Paskelbtas Laisvalaikis

Kur ieškoti paparčio žiedo?

Penktadienis, 11 June 2021 16:24 Parašė 

Kai stoja trumpiausia metų naktis, regis visa, kas mus supa, įgyja svarbią reikšmę. Joninių šventei artėjant, neretas prisimena papartį, kurio stebuklingas žiedas, kaip manoma, gali suteikti išskirtines pažinimo galias ir atverti tiesiausius kelius į laimę. Tad kur ieškoti to paslaptingo žiedo?

   Pasak  Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prof. habil. dr. Jono Remigijaus Naujalio,  paparčiai nežydi ir niekada nežydėjo, o žmonių sukurti mitai apie trumpiausią naktį pražystančius paparčius kilo dėl biologijos neišmanymo.

   Žmonės nuo senų senovės domėjosi augalais, jų gydomosiomis, maistinėmis ir kitomis savybėmis, tačiau daug lengviau buvo pažinti tuos, kurie skleidžia žiedus. O kurie neturi žiedų, ilgai buvo mįslė žolininkams ir botanikams. Taip besukant galvas apie jų dauginimąsi, atsirado įvairiausių pasakojimų apie neva trumpiausią naktį pražįstančius augalus, o pamatę  paparčio žiedą netgi gali tikėtis visažinystės ir laimės dovanos. Tie pasakojimai atkeliavo iki mūsų dienų ir šiandien yra skleidžiami per vieną mistiškiausių – Rasos – šventę.

   Mokslininkas sako, jog šiais laikais buvo sutikęs žmonių, kurie tikino matę paparčio žiedą. „Vienas vyriškis sakėsi tankiuose paparčių sąžalynuose naktį išvydęs tarsi šviesos žiburį, kuris savo spinduliais nušvietė viską aplinkui. Kitas aiškino Sibire regėjęs pražydusį papartį, kurio žiedas buvo tarsi spindintis apskritimas“, - prisiminė paparčius tyrinėjęs prof. J.R.Naujalis.

   Tai kaip gi paparčiai  be žiedų ir užsimezgusių sėklų sugeba daugintis? Mokslininkas patikina, jog šie augalai yra seksualūs ir intensyviai dauginasi. Paparčio šakniastiebis miško paklotėje, maždaug 10 cm gylyje, driekiasi iki metro. Iš viršutinės jauniausios šakniastiebio dalies vasaros pradžioje išauga kuokštas – 10 – 15 plunksniškai skaldytų lapų, o birželio pabaigoje tų lapų apatinėje pusėje susiformuoja žali kauburėliai, vadinamosios sporangės. Kiekvienoje sporangėje yra vidutiniškai 64 sporos -  plika akimi nematomos dulkytės. Vasarą sporangės bręsta, vėliau paruduoja ir galiausiai rugpjūčio pabaigoje plyšta, ant dirvožemio paviršiaus paskleisdamos milijonus subrandintų sporų. Vėjas tas sporas plačiai išnešioja.

   Atėjus rudeniui, prasideda paparčių sekso žaidimai. Miške, esant palankioms sąlygoms, sporai sudygus, pasirodo pailga plokštelė – polaiškis, kurio apatinėje pusėje matyti išaugos, vadinamieji rizoidai, panašūs į šakneles. Tai yra vyriškieji dauginimosi organai – anteridžiai. Vėliau plokštelė augdama keičiasi ir įgauna širdies formos pavidalą. Tos širdies įduboje susiformuoja moteriški dauginimosi organai – archegonės. Vaizdžiai tariant, šios struktūros ir yra paparčio žiedas. Esant drėgnoms oro sąlygoms, vyriškieji anteridžiai judėdami pasiekia moteriškąsias archegones. Jas apvaisina, o rezultatas – polaiškis nunyksta ir jau pavasarį vietoj jo išauga naujas papartis.

   Nors per trumpiausią naktį žmonės ieško paparčio žiedo, įdomu tai, kad Lietuvoje jų auga ne viena rūšis – netgi apie trisdešimt priskaičiuojama. Bene gražiausiu laikomas paupinis jonpapartis  (Matteuccia struthiopteris). Deja, Lietuvoje jis retas. Jų galima aptikti miškuose, upelių pakraščiuose, bei sodybų gėlynuose.

   Labiausiai Lietuvoje paplitęs  kelminis papartis  (Dryopteris filix-mas). Jis sutinkamas pavėsinguose ir drėgnuose lapuočių bei mišriuose miškuose. Kai kurios paparčių rūšys labai retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, kaip antai paprastoji šertvė  (Polypodium vulgare). Palyginti naujai atrasta rūšis – kalnarūtė (Asplenium), kurią galima pamatyti ant senų akmeninių kapinių ar bažnytinių tvorų.

   Nors paparčiai laikomi nuodingais augalais ir todėl nepatrauklūs jokiems žolėdžiams, liaudies medicinoje ar farmacijos pramonėje gaminami preparatai tam tikroms ligoms gydyti. O šit Rytų šalių virtuvėse didelis delikatesas yra stambialapių šakių (Pteridium aquilinum) marinuoti daigai. Sibiro gyventojai šiuos vos pradedančius želti paparčius renka taip uoliai, kaip mūsų žmonės voveraites.

Parengė Jūratė VITKAUSKAITĖ