Ateinantį sekmadienį, 3 val. nakties, vėl turėsime pasukti laikrodžio rodykles viena valanda į priekį ir įžengti į vasaros laiką. Taigi kovo 28-oji truks ne 24, bet 23 valandas. Prarastas 60 minučių atsiimsime spalio mėnesį, pereidami į žiemos laiką.

Nėra bendros pozicijos

Daug metų kalbama apie tai, kad reikėtų bendro Europos Sąjungos (ES) valstybių sutarimo nebekaitalioti laiko du kartus per metus. Tačiau iki šiol jokio nutarimo šiuo klausimu nėra ir visiškai neaišku, kada jis gali būti parengtas.

2018-aisiais Europos Parlamentas (EP) parengė direktyvą, pritariančią atsisakyti sezoninio laiko keitimo. EP žadėjo, kad valstybės, pasirinkusios vasaros laiką, paskutinį kartą laikrodžių rodykles persuks šiemet, t. y. 2021 m. kovo mėnesį, o linkusios gyventi žiemos laiku tai darys spalio mėnesį. Visos ES priklausančios šalys turėjo apsispręsti iki 2020-ųjų balandžio mėnesio. Tačiau ES Taryba (valstybių ministrai) bendros pozicijos šiuo klausimu nesurado.

2018-aisiais Europos Sąjungoje atlikta gyventojų apklausa parodė, kad daugiau kaip 80 proc. europiečių pasisako už siūlymą atsisakyti laiko kaitos. Tais pačiais metais rinkos ir visuomenės nuomonių tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“, apklaususi Lietuvoje gyvenančius asmenis, nustatė, kad 62 proc. žmonių būtų linkę rinktis vasaros laiką. Daugelio gyventojų nuomone (80 proc.), visai nesvarbu, koks sezonas liktų – vasaros ar žiemos, svarbiausia, jog tai būtų pastovu.

Poveikis sveikatai

Apie poveikį žmogaus sveikatai diskutuoja mokslininkai, sociologai, paprasti žmonės. Manoma, kad net ir valandos laiko pokytis neigiamai paveikia tiek nervų sistemą, tiek ir visą organizmą, nes sutrinka kasdieniškas ritmas: privalu keltis ir eiti miegoti, maitintis, atlikti visus kitus veiksmus kitu laiku negu buvo įprasta. Žmogaus organizmas privalo pakeisti savo funkcijų valandas.

Dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms dėl laiko kaitos tenka koreguoti dienotvarkę, jie gali patirti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, gali sutrikti emocinė būsena, atsirasti nuotaikų svyravimų, padaugėti  nerimo atvejų, pablogėti savijauta. 

Pažeidžiamai grupei priskiriami ir vaikai. Įvedant žiemos laiką, kai laikrodžiai sukami atgal, miegama valanda ilgiau, todėl adaptacija trunka trumpiau, bet pavasarį, nugnybus vieną valandą, kai kurių laukia ne tik irzlumas, pyktis, bet ir stresas. O pereinamasis laikotarpis, kitaip tariant, pripratimas prie naujos tvarkos trunka apie porą savaičių.

Laiko pokyčiai gali atsiliepti ir sergantiems širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, reumatu, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų. Organizmui reikalinga adaptacija.

Du požiūriai

Sakoma, kad kiekvienas žmogus – tai individualus pasaulis, tad ir jo požiūris į sezoninį laiką yra skirtingas. Vieniems daug maloniau į darbą eiti tada, kada dar saulė nebūna patekėjusi ir grįžti su šviesa, kiti renkasi priešingą poziciją. Psichologų nuomone, geriau eiti į darbą, kai būna šviesu, o grįžti prietemoje ar jau sutemus. Tad, atsižvelgiant į saulės laikrodį ir gamtos ritmą, būtų geriau orientuotis į žiemos laiką. Tačiau, samprotauja jie, svarbiausia nesureikšminti laikrodžių persukimo ir iš anksto pasiruošti laiko pasikeitimui.

Manoma, kad „vyturiams“, anksti klojantiems patalus miegui, bet mėgstantiems  keltis su aušra, palankesnis būtų žiemos laikas. Mat vasarą jie rečiau susidurtų su situacija, kai tektų eiti miegoti dar tebešviečiant saulei, o žiemą nesikankintų, laukdami dienos šviesos. Taigi, pasirinkus žiemos laiką, rytai teiktų daugiau šviesos, bet sutemtų anksčiau. Kai kas pokštauja, kad, gyvendami žiemos laiku, tiesiog pramiegotume dalį šviesaus ryto.

Vasaros laiko šalininkai tikina, kad turėdami ilgesnius vakarus suaugusieji ir vaikai  galėtų daugiau laiko praleisti lauke aktyviai judėdami ar sportuodami. Be to, kuo daugiau šviesos, tuo mažiau eismo įvykių, menkesnė nusikalstamumo rizika. Vasaros laikas būtų patogesnis tiems, kurie yra įpratę vėliau eiti miegoti ir vėlai keltis. Taigi vasarą „pelėdos“ būtų produktyvesnės ir galėtų daugiau nuveikti.

Jonaviečių nuomonė

Edmundas Mulokas, UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius:  „Atrodo, viena valanda – nedidelis intervalas, tačiau daugeliui žmonių prireikia geros savaitės, kad sugrįžtų į įprastą gyvenimo ritmą. Aš pats mėgstu ilgiau pavakaroti, o rytais ilgiau pamiegoti, save priskiriu „pelėdų“ grupei. Jeigu priklausytų nuo manęs, rinkčiausi vasaros laiką. Būtų teisingiausia, jei apskirtai laikrodžių nereikėtų sukioti – Europos Sąjungos valstybės sutartų, kokį laiką pasirinko, ir jį paliktų. Priprastume visi ir nebūtų nesusipratimų. Laiko pokyčių akibrokštai, manau, priklauso ne nuo mūsų biologinio laikrodžio, bet turi būti suvokiami psichologiškai, ateiti per pasąmonę. Tai siečiau su žmogaus psichologija, pokyčio supratimu ir įvykių vertinimu. Žiūrėkite, kartais lėktuvu skristi tenka keliolika valandų, atrodo, išsibalansuoja visa veiksmų seka. Bet juk sugrįžtame į vėžes, viskas susitvarko. Taip ir tas rodyklės pasukimas. Teisingiausias sprendimas – palikti vieną laiko poziciją.“

Janina Ragelienė, medicinos darbuotoja:  „Laiko kaitaliojimas nenaudingas nei žmogui, nei visuomeniniam gyvenimui. Pasukus laikrodžio rodyklę ar pirmyn, ar atgal, prireikia kelių savaičių ar net mėnesio, kad priprastume prie naujų įpročių. Esame įpratę gulti ir keltis tuo pačiu metu, ta viena valanda kenkia sveikatai ir reikalauja pastangų persiorientuoti. Pavyzdžiui, žmonėms, turintiems problemų su širdimi, gali sutrikti širdies ritmas, ima šokinėti kraujospūdis, naktimis negali užmigti, pajunta kitokius simptomus. Todėl reikia laiko, kad organizmas priprastų prie visų pokyčių. Itin jautriai reaguoja moksleiviai, darželius lankantys vaikai. Jie tiesiog nesupranta, kodėl reikia anksčiau ar vėliau keltis, kitu laiku pietauti ar gultis pietų miego. Pasukti laikrodžio rodykles – nesunkus darbas, bet realybėje iškyla nemažai problemų. Ir tai vyksta du kartus per metus. Į permainas net gyvūnai reaguoja, tai ką kalbėti apie žmones? Seniai žadama atsisakyti dviejų sezoninių laikų, bet niekas nesikeičia. Man labiau patiktų gyventi vasaros laiku. Kaip ten bebūtų, svarbiausia išsirinkti vieną ir būti pastoviems.“

Ramūnas Gudonavičius, Kulvos seniūnas: „Manęs laiko pasikeitimas visiškai neveikia, jokių simptomų nepajuntu: atėjo laikas miegoti – einu gulti, rytais keliuosi, einu į darbą, kaip ir visada – vienoda kasdienybė. Jokių problemų. Tačiau savo nuomonę galiu pasakyti: būtų geriau, jei nereikėtų rodyklių sukinėti. Kiekvienas pokytis reikalauja tam tikrų laiko sąnaudų. Tai paliečia ir ūkinę seniūnijos veiklą, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo klausimą, kitus. Suprantu, kad yra žmonių, kuriuos psichologiškai veikia perėjimas iš vieno laiko sezono į kitą. Kur kas sudėtingesnė situacija susidaro, kai ima šviesti mėnulio pilnatis. Tada vaikai naktimis po kelis kartus pabunda, zirzia, patys nežinodami, ko jiems reikia. O seniūnija sulaukia daugiau nepagrįstų pretenzijų, priekaištų, keistų prašymų. Mėnulio fazė tikrai įtakoja žmonių elgesį.“

Rita Latviūnienė, kredito unijos „Jonavos žemė“ administratorė: „Tas laiko kaitaliojimas du kartus per metus – visai netikęs sumanymas. Kur tie prioritetai, kur teigiami rezultatai, kur nauda, kas ir kiek sutaupo? Mano nuomone, tai tik kenkia žmonių savijautai ir sveikatai. Šalia visų kitų negandų, kuriuos jiems tenka patirti, prisideda ir laiko pakeitimas. Žiūrėk, vieni pamiršta persukti laikrodžius, į darbą pavėluoja, kitus kankina nemiga, daugelis jaučia nepasitenkinimą viskuo, kas juos supa, pyksta, priekaištauja. Nereikėtų sukinėti tų rodyklių – tiek jauni, tiek garbaus amžiaus senoliai gyventų įprastu ritmu. Aišku, paskui visi prisitaiko. Bet kam reikalinga toji sumaištis? Jeigu būtų mano valia, tuojau uždrausčiau tuos rodyklių sukinėjimus. Kažin, ar Lietuvoje rastume žmonių, kuriems patinka kovą ir spalį kaitalioti laiką ir kas kelis mėnesius savyje ieškoti vidinės harmonijos, kurią suardė viena valanda? Labai abejoju.“

Irena BŪTĖNAITĖ