Jie nieko nebijo. Ir tegul neburba ant jaunimo: kartais iš jo pasimokyti gali.

Taip jau atsitiko, kad reikėjo pasinaudoti visuomeniniu transportu. Jame sėdėjo dvi močiutės. Su kaukėmis, kaip ir priklauso, tik nosytės kyšojo, kad būtų lengviau kvėpuoti. Bet abi bobulytes „perspjovė“ įlipusi trečioji: su „krūtu“ respiratoriumi, kuris saugojo jos pagurklį. Va tep. Įvaizdis svarbiausia!

Nors žiniasklaida nepailsdama trimituoja apie koronos pavojingumą senoliams, šiems pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Prekybos centre kone lipa tau ant sprando, tarsi nuo to eilė greičiau pajudės, o veido kaukė taip nučiupinėta, kad turbūt tarnauja nuo pensijos iki pensijos.

Dėl koronos nepanikuoju ir aš. Tačiau esu atsargus, saugau save ir kitą, savimi patenkinto didvyrio nevaidinu. O kol žmonės elgsis bravūriškai, spjaus į elementarius higienos reikalavimus, manau, nei skiepai, nei karantinai nepadės.

O diedukų negąsdinkit. Jie viską už jus žino geriau!

Vidas DIRŽYS