Tradicinė Joninių šventė, Jonavoje surengta 33 kartą, patyrė  stichijos smūgį ir apie 22 valandą buvo nutraukta. Tačiau renginiai, skirti vasarvidžio datai paminėti, vyko nuo popietės, tad apgailestauti galima tik dėl to, kad jonaviečiams neteko  pamatyti  mėgstamos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ir nuostabiosios misterijos. Tačiau, anot kai kurių šventės gerbėjų, „kokios Joninės, jei nelyja lietus“. Tad prisiminkime kelis birželio 23-iąją surengtos šventės, dar vadinamos Kupole ar Rasomis, akcentus.

Sąjūdžio aikštėje

Nuo aštuntos valandos ryto Žeimių gatvėje ir Joninių slėnyje dygo palapinės, kuriose įsikūrė amatininkai, siūlantys keramikinius puodus, drabužius, papuošalus, sūrius, rūkytus mėsos gaminius, žuvį, daugybę kitokių gėrybių. Tačiau, kalbant apie mugę, derėtų atkreipti dėmesį, kad prekybininkų bei amatininkų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, buvo ganėtinai mažesnis.

Tą patį galima pasakyti ir apie jų lankytojus. Vyravo keista tyla prie kiekvienos palapinės ir kioskelio. Beveik tuščiai Sąjūdžio aikštei koncertavo mūsų rajono mėgėjų meno kolektyvai. Tad tie aplodismentai, nukaukšėję keliolikos žiūrovų delnais, buvo tarytum tyrai dykumoje. Dainininkai apgailestavo, kad programą teks atlikti sau, o ne žiūrovams. „Kam čia mes dainuosime? Bus tiesiog repeticija. Juk nėra žiūrovų“, – tokiomis mintimis pasidalijo kelių kolektyvų atstovai. Šioje vietoje šventę vedusi Rūta Liutkevičienė kviesdavo paploti kiekvienai kapelai, bet susirinkusieji retai kada pajudindavo rankas.

Kas nulėmė tokį mažą žiūrovų susidomėjimą? Gal įtakos turėjo ilgasis savaitgalis? O gal nežinią sukėlė skubotai paskelbti karantino atlaisvinimai? Daugelis nežinojo, ar reikia registruotis, ar būtinas Galimybių pasas ir t. t. Net šventės dieną organizatorių teirautasi, ar galima dalyvauti šventėje atvykėliams iš kitų rajonų. 

O Sąjūdžio aikštėje koncertas buvo puikus. Nuo 13 val. vyko renginiai vaikams – koncertą surengė dainų ir šokių grupės, dalyvavo popgrupė „Saulės vaikai“, tad mažieji miesto piliečiai tikrai patyrė nuostabių ir įspūdingų akimirkų.

Nuo 16 valandos ant scenos kilo mūsų rajono mėgėjų meno folkloro, liaudiškos muzikos kolektyvai, grojo instrumentinė grupė „Rapsodija“, dainavo nuostabios vokalinio ansamblio „Presto“ dainininkės. Čia programą vainikavo žinomos atlikėjos Irenos Starošaitės koncertas, kuriam pasibaigus, žmonės patraukė į Joninių slėnį, norėdami pamatyti pagal naują scenarijų parengtą misteriją.

Jonų kiemelyje

Šventės tradiciniame Joninių slėnyje atėjusiųjų laukė Jono ir Janinos kiemelis, kur visus pasitiko jo šeimininkai (Algirdas ir Janina Adomaičiai iš Panoterių kultūros centro). Kaip ir dera valdų savininkams, prie vartų pasitikdami įeinančiuosius, pateikdavo klausimą ne apie Galimybių pasą ar jau iki gyvo kaulo įgrisusius skiepus, bet apie Jonų ir Janinų sostinę – Jonų  respubliką. Pavyzdžiui, į klausimą, kas vaizduojama vienadienės Jonų respublikos vėliavoje, daugelis neabejodami atsakydavo, kad gulbė. Tad sulaukdavo pasiūlymo pakelti akis į čia pat plevėsuojantį audeklą ir įsitikinti, kad vėliavoje žaliuoja paparčio šakelė.

Jonų raštinės vedėja Vijolė Šadauskienė optimizmu netryško – 2021-aisiais užsiregistravo tik keli varduvininkai. „Nuotaika nebloga. Matyt, karantinas sujaukė visą informaciją, tai negalime girtis mase užsiregistravusiųjų. Bet penkis Jonų respublikos piliečius tikrai turime. Įdomi jų geografija – vienas Jonas atvyko iš Panevėžio, Joana – iš Jungtinės Karalystės, o kiti trys varduvininkai gyvena Jonavoje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų krašto gyventojai savo vaikučius pavadina tokiu gražiu senoviniu vardu“, – sakė  tądien raštinėje dirbusi Tarybos narė V. Šadauskienė.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Sabutis, užsukęs į raštinę pasidomėti naujais piliečiais, kalbėjo: „Kaip ir kiekvienais metais, Jonines švenčiu kartu su jonaviečiais ir miesto svečiais. O baigiantis karantinui, nuotaika iš tiesų yra puiki. Man Joninės Jonavoje ypatingos tuo, kad jos rengiamos mano gimtajame mieste, tai yra didžiausia ir prasmingiausia mūsų miesto šventė, į kurią sueina, mano manymu, visa Jonava ir labai daug svečių. Kasmet šis renginys palieka tik teigiamas emocijas, kurios išlieka iki kitų metų birželio 23-iosios. Sveikinu visus Jonus, Janinas ir, žinoma, šiandien užsiregistravusiuosius ir tapusius Jonų respublikos piliečiais asmenis.“

Čia pat, Jonų kiemelyje, JKC Jonavos krašto muziejaus skyriaus kolektyvas vedė edukacines valandėles, kurių metu jaunimas mokėsi pinti žolynų vainikėlius. Edukatorė Rasa Libienė paaiškino, kokios žolelės turi būti vainikėlyje, kaip nupinti, kad šis neiširtų, pademonstravo senuosius pynimo būdus. O kitos moterys gamtoje kepė kvepiantį ir seilę traukiantį šakotį.   

Šiemet kiemelis sulaukė nedaug amatininkų. Kiek didesnio dėmesio sulaukė žmogaus-orkestro Antano Kirvelevičiaus instrumentų palapinė, kur jonavietis, siekdamas naujo rekordo, demonstravo skrabalų, dar neįvardyto instrumento garsus, daugelį kitų paslaptingų dalykų.

Savo riešinėmis dėmesį  traukė jonavietė tautodailininkė Eglė Pečiurienė, medžio drožinius pristatė Artūras Narkevičius , kiti auksarankiai.

Šventę teko nutraukti

Tuo tarpu Joninių slėnio scenoje koncertavo įvairūs kolektyvai, vyko armonikierių konkursas. Žiūrovų aplodismentais nugalėtoju pripažintas Alvydas Kurkuzinskas.   Prieš renginį Jonavos kultūros centras paskelbė fotografijų konkursus „Nupyniau gėlių vainiką“ ir „Vasarvidžio nakties istorija“  ir sulaukė nemažai dalyvių. Pirmojo konkurso nugalėtojais tapo Vijoleta Kamandulienė, Jurgita Pilypaitė  ir Kristina Gricenko.   Vasarvidžio naktį geriausiai atspindėjo ir į laimėtųjų gretas pateko Laima Zaveckienė, Loreta Balčienė ir Daiva Petrošienė. Paskelbus laimėtojų pavardes, kyla klausimas: o kur vyriškosios lyties atstovai?

Šiemet specialią Joninių programą mūsų kraštui padovanojo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinis pučiamųjų orkestras su soliste Rasa Serra. Po jų į sceną pakilo daugelio mėgstama grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Deja, debesys neleido baigti smagios Joninių šventės – prasidėjusi audra nutraukė koncertus – renginį teko sustabdyti. Stichijos šėlsmas nepagailėjo netvirtų medžių – laužė jų kamienus ir šakas, vertė palapines, o prapliupęs lietus vandenį liejo tarsi iš kibiro.

Šventė praėjo. Žinoma, gaila, kad organizatoriai, kurie rengė misterijos programą, repetavo ir ruošėsi  įprasminti pražystančio paparčio žiedo esmę, dėl užklupusios audros negalėjo jos parodyti jonaviečiams. Neišgirdome ir Jonų respublikos prezidento Jono Sirvydžio bei mero Mindaugo Sinkevičiaus sveikinimų jonaviečiams. Tačiau ir taip žinome jų gerus linkėjimus, kuriuose telpa sveikata, pagarba vienas kitam  ir individualus indėlis į miesto puoselėjimą.

Jonaviečiai, realiai vertinantys situaciją, sako, kad reikia padėkoti kultūros srities žmonėms už jų iniciatyvumą, pastangas ir dvasines dovanas jonaviečiams. Prieš stichiją, kaip ir laiką, mes esame visiški bejėgiai.  

Irena BŪTĖNAITĖ