Paskelbtas Aktualijos

Tūkstantmečio mokykla – vizija ar realybė(?)

Penktadienis, 04 June 2021 15:18 Parašė 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pradėjo tiesioginius susitikimus su savivaldybių ir rajonų vadovais, kurių metu pristato „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo galimybes. Birželio 3-iąją viešnia lankėsi Jonavos rajone, šį ir kitus klausimus aptarė su Savivaldybės meru Mindaugu Sinkevičiumi ir kitais valdžios atstovais, pasižvalgė po „Lietavos“ ir „Neries“ pagrindines mokyklas.

Programos tikslai

Dabartinė Vyriausybė išsikėlė tikslą įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurios tikslas – nuosekliai atnaujinti visas mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vizijoje sakoma, kad „tūkstantmečio mokykla – tai pozityvių švietimo pokyčių katalizatorius, geros mokyklos standartas, kurio ilgainiui turės siekti kiekviena Lietuvos mokykla“. Vyriausybės programoje tokios ugdymo įstaigos apibūdinamos kaip naujos kartos mokyklos, kurios mažintų ugdymo rezultatų atskirtį tarp miesto ir rajono mokyklų.

Programą planuojama įgyvendinti dviem etapais. Pirmąjį projekto etapą numatyta realizuoti iki 2025 m.,  o antrąjį – iki 2030 m. Planuojama, kad diegti programą pradės ne mažiau kaip 80 proc. savivaldybių, vadinasi, per ateinančius ketverius metus realių pokyčių tikimasi sulaukti 150  bendrojo ugdymo mokyklų visoje Lietuvoje. Per šį laikotarpį mokymosi sąlygos pagerės ne mažau kaip 100 tūkst. mokinių, apie 10 tūkst. pedagogų ir vadovų patobulins arba įgis naujų kompetencijų.   

Ministrė apsilankė  „Lietavos“ bei „Neries“ pagrindinėse mokyklose. Jos pasirinktos dėl savo specifikos  – „Lietava“ turi nutolusius skyrius kaimo vietovėse, o „Neris“ – specialiąsias klases. Būtent dėl šių priežasčių ministerija ir pasirinko šias dvi ugdymo įstaigas.

Viešnia akcentavo, kad šia programa siekiama stiprinti ugdymo kokybę. Jos teigimu, Tūkstantmečio mokyklos idėja grindžiama Geros mokyklos koncepcija, kuri parengta siekiant sudaryti prielaidas kelti šalies mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, kokybės lygį, parodyti mokyklai veiklos kryptį bei gaires ir įgalinti ją veikti.

Lankydamasi Jonavos mokyklose J. Šiugždinienė pasidžiaugė įstaigų vadovų ir mokytojų entuziazmu ir noru dalyvauti skelbiamoje atrankoje. „Matau, kad įstaigose dirba mokytojai, suprantantys pažangos poreikį ir siekiantys naujų pokyčių“, – sakė viešnia.

Rezultato dar nėra   

Kiekviena savivaldybė kartu su mokyklų bendruomenėmis bus kviečiama įsivertinti tobulintinas sritis ir teikti paraišką dalyvauti programoje. Ji kiekvienoje savivaldybėje atlieps konkrečius, tik jai būdingus bendrojo ugdymo mokyklų stiprinimo poreikius. Bus nustatyti ir bendri rodikliai, kurių kiekviena savivaldybė, dalyvaudama programoje, turės pasiekti. Tūkstantmečio mokyklomis galės tapti tos įstaigos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių.

Lėšos galės būti skiriamos ugdymo ir su ugdymo kokybe susijusioms problemoms spręsti: vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti, kokybiškai švietimo pagalbai teikti, stipriai ir savivaldžiai mokyklos bendruomenei kurti, jau esančių mokyklų fizinei aplinkai gerinti, laikantis universalaus dizaino principų (įrengiami sporto aikštynai, bibliotekos, laboratorijos, mokomieji kabinetai, koridoriai, individualaus mokymosi ir poilsio erdvės, mokyklos prieigos ir pan.).  Vis dėlto galutinio derybų su Europos komisija dėl lėšų šiai programai (o jų planuojama 210 mln.) rezultato dar nėra.

Programoje galės dalyvauti įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklos: pradinės, pagrindinės, progimnazijos, gimnazijos. Naujajame projekte akcentuojama, kad „Tūkstantmečio mokykloje“ ugdymo organizavimas ir valdymas bus grindžiamas mokyklų bendradarbiavimu, taigi infrastruktūra ir intelektiniai ištekliai būtų prieinami ir gretimų ugdymo įstaigų mokinams bei mokytojams.

Vicemerės pozicija

Mero pavaduotojos B. Gailienės teigimu, jei tik ši programa startuos, Jonavos savivaldybė joje dalyvaus. Tačiau neatsakytų klausimų vis dėlto dar yra.

„Man asmeniškai programos tikslai skamba tikrai patraukliai, antra vertus, kol dar esame tik šiame „gairių“ etape, labai sunku kažką vertinti plačiau, išsamiau. Programos adresu yra išsakoma įvairių nuomonių, dažniausiai tai baimė, kad programa ne mažins atskirtį, o priešingai – didins. Čia galima įžvelgti logikos, nes, mūsų rajono atveju, jei bus stipriai suinvestuota infrastruktūros gerinimo ir kokybiško turinio prasme į vieną įstaigą, tai ji, nors ir nevykdys atrankos, savaime taps daug patrauklesnė kitų atžvilgiu, tai reiškia, kad prisitrauks ir stipriausių specialistų. Tas sudaro prielaidų rastis elitizmui. Bet vėlgi, mano supratimu, čia ne tik nuo ministerijos priklauso, kaip ši programa bus įgyvendinama, uždavinius sau turi kelti ir savivaldybės, kad išvengtų galimų rizikų ir atitinkamai subalansuotų ugdymo procesą taip, kad visi jo dalyviai gautų maksimalią ir lygią naudą, – komentavo vicemerė. – Ministrė ir kiti delegacijos nariai pasidžiaugė puikiai sutvarkytu švietimo tinklu mūsų rajone, kuris, jų (o ir mūsų) nuomone, sudaro sąlygas stiprinti ugdymo kokybę. Neliko nepastebėtos ir pastangos ruošti būsimus mokyklų vadovus – šiuo metu finansuojame keturių studenčių švietimo lyderystės studijas. Netrukus mokyklas pasieks ir mokytojams skirti kompiuteriai, kuriems įsigyti skyrėme 100 tūkst. eurų. Su ministre ir jos delegacija pasikalbėjome ir apie statomą baseiną. Priėjome prie išvados, kad Jonava turi puikias sąlygas sporto plėtotei. Nuomonės sutapo ir naujų mokslo metų požiūriu – rugsėjo 1-ąją į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu turi sugrįžti visi mokiniai.“

Slypi daug nežinomųjų

Pedagogų bendruomenė, vertindama naująją ministerijos programą, joje pasigenda konkretumo, daugelis dalykų yra aptakūs ir, žiūrint iš šių dienų aktualijų, atrodo sunkiai įgyvendinami. Anot „Neries“ pagrindinės mokyklos direktorės Virginijos Guščiuvienės, „Tūkstantmečio mokyklos“ projektas slepia labai daug nežinomųjų.

„Manau, reikia šviesti visą bendruomenę, daug aiškinti ir žinoti viso to siekio rezultatą. Ši programa aprėpia du etapus. Iki 2025-ųjų siekiama sukurti modernią ir įtraukią, vaikų ir jų poreikių įvairovę atliepiančią ugdymo(si) aplinką. Aplinka turėtų būti pritaikyta specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems moksleiviams. Bendradarbiauti su kitomis ugdymo įstaigomis – gražus noras, bet kaip tai įgyvendinti? Sakykime, įrengus laboratoriją Tūkstantmečio mokykloje, ja galės naudotis ir kitos įstaigos moksleiviai. Bet kas juos turės mokyti – kurios mokyklos pedagogas? Kas ves medžiagų apskaitą? Pagaliau, reikės daug papildomo laiko ir užsiėmimų lankytojams. Reikia labai išanalizuoti, ko siekiama, kas pateks į atranką – ar mokykla, turinti seną, reikalaujantį atnaujinimo stadioną, ar  naują, ar visai jo neturinti. Klausimų – begalė. Būtina šviesti visuomenę, aiškinti pokyčių esmę, kitaip sakant, nupiešti aiškų ir konkretų Tūkstantmečio mokyklos paveikslą“, – samprotavo V. Guščiuvienė.

Mokytojai abejoja, ar nepagilės ugdymo ir žinių atskirtis tarp mokyklų? „Jei viena mokykla gaus finansinę paramą, atsiras galimybės infrastruktūrai, taps moderni ir šiuolaikiška, o kitos taip ir liks nuošalyje. Jose nenorės dirbti aukštos kvalifikacijos pedagogai. O atvykti į, tarkime, prestižinę mokymo įstaigą, siekiančią Tūkstantmečio mokyklos vardo, anaiptol ne visi mokiniai ir pedagogai turės galimybių, laiko ir t. t. Mes visada siekėme gerų rezultatų, daug dirbome su moksleiviais ir turėjome gerą vardą. O jei atsiras moderni Tūkstantmečio mokykla, tai mes jį galime prarasti“, – savo nuomone dalijosi savęs nenorėjusi įvardyti mokytoja.

Irena BŪTĖNAITĖ

Web Analytics