Paskelbtas Rajono naujienos

Išliekamąją vertę turintys projektai – praeities ir dabarties atspindžiai

Trečiadienis, 09 June 2021 11:44 Parašė 
A. Gruodienė: „Žmogus – ne kruopelytė.“ A. Gruodienė: „Žmogus – ne kruopelytė.“

Jonavos rajone yra kelios kaimų bendruomenės, kurių aktyvumas ragina visus vietos gyventojus pasitempti ir vienokiu ar kitokiu būdu  dalyvauti jų veikloje. Tačiau tokių sambūrių judėjimas ir darbo rezultatas priklauso nuo vadovaujančio asmens, neapsiribojančio šios dienos pasiekimais, bet žiūrinčio į ateitį ir siekiančio kelti gyvenimo gerovę visų socialinių sluoksnių grupėms, nepaisant jų amžiaus. Praktika rodo, kad bendruomenės veiklą lemia lyderio veržlumas, užsispyrimas, drąsa ir noras ieškoti teigiamų pokyčių. Tokiomis savybėmis pasižymi Panoterių bendruomenei vadovaujanti pedagogė Audronė Gruodienė.

Sunkumų nepabūgo

Pašnekovės nuomone, užsispyrimo ir stiprybės genus ji paveldėjo iš mamos. „Atrodė, kad ji visa paskendusi veikloje – verpia, mezga, siuva... Kaip dabar matau – juda, kruta, vis kažką daro ir pasakoja apie kiekvieną medį, dvarvietę, ten gyvenusį poną. Kolūkių metais kartu eidavome cukrinių runkelių ravėti, šieno grėbti, kitus ūkio darbus daryti. Vaikystėje ir paauglystėje manęs negąsdino sunkumai – įveikdavau pasitaikančias kliūtis. Tai mane ir grūdino, ir skatino aktyviai veiklai“, – sako ji.

Baigusi Milagainių pradinę mokyklą, kurioje dirbo nuostabūs mokytojai – vyras ir žmona Kazė ir Kazys Sarapinai, mergaitė tęsė mokslus Panoteriuose ir pasireiškė kaip aktyvi ir itin smalsi mokinė.

O paskui pasirinko Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Cheminės technologijos fakultetą. Studijuodama  penktame kurse, sukūrė šeimą, tad turėjo galimybę pasirinkti laisvą sąjunginį paskyrimą be prievolės atidirbti trejus metus. Pirmi savarankiško darbo metai prabėgo Estijoje, Viljandi mieste.

Įstojusi į institutą, Panoterių krašto smalsuolė sužinojo apie Kaune veikiantį Turizmo klubą ir tapo jo nare. Studentė labai norėjo pamatyti Kaukazą, Krymą, kitas vietoves, bet dėl pinigų stygiaus teko tenkintis kelionėmis į Estiją, Latviją, Kaliningradą. Visos išvykos paliko didelių įspūdžių, praplėtė pasaulėžiūrą, leido susipažinti su kitų šalių pasauliu.

Studijų laikotarpiu institutas skelbė atranką į įstaigoje organizuojamą pedagogikos-psichologijos kursą. Merginą sudomino tokie mokymai, tad specialybės paskaitas derindama su užsiėmimais fakultatyve ji sėkmingai baigė šiuos mokslus, išlaikė egzaminus ir šalia inžinierės specialybės įgijo teisę dėstyti fiziką, matematiką bei chemiją technikumuose ir profesinėse mokyklose. Turėdama aukštojo išsilavinimo diplomą, 1978 m. rugsėjo mėnesį A. Gruodienė  pradėjo dirbti Panoterių mokykloje.

„Tada jau auginau savo pirmagimį, bet darbo metu sūnų prižiūrėdavo mama, o aš  ėjau mokytojos pareigas, paskui dirbau pionierių vadove ir vėliau tapau direktoriaus pavaduotoja užklasiniam darbui“, – pasakoja pašnekovė.

Tiesa, derėtų priminti, kad studijuodama antrame  kurse ji pusę etato dirbo instituto laboratorijoje. „Taigi savo diplominį darbą pradėjau ruošti jau nuo trečio kurso. Man ši praktinė veikla buvo labai prasminga, nes padėjo ne tik giliau suvokti inžinierės specialybę, bet ir užsidirbti pinigų, kitaip sakant, stipriau jaustis“, – pasakoja ilgametė pedagogė.

Panoterių mokykloje

Įsiliejusi į Panoterių mokymo įstaigos kolektyvą, mokytoja ėmėsi iniciatyvos užklasinei veiklai. Tuo laikotarpiu šalyje buvo populiarūs internacionaliniai klubai, užmezgantys draugiškus ryšius su kitų šalių įstaigomis. Panoteriuose suburtas interklubas buvo pavadintas „Kregždute“. „Mūsų veikla neapsiribojo vien tiktai susirašinėjimu. Organizavome keliones, su Panoterių moksleiviais buvome išvykę į Kirgizijos Talaso miestą, kuriame vykusiame festivalyje atstovavome Lietuvai, lankėmės Ukrainos mokyklose, aplankėme Leningradą, dabar vadinamą Sankt Peterburgu.  Keliones apmokėdavo mokinių tėvų profsąjungos. Tokie susitikimai – ne tik šventės, bet ir dalijimasis patirtimi, naujos pažintys. Šiandien tie „Kregždutės“ klubo nariai jau seniai turi savo šeimas, augina anūkus, bet tolimos kelionės iki šiol išliko prisiminimuose“, – pasakoja A. Gruodienė.

Ir tai dar ne viskas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, veiklą atnaujino skautų organizacija (Panoterių mokykloje ji veikė prieš karą), kuriai ši pedagogė vadovavo 15 metų, iki 2017-ųjų. Kaip praktikuojanti katalikė, vadovaudamasi skautų šūkiais „Dievui–Tėvynei–Artimui“, į organizaciją pirmiausiai kvietė kukliau gyvenančių šeimų vaikus, kuriems stigo bendravimo, gyvenimiško patyrimo. Norinčių būti skautais netrūko. Vaikams buvo įdomi jų veikla, nors reikalavo ir drąsos, ir kantrybės, ir ištvermės, ir atsidavimo. „Pamenu, 2002-aisiais dvylika asmenų išvykome į pirmą skautų  stovyklą. Pradžia buvo nelengva – neturėjome uniformų, palapinių, jokio inventoriaus. Metams bėgant, viską įsigijome. Ne visi išlaiko egzaminus ir tampa patyrusiais skautais. Toks patyrimo laipsnis atskleidžia bruožus, tinkamiausius vadovui. Iš mūsų skautų organizacijos įvairių firmų direktoriais, skyrių vadovais ar kitais vadovavimo patirties reikalaujančiose pareigose dirba ne vienas buvęs skautas. 2015 metais jie buvo pakviesti dalyvauti su mumis stovykloje Lazdijų rajone. Ten  pasidalijome prisiminimais, planais, pasidžiaugėme gyvenimu  ir vieningai pritarėme, kad skautai – daug privalumų turinti organizacija, ugdanti pilietiškumą ir tvirtą charakterį“, – sako ji.

Laukia nerami vasara

Iniciatyvi bendruomenės vadovė prisipažįsta, kad jai norisi veiklos. Baigusi kursus, moteris įgijo socialinio darbuotojo padėjėjos kvalifikaciją ir vadovauja Vaikų dienos centrui (VDC) „Spindulys“. Tačiau atvirai sako nuogąstaujanti, kad VDC gali būti uždarytas, tuomet tektų ieškotis kitų patalpų. „Dabar nuomojame patalpas iš Jonavos „Lietavos“ pagrindinės mokyklos, o nuo rugsėjo 1 dienos dėl vaikų stygiaus Panoterių skyrius uždaromas. Išlieka daug neaiškumų, tai galvos skausmas lydės per visą vasarą“, – prisipažįsta pašnekovė.

Nuo 2017-ųjų jos iniciatyva Panoteriuose veikia neformalus vaikų švietimas – „Jaunojo kraštiečio mokykla“, vykdoma vyresnio amžiaus žmonių ir senjorų užimtumo programa MES, vadovaujama mokytojos Janinos Petrauskienės.

„Tai šiek tiek primena III amžiaus  universitetą TAU. Sambūryje MES veikia aštuonios grupės, turinčios savo vadovus ir veiklą organizuojančios pagal atskirus planus. Aš subūriau sveiko gyvenimo ir kelionių pažinimo grupes. Vyresnio amžiaus žmones traukia įvairūs užsiėmimai, susitikimai, kelionės, pakelia nuotaiką. O štai J. Petrauskienė, Aldona Rimdeikienė ir Virginija Dauskurdienė subūrė moterų trio „Sekmadienio grupė“. Šios muzikalios dainininkės net karantino metu nenutraukė repeticijų – repetuodavo vaikščiodamos su šiaurietiškomis lazdomis po mišką. Argi ne puiku?“ – vardija A. Gruodienė.

Prieš trejus metus pradėtas įgyvendinti jaunimo projektas „Žalioji klasė“. Jo dėka nutiestas 70 m ilgio basakojų takas, turintis išliekamąją vertę. „Neseniai jį papuošė drožėjo Vyto Mieliulio medinė koplytėlė – tegul Dievas laimina žmones, jų sveikatą ir gerus darbus. Projekto metu pastatytas 3x8 m šiltadaržis ir keturios pakeliamos lysvės, kuriose VDC „Spindulys“ lankytojai augina vaistinius augalus ir daržoves – patys sėja, sodina, ravi ir taip toliau. Negaliu nepasidžiaugti Panoterių krašto jaunimo klubu „Notera“ ir aktyvia jo vadove Ieva Kuodelyte-Saudargiene. Tai vienintelis jaunų žmonių sambūris rajone, aktyviai dalyvaujantis projektinėje veikloje, turintis atviras jaunimo erdves. Daugelis šių jaunų kraštiečių yra buvę mano mokiniai. Labai didžiuojuosi jais: jaunais, pilnais energijos, sveikais, kuriančiais šeimas, grįžtančiais į tėviškę, aktyviais ir norinčiais prisidėti prie savo gimtinės gražinimo“, – pasidžiaugia A. Gruodienė.

Kaimų simboliai – akmenys

Pasak pedagogės, perdažyta autobusų stotelė, įrengti alpinariumai, tas pats basakojų takas, heraldikos patvirtinimas, kasmetiniai kraštiečio rinkimai  – tai bendruomenės veiklos rezultatas. Vadovė  tikisi gauti finansavimą ir naujam   ekologinės instaliacijos projektui. „Jį pavadinau pilietine iniciatyva, nes Jaunimo slėnyje norime įrengti LED šviestuvus, informatyvius stendus ir atitvarus, kad automobiliai neįvažiuotų į slėnį ir nekeltų grėsmės bendruomeninių renginių saugumui. Tai būtų geras indėlis į Panoterių miestelio gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Tai numatome padaryti su jaunimo klubo „Notera“ savanoriais“, – tikisi vadovė.

Panoterių krašte, kaip ir kitose rajono seniūnijose, mažėja kaimų. Anot pašnekovės, žmonėms jų tėviškės pavadinimas lieka tik atsiminimose. Tad  bendruomenės vadovė iškėlė idėją įamžinti nykstančius ir išnykusius kaimus. „Yra 14 kaimų, kurie pradėjo nykti  prieš daugiau nei pusę amžiaus. Pastaraisiais metais prapuolė ir dar keturių kaimų pavadinimai. Sakykime, išnyko pavadinimas Balėnai. Kur jie dingo? Nebeliko Vatėnų – prijungė prie Bareišių. Niekur nelikę ženklo, kad kažkada gyvavo Egipto, Paliesės, Klimiškių, kiti  kaimai. Tad Panoteriuose radome vietą (ačiū A. Rimdeikienei), kur bus sunerta 18 akmenų, simbolizuosiančių tuos kaimus. Visi žmonės skaitys užrašą „Panoterių krašto išnykusiems ir nykstantiems kaimams atminti“, o žemėlapyje pamatys, kurioje vietoje buvo tas prapuolęs kaimas. Užsakėme vėtrungę, kurią iškelsime 5 metrų aukštyje, o virš jos iškils Švento Gabrieliaus figūra. Visa tai darome iš mūsų gyventojų aukų“, – mintimis dalijasi pašnekovė.

Projektas „Laiko tėkmė, 2021-ieji“ skiriamas Panoterių parapijos 580 metų sukakčiai. „Vasaros renginiai skiriami parapijos jubiliejui. O baigiantis liturginiams metams, suorganizuosime respublikinę konferenciją, kurioje tikimės sulaukti svečių iš vyskupijos, kitų parapijų, žinoma, ir tikinčiųjų, – mintija pašnekovė. – Šią gražią iniciatyvą 2016 metais parodė buvęs Panoterių klebonas Audrius Mikitiukas, aktyviai prisidėjęs prie parapijos 575 metų paminėjimo. Šis klebonas   pritardavo daugeliui mūsų sumanymų ir pats aktyviai juose dalyvaudavo.“ 

Ir tai dar toli gražu ne visos iniciatyvos, atėjusios iš bendruomenės vadovės. Ji ėmėsi vadovauti trijų bendruomenių (kraštų)  – Kulvos, Upninkų ir Panoterių – projektui „Jonavos krašto raštijos keliais“. Tai projektas, kuris atskleis Jonavos krašto iškilių asmenybių  Abraomo Kulviečio, Petro Vaičiūno, Justino Vareikio veiklos svarbą Lietuvos kultūrai bei raštijai.

„Sukurtoje interaktyvioje internetinėje svetainėje bus pateikiamos edukacijos apie iškiliausius žmones, jų tėviškes, bus pristatomi pažintinių išvykų maršrutai ir objektai. Įrengtuose mini turizmo informacijos centruose dirbs savanoriai, kurie priims ekskursijas, bus organizuojamos edukacijos.  Šis projektas , manome, suaktyvins Jonavos krašto turizmo infrastruktūrą. Projektas yra gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą“, – supažindina A. Gruodienė.

Pasigenda valdžios dėmesio

Bendruomenės vadovė atkreipia dėmesį, kad žmonės tampa reiklesni ir sau, ir aplinkai. Jeigu prieš dešimtmetį organizuodama teminį vakarą vadovė viena pati turėdavo rūpintis įvairiais renginiui būtinais reikmenimis, tai pastaruoju metu gyventojai patys teiraujasi, kokia veikla planuojama šiltuoju metų sezonu, kuo jie gali prisidėti.

„Žmogus neturi būti kruopelytė, jis privalo domėtis viskuo, kas vyksta aplink, turi būti smalsus ir neabejingas negatyviems reiškiniams. Reikia mokėti girdėti vėjo šnabždesį ir jausti rūko vėsą, reikia įsiklausyti ir išgirsti paukščių balsus. Aš semiuosi iš žemės energijos, todėl negaliu daržų ravėti dėvėdama pirštines. Man patinka rudens spalvų mišinys, kai susimaišo rudi, žali ir geltoni atspalviai. Man patinka veikti. Bet juk kažkada tos plačios veiklos nebeliks. Kas tada? Jei užsidarys Vaikų dienos centras, mano pačios užimtumas sunyks, turėsiu apsiraminti ir sustoti. Negali būti, kad būsiu priversta sėdėti namuose. Tai ne mano charakteriui. O kol dar dirbu, jaučiuosi esanti reikalinga. Tik labai norėčiau, kad valdžios atstovai artimiau bendrautų su bendruomenėmis, pasidomėtų, kaip joms sekasi, pasikalbėtų su gyventojais ir suvoktų jų lūkesčius. Gal Savivaldybei Panoterių krašto žmonės yra problema, nes jie vis kažko nori? Pavyzdžiui, įsteigti pagyvenusiųjų ir senjorų dienos centrą, kuriame mielai dirbtų specialistai ir kiti darbuotojai. Deja, buvusias Panoterių skyriaus patalpas numatoma parduoti, o ne atiduoti vietos gyventojų veiklai, atseit, nereikia čia jums nieko. Gyvenat ir gyvenkit. Bet mes gyvename ilgai. Panoterių miestelio gyventojai garsėja ilgaamžiškumu“, – atsisveikindama primena A. Gruodienė.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf