Netrukus pavasarine žaluma Jonavą apipils sprogstantys medžiai, skverus apklos naujos žolės kilimai. Bundanti gamta išvilios pasivaikščioti po miesto erdves daugiau jonaviečių, kurie, vengdami koronaviruso pandemijos, slėpėsi užsidarę savo būstuose. Kiekvienas miestelėnas turi savo nuomonę apie patrauklią Jonavą, daugelis negaili komplimentų, tačiau yra gyventojų, turinčių savų pastebėjimų, kurie ateityje galbūt padėtų vietos valdžios atstovams krašto įvaizdį pagerinti dar labiau. Savo mintimis dalijasi Adelija Mykolaitienė, mieste prie Neries gyvenanti nuo 1969-ųjų.
Priklauso nuo valdžios
Visas pašnekovės gyvenimas prabėgo jai dirbant „Achemoje“. Tad ir miesto pokyčiai – kaip ant delno. „Tiesą sakant, abi Jonavos – anoji ir dabartinė – tarytum kitos vietovės. Tik pavadinimas išlikęs tas pats, nesulyginami dalykai“, – sako moteris.
Jos akyse išaugo Rimkų mikrorajono daugiaaukščiai, prie Varnutės iškilo Lakštingalų mikrorajonas, išsiplėtė Kosmonautų kvartalas, įrengtos gėlių klombos, sutvarkytas Ramybės skveras, kitos erdvės, kuriose galima praleisti laisvą laiką.
„Daugiau kaip per pusę amžiaus padaryti dideli pokyčiai. O nuo ko priklauso miesto įvaizdis? Neabejoju, kad nuo valdžios požiūrio. Yra žmonių kurie valdžią moka tik peikti, kritikuoti. Gal ir teisingai. Nepakanka stovėti ant pjedestalo vien tik todėl, kad esi išrinktasis. Bet kai rajono vadovas, Savivaldybės administracija žvelgia kritišku žvilgsniu, mąsto apie gyvenimo kokybę, apie tai, kaip pagerinti tvarką ir estetiką mieste, o ne didžiuojasi savo pareigybėmis ar buvimu valdžioje, tada ir rezultatas yra kitoks. Teigiamus pasikeitimus ir vis gražėjantį miestą pastebime ne tik mes. Atvažiuoja svečių iš didmiesčių ir stebisi: kaip čia viskas puiku, kaip sutvarkyta, kad taip būtų pas mus. O mus tai džiugina: na, ir tegul pavydi, tegul pasimoko. Teisybė, Jonava yra išsidėsčiusi kompaktiškai, joje daugiau daugiabučių namų, jos teritorija nedidelė, tai kiekvienas pokytis greičiau pastebimas negu dideliame mieste. Man Jonava patinka ir aš džiaugiuosi ja“, – sako Adelija.
Žydintis miestas
Vyresnio amžiaus jonaviečiai iki šiol prisimena prieš kelis dešimtmečius buvusį paplūdimį prie Neries, kurį karštomis vasaros dienomis užplūsdavo maži ir dideli miestiečiai. Poilsiautojai skubėdavo atsigaivinti ar užkąsti į užeigėlę, veikusią, kaip vėliau paaiškėjo, šventoje vietoje, ten, kur vėliau iškilo memorialas kovotojams, žuvusiems už laisvę.
„Prisimenate, kaip atrodė tas „pliažas“? Aš jį iki šiol vadinu šlamštynu ir brūzgynu. Jokios tvarkos, jokios švaros – visa pakrantė apaugusi krūmais, žolėmis ir medžiais. O dabar? Malonu ir miela pasidairyti ir pasidžiaugti tvarkinga Panerio aplinka. Tiesa, kitiems nepatinka iškirsti augalai, krūmai, už kurių galėjai pasislėpti. Bet kam jie reikalingi? Jei ateiname pasidžiaugti saule, tai kam tas pavėsis? Svarbiausia – tvarkinga ir gražu,“ – dalijasi mintimis jonavietė.
Šiltuoju metų sezonu Jonava sužydi margaspalvėmis gėlėmis. Pavasarį žiedus atmerkę krokai sumirga tarsi koks dailininko paveikslas. „Nepaprastai gražiai atrodo šios gėlės miesto centre, prie Savivaldybės, Rimkų šlaito, kitose vietose. O kai pamačiau žiedų jūrą prie prekybos centro „Maxima“, esančio už Neries, net nustebau: vadinasi, geras pavyzdys tampa užkratu. Tik gaila, kad krokai labai trumpai žydi. Gėlėms įrengtose klombose vasarą ir rudenėjant pasodinama vis kitokių rūšių gėlių, kad žiedai džiugintų vietos gyventojus ir svečius viso šiltojo sezono metu“, – pasidžiaugia Adelija.
Darbas teikia malonumą
Mažai rastume tokių žmonių, kurie savo noru, niekieno neprašomi ar neraginami, ravėtų upėje augančias žoles ar švarintų teritoriją prie Neries krantinės. O Adelija sako, kad jos rankos pačios prašosi darbo. „Man reikia sodinti, grėbti, ravėti. Man reikia paplaukioti Neries vandenyje. Bet vandenyje prie kranto auga žolės, tad aš, pasitelkusi koleges, kelerius metus roviau tas žoles, kad netrukdytų į upę įbristi. Tą patį dariau ir ten, kur išlipdavome iš vandens. Neris labai srauni, prieš srovę neįmanoma paplaukti, todėl reikėjo pasiruošti tam tikrą atstumą. Tikriausiai nesulauksiu, kada prie upės bus įrengtas naujas paplūdimys, tad pati sau valau prieigas. Gaila, bet išlipimo į krantą vieta visai uždumblėjo. Anksčiau pakrantėje buvo pripilta smėlio, vaikai galėdavo ramiai žaisti, dabar toji aikštelė užžėlė žole. Bet vis tiek vasarą žmonės su mažyliais ateina prie Neries. Manęs, pavyzdžiui, visai nevilioja tvenkinių paplūdimiai, kur nelieka vietos nė kojai padėti, kur šeimininkai net keturkojus atsiveda. Taigi sutvarkyta teritorija prie upės džiaugtųsi pusė jonaviečių. Vasarą čia pastatomos persirengimo kabinos. Aš pati Neryje maudausi visą penkiasdešimtmetį, ir nieko neatsitiko “, – pabrėžia pašnekovė.
Pavasarį ir rudenį Adeliją dažnai galima pamatyti grėbiančią teritoriją šalia dviračių ir pėsčiųjų takų, vedančių pro Panerių gatvę. Po jos triūso vešliau želia žolė, o vasarą ją nupjauti bendrovės „Jonavos paslaugos“ darbininkams netrukdo užsilikusios medžių šakelės ir supuvę lapai. Sugrėbtas šiukšles moteris sukrauna į krūveles prie medžių ar šiukšliadėžių. Gaila, kad surinkti jų valytojai neskuba – taip ir pūpso šio „turto“ krūvelės. Gal jiems niekas nenurodo, kad jas privalu išnešti? Tačiau ar bereikia rodyti pirštu, kai sugrėbtas šlamštas iš toli bado akis?
„Slapti“ seniūnaičiai(?)
Jonavietė, visą gyvenimą dalyvausi buvusio Savivaldybės teatro veikloje, suvaidinusi daugybę vaidmenų ir pati režisavusi spektaklius, su nostalgija prisimena praėjusius metus. Tai buvęs aktyviausios veiklos laikotarpis. Deja, tai jau praeitis. Adelija, džiaugdamasi kasmet besikeičiančia Jonava, turi keletą pastebėjimų, kuriuos įgyvendinus miestas taptų dar patrauklesnis ir kultūringesnis.
Pavyzdžiui, Adelijai nesuprantamas seniūnaičių vaidmuo – kas jie, kur rasti ir t. t. „Aš galvoju, kad būtent šiems visuomenines pareigas einantiems asmenims gyventojai galėtų pateikti klausimus elektroniniu paštu, o seniūnaičiai kreiptųsi į atitinkamas institucijas, sužinotų atsakymus ir informuotų žmones. Dabar visiškai nežinia, kas jie tokie, kokie jų telefonai. Jeigu šie visuomenės atstovai yra „popieriniai“, tai kam jų reikia? Juk jonaviečiai, norėdami išsiaiškinti vieną ar kitą problemą, skambina valdininkams, juos trukdo, vietoje to, kad tokia veikla užsiimtų seniūnaičiai. Kitas pastebėjimas. Rajono Savivaldybei siūlyčiau įrengti klausimų dėžutę prie įėjimo į pastatą. Tai, tikiu, žmonės nevarstytų kabinetų durų, bet klausimus ir pasiūlymus įmestų į ją. Jonaviečiams būtų patogiau, o administracija turėtų daugiau informacijos apie kartais gal užmirštus ar iki šiol negirdėtus sopulius“, – samprotauja moteris.
Reikšmingos smulkmenos
Anot jos, iš abiejų miesto tilto per Nerį pusių stovi ženklai, draudžiantys važiuoti dviračiu. Bet dviratininkai jų nepaiso – ne tik rieda per tiltą savo transporto priemonėmis, bet ir piktinasi pėsčiaisiais, kurie tampa jiems kliūtimis. „Jeigu niekas nekontroliuoja ir nebaudžia tokių pažeidėjų, tai kam tie ženklai? Visi žino, kad tiek per perėją, tiek per tiltą reikia dviratį persivaryti, o ne juo važiuoti. O čia priešingai: draudžiamieji ženklai neveikia. Tai gal derėtų visai juos nuimti?“ – iškelia idėją pašnekovė.
Moteris susirūpinusi J. Basanavičiaus gatve dideliu greičiu lakstančiais automobilininkais ir motociklininkais. Šioje miesto gatvėje įvyksta ne viena avarija. Tad, A. Mykolaitienės teigimu, tuos „skrajotojus“ drausmintų įrengti kalneliai. „Vairuotojus tokie „gulintys policininkai“ gal ir erzintų, bet, neabejoju, – greitį priverstų sumažinti, vadinasi, išvengtume eismo nelaimių“, – siūlo ji.
Jonavos gyventoja susirūpinusi nevalyvais keturkojų šeimininkais, kurie nesurenka savo augintinių ekskrementų. „Myliu ir kates, ir šunis, bet pakęsti tokio suaugusiųjų elgesio negaliu. Vedžioji savo augintinį, tai, būk malonus, palik švarią teritoriją. Jonavoje ši problema yra labai opi. Įdomu kokia institucija turėtų kontroliuoti situaciją ir bausti pažeidėjus? Pakaktų kelių reidų, vieno kito nubausto asmens, ir padėtis pasikeistų – niekas nenorėtų mokėti baudos ir elgtųsi atsakingiau. Kol kas – jokios kontrolės, vis apeliuojama į žmonių sąmoningumą. Deja, faktai rodo kitaip, vadinasi, reikia veikti, o ne laukti“, – mintija Jonavos gyventoja.
„Gal mano pasiūlymai tėra tik smulkmenos, bet jie reikšmingi visai Jonavai. Tikiuosi, kad mano, kaip ir kiekvieno kito jonaviečio nuomonė bus išgirsta. Už gerus pokyčius mūsų mieste, rūpinimąsi gyventojų gerove turime būti dėkingi rajono vadovams bei Savivaldybės administracijai. Malonu girdėti gerus atsiliepimus apie kasmet vis gražesnę, reikšmingus projektus įgyvendinančią Jonavą. Manau, kad mes, visi jonaviečiai, turime būti savo krašto patriotai ir savo veikla ar geranoriškais pasiūlymais prisidėti prie kuriamos jo gerovės“, – samprotauja jonavietė Adelija.
Irena BŪTĖNAITĖ
