Paskelbtas Miesto naujienos

Kasdienybei reikia šviesos ir šviesių atspalvių

Trečiadienis, 10 March 2021 00:30 Parašė 

Prabėgo dešimt metų, kai jonavietė Birutė Gailienė įsiliejo į politinį gyvenimą ir sėkmingai kyla karjera aukštyn. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo paskirta į mero pavaduotojos pareigas – pakeitė į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktą Eugenijų Sabutį. Per visą dešimtmetį moteris pasižymėjo kaip reikli, darbšti, konkreti, nemėgstanti tuščiažodžiauti ir dalyti nerealių pažadų politikė, sukūrusi harmoniją tarp tiesioginių pareigų ir asmeninio gyvenimo.

Netikėtos permainos

Dirbdama Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijoje ryšių su žiniasklaida specialiste, Birutė nė sapne nesapnavo, kad kada nors jos gyvenimas pakeis kryptį – iš ramaus ir tylaus pasaulio permainų vėjai nublokš į kunkuliuojančią politinę erdvę. Jaunai moteriai norėjosi aktyvesnės veiklos, pokyčių, darbų, kurie padėtų spręsti gimto krašto aktualijas. Išgirdusi kvietimą pasukti politikos keliu, kurį laiką dvejojo – ar jai to reikia? Nugalėjo smalsumas sužinoti, kas dedasi ten, kur paprasto žmogaus žvilgsnis nepasiekia.

O tuomet, kai 2015-aisiais rajono rinkėjai jai įteikė rajono Savivaldybės tarybos narės mandatą, prisiekė būti sąžininga ir vykdyti krašto žmonių priesakus. Veikla  Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetuose leido įsigilinti į svarbiausius klausimus ir juos objektyviai spręsti. Po ketverių metų jonaviečiai išrinko B. Gailienę į rajono Tarybą antrai kadencijai. Tuomet jai buvo patikėtos administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigos, o praėjusių metų gruodį Tarybos nariai vieningai pritarė mero Mindaugo Sinkevičiaus pasiūlytai Birutės kandidatūrai į vicemero vietą. Toks pasitikėjimas, anot B. Gailienės, skamba kaip įpareigojimas nenuvilti nei kolegų, nei rinkėjų.

Dirbti reikia kūrybiškai

Vicemerė kuruoja, jos žodžiais tariant, „visą puokštę“ sričių – sveikatos, kultūros, socialinių paslaugų, švietimo, jaunimo užimtumo, civilinės saugos, daug kitų reikalų. Juk nėra taip, kad viskas slystų tarsi sviestu patepta. Todėl svarbiausia žinoti ir suvokti, kokio rezultato siekiama. „Aš visuomet esu už atvirą dialogą, paremtą argumentų, faktų kalba, nemėgstu išvedžiojimų, postringavimų ir demagogijų. Kilus probleminiam klausimui, norisi girdėti jo esmę trimis sakiniais, kuriuose būtų aiškiai įvardintas problemos priežasties bei pasekmės ryšys  ir siūlomas sprendimas. Pati iš savęs taip pat to reikalauju – ne tik pamatyti ir suprasti problemą, bet iškart generuoti mintis sprendimų lygmenyje ir ieškoti konkretaus būdo, kaip problemą išspręsti. Jei pasitelksime kūrybiškumą, viešojo sektoriaus veikla nebus nei nuobodi, nei monotoniška. Tokio požiūrio tikiuosi ir iš visos komandos“, – pastebi pašnekovė.

Rajone yra apie 40 įstaigų, kurių steigėjas ar dalininkas yra Savivaldybė, daugiau nei pusę jų sudaro švietimo įstaigos. Suprantama, kad įstaigos, tarkime, mokyklos sėkmę lemia vadovo sugebėjimas ir kompetencija. Vicemerė džiaugiasi, kad daugelis vadovų puikiai tvarkosi,  palaiko dialogą su steigėju, telkia kolektyvus, domisi šalies naujovėmis, naudojasi Europos Sąjungos analogiškos veiklos patirtimi. Žinoma, tai priklauso nuo žmogaus charakterio ir požiūrio į savo darbą. Kilus nesklandumams, padėtį pataisyti padeda atviri pokalbiai.

„Reikia suprasti, kad įstaigos vadovas – visos savivaldos komandos dalis, strategas, reikia gerbti ir jo charakterį, ir sprendimus, net jei pačiam atrodo, kad susidariusią situaciją spręstum kitaip“, – pabrėžia Birutė.

Ir poilsis, ir žinios

Pasibaigus darbo dienai, kolegos užrakina kabinetų duris ir išeina, o vicemerės laukia renginiai seniūnijose, įvairiose įstaigose, susitikimai su vietos gyventojais ir t. t. Nevažiuoti negali, nes kiti tokį atsisakymą gali suprasti kaip nepagarbą organizatoriams. Tenka atimti laiką iš šeimos, kurioje auga trys vaikai.

„Norėtųsi turėti daugiau kokybiško laiko pabendrauti su šeima, tačiau aš nesiskundžiu – man patinka aktyvi, įvairiapusė veikla. Pagaliau juk suvokiau, kur einu. Būti politikoje ir sėdėti atsiribojus nuo žmonių, nuo bendravimo su jais – nesuderinami dalykai. Susitikimų ir pokalbių metu sužinai jų problemas ir lūkesčius. Tiesa, dabar karantinas apribojo fizinius kontaktus, atsirado galimybė daugiau laiko praleisti namuose. Bet šis sudėtingas laikotarpis turi baigtis – sugrįšime į tą patį kelią“, – dalijasi mintimis moteris.

Vicemerė sutinka, kad kiekvienas žmogus privalo pailsėti, priešingu atveju tik išsekins organizmą ir nuo to nukentės darbo kokybė. Laisvalaikiu ji mėgsta pasivaikščioti gamtoje, pasiklausyti žolės šnaresio, paukščių ulbesio, pasigrožėti augalija parkuose, miškuose ar tiesiog laukuose. „Išsivalyti“ galvą jai padeda sporto užsiėmimai, knygos, kinas, muzikos festivaliai, koncertai, kurių iki COVID-19 Jonavoje netrūko.

„Negaliu apsakyti, kaip aš to pasiilgau! Esu pamėgusi savaitgalio išvykas po Lietuvos piliakalnius, dvarus, bažnyčias bei istorines vietas. Tiesiog dievinu keliones ir laukiu jų tarsi išganymo. Vos tik bus galima keliauti tarp savivaldybių, išvykas atnaujinsime, – pakiliai pasakoja B. Gailienė. – Atrodo, maža mūsų šalis, bet kiek dar esame čia nepamatę, nepažinę. Tokios išvykos – labai įdomi pramoga. Su draugais pasiruošiame iš anksto, pasirenkame rajoną, ieškome informacijos internete. Patikėkite, ne visada lengva rasti miškuose esantį apleistą dvarą ar bažnyčią. O kur dar visokios legendos apie vaiduoklius tose vietose... Važiuoji, ieškai, pamatai ir nuostabių Lietuvos lygumų, ir miškų, ir jaukių nedidelių kaimelių... Tiesiog puiku – ir žinios, ir turiningas poilsis.“

Būti savimi

Mano pašnekovė žmonėse labiausiai vertina protingą drąsą, „ne išsišokimus, bet pagrįstą tiesumą, pasiryžimą imtis kažko naujo“. Jai įspūdį palieka žmogaus atvirumas, nuoširdumas, klaidos pripažinimas.

„Negaliu pakęsti klastos, apsimestinio mandagumo, pagiežos ir skundimosi gyvenimu. Yra grupė žmonių, kuriems viskas blogai, tarsi jie būtų aukos. Tokių aš tiesiog vengiu. Mane erzina ir gana dažnai sutinkama puikybė, įsivaizdavimas, kad jie yra pranašesni už kitus, nepagarbos demonstravimas“, – vardija B. Gailienė.

Vicemerė, antrą kadenciją būdama Tarybos nare, pastebėjo, kad negatyvių dalykų pasitaiko ir politikoje. Ji prisipažįsta nesanti ramaus būdo, tačiau stengiasi būti pakanti visiems, su kuriais tenka dirbti ir bendrauti.

„Dabartinėje situacijoje karštakošiškumas – ne pagalbininkas, labai padeda išugdyti savitvardos įgūdžiai. Deja, deja, kartais jų pasigendu ir tarp kai kurių kolegų Taryboje. Bet, kaip sakoma, visi esame žmonėms, visiems visko nutinka“, – mėgina pateisinti mėgstančių „išsišokti“ politikų elgesį Birutė.

Vicemerės kabinete dėmesį patraukia kabantis kryžius. „Tikėjimas, net ir atėjus į politiką, man liko svarbi mano pačios tapatybės dalis. Tai reiškia, kad labai sveika priminti sau žmogišką savo ir kitų trapumą. Tai labai padeda, kai kėsinasi apimti puikybė. Man svarbu gebėti būti savimi, be patoso, be klaidingo įspūdžio apie save prieš kitus. Galvoju, kad tai yra didelė prabanga. Labai tikiuosi ir trokštu būti autoritetu savo vaikams“, – samprotauja ji ir priduria, kad į žvalgybą pasiryžtų eiti tik su keliais žmonėmis iš savo aplinkos.

Svarbiausia misija – gyvenimas

Birutė norėtų, kad kasdienybėje būtų kuo daugiau šviesos ir šviesių atspalvių. Todėl jos pasaulyje dominuoja balta, kreminė, šviesi pilka, rožinė spalvos. „Net ir katinas Belas, kurį prieš Kalėdas pasiėmėme iš gyvūnų prieglaudos, yra baltas kaip sniegas“, – nusijuokia pašnekovė.

Anot Birutės, iki karantino ji nemėgo suktis virtuvėje ir stovėti prie puodų. Užsidarius kavinėms ir barams, pačiai teko imtis šių reikalų namuose. Ir viskas sekasi puikiai. „Man patinka lietuviška, itališka virtuvės. Gerai paruoštas, estetiškai patiektas maistas yra dar vienas mano gyvenimo malonumų“, – prisipažįsta ji. Studijų metais dirbdama vieno geriausių uostamiesčio viešbučių restorane, ji išugdė pagarbą maistui, įsitikino, kad patiekalą galima patiekti kaip tikrą meno kūrinį ir juo mėgautis.

Jeigu įvyktų stebuklas, leidžiantis atsukti laiką į vaikystę, šiandienė vicemerė abejoja, ar ką nors keistų. Praeityje visko būta – ir skaudžių pamokų, ir pergalių, ir nusivylimų, ir džiaugsmų. Jos nuomone, turbūt visko ir reikėjo tam, kad susiformuotų charakteris toks, kokį ji turi šiandien.

„Visi turime savo kelią, savo pamokas ir savo pasirinkimą. Aš ne už istorijos perrašymą, o už išminties pasisėmimą iš gyvenimo pamokų. Kiekvienas iš mūsų – unikali, vienintelė tokia, išskirtinė istorija. Jei savo gyvenimu galime kažką liudyti kitiems – išlipimą iš duobės, darnių santykių sukūrimą, profesinį pasiekimą – taip ir darykime. Juk pati svarbiausia misija yra gyvenimas“, – mąsto vicemerė.

Dar ne vėlu įgyvendinti vaikystėje puoselėtą svajonę – būti rašytoja. Galbūt ateityje savo gyvenimo patirtį ji sudės į knygą, kurioje atvirai papasakos apie sudėtingus savo išgyvenimus, atvers mums nežinomus politikos ypatumus, pasakys, su kuriais žmonėmis karantino metu būtų drąsiai ėjusi į žvalgybą.

Irena BŪTĖNAITĖ

Web Analytics