kovo 8 d., nuotoliniu būdu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) viršininkas Mindaugas Baršys apskrities teisėsaugos institucijų vadovams, miestų merams ir kitų institucijų atstovams pristatė praėjusių metų Kauno apskr. VPK veiklos rezultatus. Taip pat buvo apžvelgtos nusikaltimų tendencijos, eismo saugumas Kauno apskrityje, Kauno policijos bendradarbiavimas su savivalda, personalo klausimai.
Apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas pažymėjo, jog pranešimų, sulaukiamų iš gyventojų, skaičius mažėja. Tačiau jų tarpe auga pranešimų, gautų naudojantis policijos elektroninių paslaugų sistema, skaičius. Vis daugiau gyventojų naudojasi elektroninėmis policijos paslaugomis, todėl lyginant su ankstesniais metais, keliais procentais išaugo gautų pranešimų skaičius policijos elektroninių paslaugų sistemoje (www.epolicija.lt). Nuo 7 proc. 2019 m. jis 2020 m. siekė 11 proc. Aktyviausiai šiomis paslaugomis naudojosi Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai.
Iš visų užregistruotų nusikalstamų veikų, praėjusiais metais Kauno apskrityje stebėtas ištirtų nusikalstamų veikų augimas (2020 m. ištirta beveik 62% nusikaltimų). Kaip ir ankstesniais metais, dominuojančiomis nusikalstamos veikomis išliko tos pačios: vagystės (dauguma nuo/iš automobilių, įsibraunant į patalpas ir pačių automobilių vagystės), fizinio skausmo sukėlimai ar nežymūs sveikatos sutrikdymai, eismo saugumo pažeidimai, sukčiavimo atvejai, turto sunaikinimai ar sugadinimai. Lyginant paskutinius dvejus metus, Kauno apskrityje pastebima kiek mažiau sukčiavimo, smurto artimoje aplinkoje atvejų. Taip pat mažėja ne tik nepilnamečių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, bet ir jas darančių asmenų skaičius. 2020 m. sumažėjo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų atvejų, didžioji dalis jų yra ištiriami. Iš pernai metais registruoto 21 nužudymo (didžioji dauguma buitinio pobūdžio) visi buvo išaiškinti. Per visus 2020-uosius nusikalstamų veikų metu patirta žala siekia 4 mln. eurų, tyrimų metu surasta ir išieškota beveik 3 mln. eurų.
Kalbant apie eismo saugumą, išskirtas beveik ketvirtadaliu sumažėjęs žuvusiųjų skaičius Kauno keliuose. Eismo įvykių skaičius, tiek ir juose sužeistųjų skaičius sumažėjo dešimtadaliu. Pagrindinės eismo įvykių priežastys išlieka panašios, kaip ir ankstesniais metais: tai nesaugus greitis, pėsčiųjų nepraleidimas, reikalavimo duoti kelią nesilaikymas, neblaivūs vairuotojai. Ką Kauno apskrities policijos pareigūnai daro, siekdami to išvengti? Vykdyta intensyvi eismo dalyvių kontrolė. Nors pandemijos metu srautai keliuose sumažėjo, tačiau praėjusiais metais vien mobiliaisiais greičio matuokliais nustatyta per 119 tūkst. greičio viršijimo atvejų, išaiškinta beveik 40 tūkst. įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (beveik 15 proc. daugiau), nustatyta beveik 1800 neblaivių vairuotojų (10 proc. daugiau).
Prevencija ir darbas su savivaldos institucijomis, investuojančiomis į saugios aplinkos kūrimą, įvairūs personalo bei aprūpinimo klausimai – temos, kurios apžvelgtos taip pat. Nuošalyje neliko ir pagrindinis praėjusių metų iššūkis – pasikeitęs darbo pobūdis, sąlygotas pandemijos (eismo ribojimai, karantino reikalavimų kontrolė, prekybos, paslaugų ir viešojo maitinimo įstaigų kontrolė bei viešųjų erdvių kontrolė).
Kauno apskr. VPK viršininko teigimu, pagrindiniai 2021 metų tikslai, kuriuos sau kelia Kauno apskrities policijos bendruomenė – didinti ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičių, didinti ištirtų vagysčių skaičių ir užkirsti kelią vagystėms iš automobilių, taip pat ekonominių nusikaltimų prevencija ir jų ištyrimo didinimas bei šešėlinės ekonomikos reiškinių kontrolė, dar greitesnis ir operatyvesnis reagavimas į įvykius. Taip pat ir toliau išlieka svarbu aktyviai ir sėkmingai formuoti eismo kultūrą, gerinti pareigūnų darbo kokybę, jų darbo sąlygas.
Kauno apskr. VPK inf.