvos laisvę, esantis Panerių g., įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Atrodo, viskas čia suprantama, logiška ir aišku – taip ir turi būti. Tačiau, pasak V. Majausko,  Kultūros paveldo departamentas prie memorialo prijungė 13,5 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos, apimančios plotą nuo šlaito iki upės, kuri įvardijama kaip partizanų žudynių vieta.

„Mums tai buvo visiška staigmena. Memorialo vieta – iš tikrųjų yra šventa, nes čia palaidoti nužudyti kovotojai. Bet žemiau, pievoje, buvo įgyvendintas Neries krantinės projektas, daug kasta, rausta, niekada nerasta jokių kaulų ar kažko, kas keltų įtarimų. Dabar visas šitas plotas įregistruotas į Kultūros vertybių registrą. Taigi prieplaukos įrengimo darbus teks derinti su Kultūros paveldo departamentu. Manau, pavyks išspręsti teigiamai ir šią vasarą turėti baigtą projektą. Gaila, kad niekas iš departamento nesikreipė į Savivaldybę, neklausė mūsų nuomonės – vietos valdžią aplenkė, neatliko jokių archeologinių kasinėjimų, patvirtinančių žudynių faktą pakrantėje, nusileidus nuo šlaito. Institucija, priimdama tokį sprendimą, tikriausiai vadovavosi gyventojų prisiminimais. Gavę tokį pranešimą, projekto neatsisakysime, tačiau laiko pareikalaus suderinimas su Kultūros paveldo departamentu“, – situaciją aiškino administracijos direktorius V. Majauskas.        

Išsamus pristatymas 

Prieplaukos projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad suprojektuota sezoninė pontoninė prieplauka – išardoma ir transportuojama. Ji bus pritvirtinama prie Neries pakrantėje inkarams skirtų ryšių. Numatytas tiltas, jungsiantis prieplauką su krantu.

Greta plūduriuojančios prieplaukos terasos suprojektuotas automobiliams skirtas privažiavimas su priekabomis nuleisti valtis į vandenį. Suprojektuotas pėsčiųjų takas ir privažiavimas iki prieplaukos. Kranto dalyje numatyta pastatyti suoliukus ir šiukšliadėžes, planuojama įrengti saulės baterijomis arba pakraunamais akumuliatoriais veikiančius šviestuvus.

Jonavos rajono savivaldybės 2020 m. veiklos ataskaitoje taip pat minima prieplauka Neries krantinėje. Joje „numatoma įrengti patogią ir saugią infrastruktūrą poilsiaujantiems su vandens transportu, suprojektuoti privažiuojamą, surenkamą sezoninę pontoninę (plūduriuojančią) prieplauką ir vandens transporto priemonių nuleidimo vietą. Projektuojamų statinių sąraše – prieplauka, poilsio aikštelė, pėsčiųjų takai, privažiavimas“, – rašoma ataskaitos leidinyje. 

Keičiasi ne tik žmonės

Vyresnio amžiaus miestiečiai dar prisimena tarybiniais laikais veikusį didelį pliažą  prie Neries. Visą pakrantę nuklojęs smėlis priviliodavo žmones su vaikais ne tik savaitgaliais, bet ir šiokiadieniais, o pavakarėmis burdavosi vyresnio amžiaus miestelėnai. Paplūdimys teikė malonumą įvairaus amžiaus gyventojams.

Daugelio prisiminimuose išlikusi „Vėjelio“ užeiga, paslaugas teikusi ant šlaito, Panerių gatvėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo, kad būtent šioje vietoje ilsisi nužudytų kovotojų už šalies laisvę kūnai. Tad statinys buvo nugriautas, o jo vietoje iškilo memorialas nužudytiems Lietuvos partizanams.

Likimo valiai paliktas pliažas užaugo žolėmis ir krūmais, o ūkiški miestelėnai čia atvesdavo pasiganyti savo ožką ar karvę. Tad paplūdimio teritoriją užkariavo kurmiai, upės pakraštys užaugo žolėmis, dugnas užsinešė dumblu.

Maždaug prieš dešimtmetį šioje teritorijoje pradėjo burgzti traktoriai, ekskavatoriai, išrauti krūmai, medžiai, o jų vietoje įrengta patraukli erdvė, įrengtos dvi tinklinio aikštelės, pastatyti keli suolai (žezlongai) , norintiems pasikaitinti prieš saulutę ar tiesiog pasigėrėti upės srove. Lygiagrečiai su Panerių gatve įrengta Neries krantinė sulaukia daug vietos lankytojų, pasigrožėti tvarkinga aplinka ateina ir jonaviečių svečiai. Juolab kad netoli tilto, dviračių ir pėsčiųjų takų pašlaitėje, galima išsikepti kepsnį ar šašlyką ir ramiai praleisti vasaros vakarą.

Formuojant naują teritoriją (Neries krantinę) nebuvo aptikta jokių artefaktų, nė vieno kaulo, kurie liudytų apie kovotojų sušaudymus pievoje, šalia upės. Savivaldybės žiniomis, apie tai, kad būtent šioje vietoje buvo žudomi laisvės siekiantys mūsų šalies patriotai, archyvinių duomenų nėra. Yra manančių, kad  prisiminimai negali būti rimtas pagrindas įrašyti į Kultūros vertybių registrą visą teritoriją iki upės. Prieš 6–7 dešimtmečius, tikėtina, ir geografiniu požiūriu šis plotas atrodė kitaip.

 „Gerbiame Lietuvos istoriją, saugome praeities atminimą. Bet dažniausiai apraudam tą laikotarpį, kai vyko kovos už laisvės troškimą ir valstybės nepriklausomybę.  Mes turime išmokti didžiuotis savo tauta, didžiuotis tautiniu mentalitetu – juk šitiek kovota, priešintasi, dirbta, mylėta ir kentėta. Tokia buvo mūsų istorija. Tai pagaliau būkime verti tų, kurie atidavė savo gyvybes už mūsų dabartį – laisvę, nepriklausomybę ir svajones. Išmokime didžiuotis praeitimi, o ne verkime ir liūdėkime“, – mintijo Savivaldybės mero pavaduotoja Birutė Gailienė.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf

Web Analytics