Paskelbtas Renginiai

Meilės pakanka visoms menininkų šeimoje gyvenančioms mūzoms

Antradienis, 20 July 2021 15:47 Parašė 

Praėjusią savaitę kavinėje „Svetainė“ jonaviečiai turėjo progą susitikti su filosofu, poetu, dramaturgu, eseistu, muzikantu ir dailininku Gediminu Bytautu, mūsų miesto publikai pristačiusiu naują poezijos knygą „Melancholijos“. Tai menininko, gyvenančio pajūryje, trečiasis eilėraščių rinkinys.

Paveikslų ir eilėraščių derinys

Renginį vedusi kūrėjo žmona Odilė Norvilaitė-Bytautienė neslėpė – jai visada malonu aplankyti į šį kraštą, nes jame pragyveno ne vienerius metus. „Man  malonu sugrįžti į Jonavą, pamatyti senus pažįstamus, pasikalbėti su jais. Tad šiandien atsivežiau savo vyrą, kuris gegužės mėnesį išleido trečią poezijos knygą „Melancholijos“. Sumanėme surengti turą po Lietuvą ir supažindinti eilėraščius ir dailę mėgstančius žmones su jo kūryba. Tad šis susitikimas Jonavoje, manau, kiekvienam paliks malonių įspūdžių“, – pristatydama poetą G. Bytautą, kalbėjo  menininkė Odilė.

Leidinį galima vadinti paveikslų albumu, nes jame šalia eilėraščių spausdinama daug autoriaus grafikos ir tapybos darbų. Pasak G. Bytauto, į šią knygą jis norėjęs patalpinti tik savo grafikos darbus, bet atsitiko kiek kitaip. „Kai kurių grafikos kūrinių nebeturiu – pora jų puošia Kretingos muziejų, vienas iškeliavo į Telšius, savo vietas rado ir daugiau darbų. Tad leidinyje  pamatysite ir tapybos darbų. Grafikos darbai, kuriuos matote knygoje, iki šio mėnesio pabaigos yra eksponuojami Skuodo kultūros centre, o paskui paroda persikels į Palangos viešąją biblioteką“, – sakė svečias iš Kretingos krašto.

Iki šiol menininkas yra surengęs 13 asmeninių tapybos ir grafikos parodų, keturios parengtos kartu su dailininke žmona Odile, dalyvauta keliose grupinėse parodose. Jo poetiniame arsenale – eilėraščių rinkinys „Mano paties evangelija“ (2007 m.), poezijos knyga „Už stiklo sienų“ (2011 m.) ir neseniai pasirodęs leidinys „Melancholijos“, iliustruotas autoriaus grafika ir tapyba.

Pažintis su Lietuva

O. Norvilaitė-Bytautienė, kalbėdama apie menininkų šeimą, teigė, kad jos ir vyro kūrybiniai sumanymai yra skirtingi. „Mano paveikslai yra realistiniai – peizažai, portretai, vyrauja kasdienės spalvos. Iš Jonavos rajono persikėlusi į pajūrį, pamačiau daug naujų vaizdų, kitokių erdvių, todėl ir paveiksluose atsirado jūros akcentų, kitokių spalvų. Kartais tos gamtos spalvos būna tokios neįtikėtinos, kad, rinkdamasi koloritą, supratau – mūsų gamtą gaubia paslaptis, o ji pati yra stebuklinga. Iki išvykdama gyventi į Žemaitiją, daug žinių apie tą kraštą neturėjau. Dabar galiu pasakyti – pasikeitė tik geografija, o vaizdas per langą yra tas pats – žaluma, sodai, tik jūra arčiau“, – šypsojosi Odilė.

Menininkė papasakojo, kad Gedimino nauja poezijos knyga tapo postūmiu pažinti gimtąjį kraštą, nes keliaudami iš vienos vietos į kitą abu Bytautai išgirsta pasakojimų apie piliakalnius, istorines vietoves, kitus lankytinus objektus.  „Tai ne tik naujos knygos pristatymas, bet ir pažintis su Lietuva“, – mintijo Odilė.

Pasak viešnios, vyras labiau vertina ir myli grafikos darbus, todėl ir į poezijos knygą stengėsi jų sudėti kuo daugiau. „Jie gimsta be jokio iš anksto parengto piešinio, spontaniškai piešiami ant drobės specifine technika. Tai itin preciziškas darbas, kai dirbama su mažyčiais specialiais markeriais. Yra tokių paveikslų, kurių kūryba trunka daugiau nei mėnesį, o kartais net du. Dėliojant po taškelį, brūkšnelį, užpildomos visos tuščios erdvės – ir gimsta kūrinys. Vyras pergyvena, kad tokiems paveikslams būtinas specifinis apšvietimas, nes spalvos gali pradėti blukti. Tad savo kūrinius stengiasi perduoti muziejams, kurie turi visą reikiamą apsaugai infrastruktūrą“, – sakė menininkė.

Mielos visos meno sferos

Paklaustas, kuri mūza – tapybos, muzikos ar poezijos – yra arčiau širdies, G. Bytautas patikino, kad jokios diferenciacijos nėra. „Galbūt tai ir padeda man neįkristi į duobes. Karantinas susiaurino ar net uždarė bendravimą. Bet dėl to nepergyvenu, nes susidarė galimybė pereiti prie muzikos. Šiemet Amerikoje išleidau antrą muzikos albumą (įėjo į elektroninio avangardo ir eksperimentinės muzikos kategorijas pasauliniu mastu – I. B.) ir keturis singlus, o „Black Cat“ sukūrėme kartu su žmona Odile. Atvirai sakant, sugebu pereiti nuo vienos, kaip sakote, mūzos prie kitos neskausmingai. Aš myliu meną apskritai ir nenorėčiau diferencijuoti vienos ar kitos sferos“, – patikino svečias.

Odilė prisipažino eilėraščių nekurianti. „Mūsų namuose poezijos pavasaris niekada nesibaigia, bet ateina ir prozos vasara – pradėjau rašyti novelių rinkinį „Tos audringos vasaros“. Tai minimalistinis rinkinys, kur vienai novelei skiriamas puslapis, bet visos jos bus tarpusavyje susijusios, lengvai skaitomos ir suprantamos“, – dalijosi  mintimis O. Norvilaitė-Bytautienė.

Kūrybinis kelias

33-ejų metų G. Bytautą derėtų vadinti menininku universalu. Jo sugebėjimas kurti eilėraščius išryškėjo dar tada, kai jis mokėsi gimnazijoje. Jau tuomet jaunuolis tapdavo įvairių poezijos konkursų nugalėtoju bei prizininku, o nuo 2005 metų buvo kviečiamas į poezijos renginius, tokius kaip „Poezijos pavasaris“, „Debiutai“, „Motiejaus Valančiaus raštų meninio skaitymo konkursas“ ir t. t. Klaipėdos universiteto mokomasis teatras pastatė jo pjesę „Tarp mirties ir gyvenimo“, vėliau pavadintą „Matas“. Išvardyti visus apdovanojimus, paskatinimus ir padėkas dėl jų gausos tiesiog neįmanoma.

G. Bytauto kūryba – šiuolaikinė, meta-postmodernistinė. Jo eilėraščių tematika yra plati – nuo gilios filosofijos, savitai perteiktos per poetinį žodį, vidinių išgyvenimų ar melancholijos, iki humoreskos, fantazijos ar preciziškai sukonstruotų įmantriausių eilučių. „Šios temos tarsi viena su kita kontrastuoja ir, tikriausiai, melancholija su filosofija „imtų viršų“, jeigu visko neapjungtų dailė“, – rašoma knygos anotacijoje.

Skambėjo „Rapsodijos“ muzika

Šiuo metu dailininkas, poetas ir muzikantas dirba prie filosofinės knygos „Esatis viena esybe arčiau nieko aliuzijos“ (neegzistencinė filosofija). Nuolat rengia tapybos ir grafikos parodas, kuria įvairius poezijos skaitymų projektus,  elektroninę muziką. Jo darbai spausdinami almanachuose ir periodinėje spaudoje.

Menininkų šeima – taip būtų galima apibūdinti šiuos du kūrėjus, papildančius vienas kitą ir siela, ir talentais, ir meile.

Muzikinį foną poezijos vakarui suteikė Jonavos kultūros centro muzikos grupė „Rapsodija“, kuriai vadovauja Edvardas Ratautas.  Justinos Kardauskaitės, Airitos Ratautaitės, Rėjaus Ginato, vadovo Edvardo grojami užsienio ir lietuvių kompozitorių kūriniai poezijos skaitymams suteikė romantikos ir atitiko pristatomos knygos pavadinimą „Melancholijos“. O jos autorius G. Bytautas neslėpė nuostabos ir susižavėjimo: „Nemaniau, kad mano poeziją šįvakar lydės tokia nuostabi muzika. Nustebinote mane – esate tikri profesionalai. Ačiū jums.“

Irena BŪTĖNAITĖ

Knygos pristatymo akimirkos.

Jūratės Jakubavičienės nuotraukos.

Gediminas BYTAUTAS

Namai

aš paskutinis žmogus

pasirinkęs mirtį po savo namu

po savo griuvėsiais

už lango šalna

paliečianti žolę

po ja ilgaamžiais puvėsiais

ima dygti ruduo

ir tai kas po juo pasislėpę

aš paskutinis žmogus

kurio kape

įsimetė pelėsis

žalsvai išdabinęs namus

į kraštus

beldžiasi protėvių vėlės

aš paskutinis žmogus

suaręs dirvą akėčiomis

po kuria minkštai

atsigulęs galėčiau

parašyti paskutinį eilėraštį

Debesis kaštono

Alyvos ir...

Alyvuogės

Gyvenimas ir...

Gyvis

Pradžia ir...

Galas

Esu šios žemės

Kiek aprėpia manasis matymas

Karalius

Mirtis

Norėčiau pakalbėti apie džiaugsmą

Apie tokį kuris priverstų

Nusišypsoti netgi giltinę

Norėčiau mirti kažkur platybėse

Ar kalnuose

Ar prisigėręs vyno

Apie tave norėčiau pakalbėti

Esybe mano

Esi gyvenime

Esi lyg povas

Lyg nendrės žiedas

 Ar debesis kaštono

Alyvos ir...

Alyvuogės

Mirtis

Ir salstelėjęs vynas...

logo srtrf

Web Analytics