Paskelbtas Renginiai

Paslaptinga kelionė parodoje „Dvasia – pagauk, jei gali“

Trečiadienis, 21 April 2021 08:56 Parašė 

Jonavos kultūros centro meno galerijoje lankytojų laukia dailininkės Dainos Light tapybos darbų paroda „Dvasia – pagauk, jei gali“. Joje autorė pristato naujausius abstrakčios tapybos kūrinius, sukurtus per pastaruosius metus, ir kelis anksčiau nutapytus figuratyvinės stilistikos darbus.

Tikrasis kelias – kūryba

Vilniuje gyvenančios dailininkės ir Jonavos pažintis užsimezgė prieš metus, kai Vilniaus dailės akademijos bakalauro baigimo proga toje pačioje galerijoje buvo surengta  kelių autorių jungtinė paroda. O neseniai studijas magistrantūroje tęsianti D. Light  sulaukė kvietimo surengti autorinę parodą Jonavoje.

„Pastaraisiais metais dirbau labai produktyviai, nutapiau nemažai paveikslų ir jau dairiausi, kur galėčiau surengti personalinę parodą. Tai, žinoma, labai apsidžiaugiau,  kad vėl galiu sugrįžti į Jonavą,  – prisipažįsta dailininkė Daina. – Iš čia paroda keliaus į kitas mūsų šalies erdves, o paskui planuoju ją išvežti ir už Lietuvos ribų.“ 

Menininko kelią ji pasirinko prieš dvidešimt metų. Parodose dalyvauja nuo 2006-ųjų.  Nepamirštamą įspūdį paliko pirmoji jos tapybos darbų paroda “Iš vidinės ugnies”, surengta Vilniaus senamiestyje, D’arijaus papuošalų galerijoje. Tada ji dar nebuvo diplomuota dailininkė, tik mėgėja, bet jos darbai sulaukė didžiulio dėmesio. „Prisimenu – salė sausakimša, visų rankose spinduliuoja žvakės,  aš šoku čigonišką šokį, o už lango siaučia baisi pūga... Nepamirštamas įspūdis, kurį galiu palyginti gal tik su Pirmąja Komunija, – prisimena Daina. – Šįkart man tapyba prabyla paslaptingomis formomis, pranikdama į slapčiausias vidines galaktikas, gaudydama dvasią. Ieškodama jos, kartais nežinau, kur atsidūriau – ar Dantės tamsos ratuose, ar šešėlių karalystėse, ar nebūties zonose. Kitais kartais ją tiesiog galiu pajust iš toli, plevenančią erdvėje ugnine skaidria materija. Staiga ji pasirodo taip akivaizdžiai čia ir dabar – manifestuojasi atsiverdama širdyje kaip tiesos momentas garsiais potėpiais ir skambiais sūkuriais, aukso fejerverkais, šviesos ir džiaugsmo odėmis.“

Erdvės pajautimas

Visa ekspozicija – tarsi vidinė, nematoma kelionė, kurią atspindi menininkės nutapyti paveikslai, sudarantys visumą, pavadintą „Dvasia – pagauk, jei gali“.  Anot Dainos, tas vienas žodis ir turi svarbiausią reikšmę – apie jį gali nieko nepasakyti arba pasakyti labai daug. Šioje ekspozicijoje apie dvasią kalba autorės darbai.

„Leidžiuosi į savo vidinį pasaulį – vieni darbai gimsta čia ir dabar, pasijaučiu esanti tarsi laidininkė, praleidžiu per savo sąmonę jausmą ir net nežinau ką nutapysiu. O paskui pamatau tą sielos kūrinį, – dalijasi patirtimi autorė. – Štai prieš Kalėdas nupiešiau šventą šeimą, iki tol visai neplanuodama tokio kūrinio. Mane tiesiog paveikė tas sakralus metas. Vadinasi, priklauso nuo to, kokią erdvę jaučiu, į kokią erdvę įeina mano sąmonė ir siela. Tą vietą, duodančią impulsą nutapyti vieną ar kitą darbą, vadinu priežastimi. Jeigu susilieji su ja savo sielos gelmėje degančia kibirkštimi, tai ir gali kurti. Ir tai yra fantastiška kelionė, nes nežinai nei kur, nei kada nuves. Labai įdomu. Esu įsitikinusi, kad toks kūrėjas yra kiekvienas žmogus. Kiekvienas yra unikalus, bet turi savo vietą, geba ją atidaryti ir iš jos tverti.“

Kūrybą įtakoja meditacijos

„Savo kūryboje seku kuriančiosios dvasios arba vidinės šviesos idėją, stengiuosi ją pagauti ir įkūnyti. Kūrybinio proceso metu siekiu maksimalaus kūno, jausminės sferos ir sąmonės įsijungimo (totalumo). Tam naudoju meditaciją, kontempliaciją, kitus pratimus, muziką, kitus kultūros šaltinius (pvz., tekstus, įrašus). Per tai aktyvuodama savo subjektyviosios realybės resursus, generuoju vidinius išgyvenimus ir būsenas, kad galėčiau maksimaliai priartėti prie dvasios idėjos. 

Šiuo metu parodoje eksponuojama per 20 meno darbų, sukurtų ant medžio plokštės mišria technika. Kai kur naudoju a la prima, kitur siekiu daugiasluoksniškumo. Didelis dėmesys skiriamas pasiruošimui – ne tik vidinės būsenos generavimui, bet ir medžio plokščių paruošimui (gruntavimas, beicavimas), dažų, spec. lakų ir kitų medžiagų bei priemonių paruošimui. Visų darbų formatas – 150×80 cm. Kolekcija nuolat pildoma ir atnaujinama“, – tapybos paslaptimis dalijosi autorė.

Dailininkė sako, kad tvirtas pagrindas jai labiau patinka nei drobė.  „Tvirtas pagrindas man suteikia daugiau pasitikėjimo, geriau jaučiuosi, galiu storu sluoksniu tepti dažus. Norėjau sukurti vientisą kolekciją, neapsiribodama vienu kitu darbu“, – šypsosi pašnekovė.

Menininkei pavyko sukurti visą dvasios kelionės raidą – pakilti iš pelenų, kopti į kalną, nusileisti nuo jo, sušvytėti ir t. t. Spalvomis atspindėti tą nematomą pusę darbų autorei padeda meditacija. „Mano kelrodė žvaigždė – meditacijų meistrė Virginija Kalinauskienė (www.virginija.ru). Ji mane išmokė medituoti, daug metų mokiausi meditacijos, dabar pati praktikuoju. Tos mintys būsimam kūriniui ir atsiranda būtent meditacijos metu, po to iš jų gimsta paveikslas. Meditacija ir temos subrandinimas užtrunka apie savaitę, gal ir ilgiau. Įkvėpimo suteikia ir Liudviko van Bethoveno simfonijų akordai. O nutapyti paveikslą pakanka ir vieno vakaro“, – sako D. Light.

Kūnas – didžiulė dovana

Parodoje eksponuojami du figuratyvinės stilistikos darbai, kurių tapyba pareikalavo tiek laiko, kiek visi kiti paveikslai kartu sudėjus. Juose vaizduojamos  vyro ir moters apnuogintos figūros, o iškalbingi pavadinimai „Atgimimas 1“ ir „Atgimimas 2“ slepia gilią mintį. Pasak autorės, sudėtingai tvėrėsi siužetas, o paveikslo tema dinamiškai keitėsi. Subrendus minčiai pavaizduoti nuogus vyrą ir moterį, kūrėją užplūdo daugybė klausimų. „Prasidėjo vidinis monologas su pačia savimi: kas yra vyras ir moteris šiandien? Kas yra pora ir kas apskritai mes esame? Koks tas mūsų pamatas, kam mes sutverti, kodėl esame kartu, kodėl turime būti kartu? Man svarbiausia yra dvasia, sakralus, dvasingas pasaulis, kurį užaugę žmonės gali tverti kartu“, – aiškina dailininkė.

Dailininkė atkreipia dėmesį į simbolinę reikšmę turinčias detales. „Tas rutulys, sujungiantis abiejų figūras, yra naujo pasaulio simbolis. Nuogumas – taip pat simbolinis, tai dvasinis parametras, atvirumas, atsidarymas. Turėti kūną – didžiulė dovana, nes tik per jį galime realizuoti savo misiją gyvenime. Turime džiaugtis, kad jį turime, nes jame įsikūnijusi siela visus veda į gyvenimo kelionę“, – mintimis dalijasi D. Light.     

Ryšys su dabartimi

Prie kiekvieno kūrinio yra pateikiamas literatūrinis tekstas, kuris padeda suprasti ar įminti paveikslo idėją. Dėmesį atkreipia aliejine pastele nutapytas kūrinys, primenantis verdantį vandenį keistos formos inde, pavadintas „Ugninių esybių skrydžiu“.  Jame atskleista autorės nuotaika, aistringa, ugnimi deganti meilė. „Tai mano būsenos atsivėrimas, tarsi kažko išsipildymas. Nes tu degi viduje, nieko nebijai, sklendi toliau ir nori skristi šviesos greičiu“, – priduria menininkė.

Kūrinį „Atgimti iš peleno“ dailininkė laiko itin svarbiu šiam išgyvenamam laikotarpiui. Žvelgiant iš toliau, paveikslas primena rudens spalvų margumyną. Tačiau jis visai nesusišaukia su šiuo metų laiku, nes vaizduoja stiprybę net ir tada, kai ant žemės krenta pelenai.  Autorė prisipažįsta, kad tapydama jį negalvojo apie pandemiją ar kitokias negandas.

„Šis paveikslas – tai tikėjimo išbandymas, jo galia tada, kai viskas sudega iki peleno, kai, atrodo, nieko nebelieka – tik tuštuma ir nebūtis. Tačiau tarsi stebuklas atsiranda kibirkštis, žinoma, jeigu atsiranda, ir atgimstama iš naujo. Paveikslo prasmė – ne gražūs rūmai, bet tikėjimas vidiniu tikrumu. Mane domina žmogaus vidinės šviesos klausimas, ne pjedestalas, ant kurio gali skelbtis suradęs tikėjimą, esąs kitoks, išdidus ir panašiai.  Toji ugnis dega tam, kad liktum matantis pasaulį tokį, koks jis yra, būtum paprastu šviesos žmogumi“, – komentuoja autorė.

Ganėtinai įdomūs ir paslaptingi „Simfonijos“ ciklo paveikslai, kuriuose storu dažų sluoksniu išryškintos įvairios figūros, primenančios baltos ugnies sūkurius ir ratus, žydinčias vertikales, sodrių potėpių fejerverkus ir fakelus. Tamsesnių potėpių ciklą pradeda „Penktoji simfonija (apjungianti 1–4)“, įspėdama apie prasidėjusią kelionę, kuri baigiama „Devintąja simfonija“: „... susijungia gyvoji žmonių būtis, viršaus ir apačios minipėjos, istorija ir ateitis... tveriančioji žmonijos esybė…vėl gimsta naujas pasaulis... dvasia užsigrūdina nuolatos atsinaujindama...“.     

 Kiekvienas D. Light paveikslas reikalauja ilgesnio stabtelėjimo, nes, norėdami pajusti dvasios kelionės subtilybes, turime perskaityti tekstus, atskleidžiančius ne tik kūrinio temą, bet ir pačios autorės būseną kūrimo momentu.

Paroda veiks iki gegužės 5 d.

Irena BŪTĖNAITĖ

JKC nuotr.

logo srtrf

Web Analytics