Paskelbtas Miesto naujienos

Darbas vyriškame kolektyve trunka 25-erius metus

Pirmadienis, 03 May 2021 08:21 Parašė 
K. Misiūnienė Šveicarijos seniūnijoje. K. Misiūnienė Šveicarijos seniūnijoje. Nuotrauka iš PGT archyvo.

Ketvirtį amžiaus jonavietė Kristina Misiūnienė atidavė tarnybai Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Prieš 25-erius metus pradėjusi eiti dispečerės pareigas dabar yra vyresnioji inspektorė. Pernai Šv. Florijono dienos proga ji apdovanota medaliu „Už nuopelnus gyventojų saugai“, o šiemet Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos direktoriaus įsakymu jai įteiktas ženklelis „Už nepriekaištingą tarnybą“.

Pasirinkimu patenkinta

„Esu labai patenkinta savo pasirinkimu. Atvirai sakant, neįsivaizduoju, kur galėčiau įsidarbinti, jei netekčiau darbo.  Visa mano dvasia ir širdis yra čia, Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, – šypsosi moteris. – Pabaigusi pagrindinę mokyklą, įsidarbinau į gaisrinę, vėliau neakivaizdiniu būdu baigiau ekologiją ir aplinkotyrą, bet iki šiol likau čia, savo pirmojoje ir, manau, paskutinėje darbovietėje. Nė kiek nesigailiu, nes dirbu puikiame  kolektyve, kur vyrauja draugiška ir darbinga atmosfera“, – prisipažįsta pašnekovė.

25-eri metai – netrumpas laiko tarpas, įvyko daug ir įvairių pokyčių, tiesiog viskas pasikeitė. Pasikeitė ir jos pačios darbo pobūdis. Dispečere dirbo 16 metų, tai yra iki tol, kol šis etatas buvo panaikintas, nes Lietuvoje pradėjo veikti Bendrasis pagalbos centras (BPC).

 „Mano kolegės perėjo dirbti į Alytaus BPC, o aš likau čia, dalyvavau konkurse  inspektorės pareigoms užimti, jį laimėjau ir jau dešimtus metus dirbu inspektore“, – pasakoja jonavietė.

Dispečerės pareigos buvo suprantamos ir aiškios – reikėjo priimti visus pranešimus apie kilusį gaisrą,  išsiųsti automobilius  į įvykio vietą. Inspektorės funkcijos daug platesnės ir apima prevencinę veiklą – reidus, įvairias akcijas, kaip „Būk saugus, mokiny“, „Gyvenkime saugiai“ ir t. t., lankymąsi pas senelius, bendravimą su socialinės rizikos šeimomis. Tačiau bene atsakingiausia sritis yra gaisrų tyrimas.

„Kai pradėjau dirbti inspektore, labai jaudinausi, nežinojau, kokias emocijas patirsiu, jei gaisravietėje teks pamatyti sudegusį žmogų. Tačiau tuo pačiu save ir raminau – juk ugniagesiai-gelbėtojai iš automobilių ištraukia sudarkytus žmonių kūnus, tai tikrai daug baisiau nei gaisravietėje aptiktas sudegęs lavonas. Laimei, tokių atvejų pasitaiko retai. Dabar, dirbdama beveik 10 metų, į įvykio vietą važiuoju drąsiai“, – patirtimi dalijasi moteris.

Įvykio vietoje

Jonavos PGT inspektoriai gaisrus tiria ne tik savo rajone, bet ir Prienuose, Kėdainiuose, Kaišiadoryse. „Apie gaisrą mums praneša Bendrasis pagalbos centras. Štai ir vakar – tik peržengiau namų slenkstį ir gavau pranešimą apie įvykį Kėdainiuose. Sėdau į automobilį ir išvykau pas kaimynus“, – aiškina Kristina.

Kaip vyksta tyrimas, kaip nustatyti nelaimės priežastį, kai aplink likę tik nuodėguliai ir pelenų krūva?

Anot Kristinos, inspektorių uždavinys – išsamiai apžiūrėti jau užgesintą gaisravietę ir ieškoti to „kabliuko“, už kurio būtų galima užsikabinti.

„Atvykę į nelaimės vietą, stengiamės surinkti pirminę informaciją, apklausiame kaimynus, liudininkus, gal kas ką matė, gal girdėjo, vis tiek vienokią ar kitokią informaciją gauname. Žinoma, kai pastatas būna visiškai sudegęs, nustatyti priežastį yra sudėtinga. Tačiau dažniausiai lieka dalis sienų ar kitokių statinio detalių. Ten, kur buvo gaisro židinys, dažniausiai išlieka kūgio forma“, – tęsia pasakojimą pašnekovė.

Kai sudega žmonės, patiriama itin didelių nuostolių, susidaro ypatingai sudėtingos tyrimo aplinkybės, į gaisravietę kviečiami gaisrų tyrimo ekspertai, galintys nustatyti tikslesnę gaisro priežastį.

Žmonės stokoja budrumo

K. Misiūnienė, analizuodama gaisrų priežastis, akcentuoja pačių žmonių neatsakingumą ir nepateisinamą aplaidumą. Neretai nelaimę atneša netvarkingos elektros instaliacijos. Pašnekovės žodžiais tariant, „kartais šeimininkas gal ir nežino, kur kokia pelytė nugraužė laidą, galintį sukelti gaisrą“.

„Dažniausiai nelaimes prišaukia kieto kuro krosnių įrengimo eksploatavimo taisyklių pažeidimai, neišvalyti kaminai, neremontuoti ir skylėti pečiai, daug kitų neapdairių dalykų, – vardija inspektorė. – Pavyzdžiui, tas pats pavyzdys Kėdainiuose rodo, kaip gyventojai nesaugo savo turto. Vyriškis užkūrė krosnį, paliko praviras dureles, nekreipdamas dėmesio į čia pat, ant grindų, sumestus briketus, ir išėjo. O nuo iškritusios žarijos užsiliepsnojo medinis daugiabutis namas. Nelaimė įvyko pavakary, kai žmonės dar nemiegojo. O jeigu gaisras būtų kilęs naktį? Pasekmės galėjo būti tragiškos.“

Ir gelbėjimo darbai

Lietuvoje nedaug moterų renkasi gaisrininkių profesiją. Tačiau, pašnekovė patikina, kad jų tikrai yra, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, kai kuriose Žemaitijos tarnybose.

„Darbas ganėtinai sunkus, bet joms taikomi tokie pat fiziniai normatyvai kaip ir vyrams, lengvatų dailiosios lyties atstovėms nėra. Moterų daugėja policijos komisariatuose, vis daugiau jų vairuoja sunkvežimius, autobusus. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nėra išimtis, jos bendruomenės tikslas – padėti nelaimės ištiktam žmogui“, – patikina pašnekovė.

Ugniagesiai-gelbėtojai dažnai atlieka gelbėjimo darbus. Iki šiol vis dar pasitaiko prašymų nukelti kačiuką iš medžio viršūnės. Atrodytų, tai smulkmena, palyginti su eismo įvykiu.

„Mūsų tarnybos vyrai važiuoja nuplauti kelio dangas po įvykusių avarijų, ištraukti nukentėjusius žmones iš automobilių. Pastaruoju metu vis dažniau prašo atidaryti butų duris ir patekti į vidų. Tokiu būdu teko aptikti mirusių šeimininkų kūnus. Ugniagesių-gelbėtojų pagalbos prireikia greitosios pagalbos medikams, kai tenka daug sveriantį ligonį nunešti į automobilį. Felčerė su vairuotoju nepajėgūs to padaryti, tai padeda mūsų tarnybos vyrai. Sunku išvardyti visus darbus, kuriuos atlikti prireikia mūsų pajėgų“, – sako moteris.

Anot Kristinos, gera dirbti kolektyve, kurio atmosfera labai priklauso nuo energingo ir sumanaus vadovo, siekiančio, kad ugniagesių-gelbėtojų kasdienybė būtų prasminga, atvira ir patraukli.

„Švento Florijono dienos proga visiems kolegoms linkiu sėkmės darbe ir šeimose, o rajono gyventojus kviečiu būti bendraminčiais – saugoti savo turtą ir save“, – linkėjimais atsisveikina vyresn. inspektorė K. Misiūnienė.     

Irena BŪTĖNAITĖ

Web Analytics