Nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios praėjo daug metų. Apie to laikmečio kovas išleista ne viena knyga, publikuota daug straipsnių. Tarpukariu karo veteranai susilaukdavo didelio visuomenės dėmesio įvairiuose renginiuose. Mirus tokiam kariui, ant kapo dažnai būdavo pastatomas išskirtinis ženklas, kad švenčių metu galėtų juos deramai pagerbti patriotinis jaunimas. Taip būdavo ugdoma meilė tėvynei, ugdomas patriotiškumas.
Deja, sovietinė valdžia to laikmečio didvyrius ir karius padarė priešais. Daugelio kapai buvo sunaikinti, o gyvi ištremti į Sibirą. Ypač mažai žinių liko apie žydus kovojusius šiame kare arba pasižymėjusius tarpukario Lietuvos kariuomenėje. Ne išimtis ir Jonavos žydai. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę pradėjus kurtis Lietuvos kariuomenei, į savanoriu gretas įstojo ir ne vienas Jonavos žydas. Deja, tikslaus skaičiaus turbūt niekada nesužinosime, nes dėl vokiečių vykdomo genocido, vėliau sovietinės okupacijos daugelio dokumentai dingę arba nesurasti begaliniuose archyvuose. Lengviau surandami dokumentai tų, kurie buvo apdovanoti, bet yra tokių, kurie išvyko po karo į Palestiną, Pietų Afriką, Ameriką ir niekada nesiekė apdovanojimo ir pripažinimo dėl savo nuveiktų darbų. Tik keletas savanorių, kuriuos šiandien galime išvardinti ir paminėti, neatskleidžia tų metų visos situacijos, bet patvirtina faktą, kad Jonavos kitataučiai nebuvo abejingi Lietuvos siekiams apginti savo šalį.
Donas Ješajahu, Joselio Elijošo gimė 1892 m. Jonavoje, 1919 – 1920 m. tarnavo savanoriu. Po karo gyveno Žiežmarių valsčiuje Trakų apskrityje. 1931 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu.
Šmidas Abraomas, Joselio gimė 1903 m. Jonavoje, 1919 – 1921 m. tarnavo savanoriu 1 – ąjame atsargos batalione, vėliau 10 – ąjame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Po karo dirbo vežiku, gavęs 8 ha. žemės Pagarduvės kaime, Gudžiūnų valsčiuje, Kėdainių apskrityje, persikėlė ten gyventi. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu.
Šmitas Šmuelis, Joselio gimė 1901 m. Jonavoje, 1919 m. tarnavo savanoriu atsargos batalione 4 – oje kuopoje. Dalyvavo kovose su lenkais, prie Augustavo sužeistas pateko į lenkų nelaisvę. Buvo iškeistas į lenkų karius, deja, jo dingimas užfiksuotas kaip pabėgimas, todėl nuteistas trejiems metams kalėjimo. 1923 m. paleistas iš Lietuvos kariuomenės. Po karo bylinėjosi dėl savanorio statuso gavimo, bet, kaip teistam, statusas nebuvo suteiktas. Gyveno Šiauliuose, dirbo kalviu.
Lancmanas Moisiejus, Aiziko gimė 1896 m. Žeimių valsčiuje. 1919 – 1922 m. tarnavo savanoriu septintajame pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke. 1934 m. gyveno Jonavoje. 1936 m. persikėlė į Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu. 2018 m. Žeimių miestelyje buvo atidengtas paminklas Žeimių krašto savanoriams, tarp kitų savanorių įrašyta ir Lancmano pavardė.
Padisonas Juozas Fricas, Joselio Mordchelio gimė 1903 m. Ukmergėje. 1919 – 1922 m. tarnavo savanoriu Panevėžio batalione, vėliau ketvirtajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke. Dalyvavo kovose su bolševikais ir bermontininkais. Po karo gavo žemės Jonavos valsčiuje iš parceliuojamo Beržų dvaro. Prisirašęs kaip pirklys, greičiausiai vertėsi prekyba. 1929 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanoriu medaliu.
Be savanorių, į karo tarnybą buvo pašaukta nemažai Jonavos žydų jaunimo, kuriems teko dalyvauti įvairiose kovose. Kai kurie buvo apdovanoti, o kiti pokaryje priklausė įvairioms organizacijoms, kaip karo veteranai. 1933 m. Joniškyje buvo įsteigta žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga. Tokia organizacija buvo vienintelė jungusi karius pagal tautybę. Ji turėjo per visą Lietuvą 33 skyrius. Skyriaus įstatai leido būti ir kitų sąjungų nariais, kaip karo invalidų ar šaulių, sporto, meno skyriuose. 1934 m. centro būstinė perkelta į Kauną. Kauno skyriui priklausė 542 nariai. Iš viso Lietuvoje žydų karių sąjunga turėjo daugiau, kaip 3000 narių. 1938 m. veikė 43 skyriai. Iš šauktinių jonaviečių karių pats žymiausias buvo Štromas Echomas (dar vadinamas Štramas Icikas Abraomas), Mejerio gimė 1899 (1901) m. Panoterių valsčiuje 1922 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę tarnavo eiliniu 11 – ąjame pėstininkų Vilniaus pulke, 4 – oje kuopoje. Dalyvavo kovose su lenkais. 1923 m. puolant lenkams Padlipkių (Paliepių) kaimą pozicijas ginė 5 lietuvių kariai, tarp kurių buvo 2 žydų tautybės. Vyrai narsiai kovojo, kol baigėsi šoviniai, o jų pritrukę, puolė priešus durklais ir visi garbingai žuvo. 1923 m. už narsą kovose su lenkais po mirties Štromas buvo apdovanotas 1 – ojo laipsnio Vyčio kryžiumi. Tai aukščiausias jonaviečio žydo apdovanojimas, apie kurį mes žinome. Žuvęs karys kartu su savo bendražygiu buvo palaidotas Alytaus žydų kapinėse, deja, kapas neišlikęs. Vilius Kavaliauskas daugelio knygų apie Vyčio kavalierius autorius, buvo sukūręs paminklo projektą Štromui ir jo kolegai, deja, jis neįgyvendintas. Nesenai Izraelyje pavyko užmegzti kontaktus su Štromo sesers sūnumi Mejeriu Rabinieru. Sužinojęs šia istoriją, jis planuoja atvykti į Lietuvą, žada pasistengti, kad būtų įamžinti tie du žydai.
Grupelė karo veteranų buvo prisirašę prie Jonavos šaulių sąjungos, tik anketoje nurodyta, kad akyviai organizacijos darbe nedalyvauja. Tai:
Černimanas Geršonas, gimęs 1898 m., tarnavo 2 – ajame atsargos batalione. Dalyvavo kovose su lenkais. Siuvėjas, gyveno Birutės gatvėje – 2.
Bederis Abromas, Mencheno, gimęs 1896 m., tarnavo 2 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Mūrininkas, gyveno Turgaus gatvėje – 20.
Trockis Gešelis, Šliomo, gimęs 1901 m., tarnavo 11 – ajame pėstininkų Vilniaus pulke. Dalyvavo kovose su lenkų partizanais. Vežikas, gyveno Sodų gatvėje – 17.
Sinjoris Izraelis, Zelmano, gimęs 1898 m., tarnavo 2 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Tarnautojas, gyveno Vilniaus gatvėje.
Betenas Judelis, Iceko, gimęs 1896 m., tarnavo 2 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Krautuvininkas, gyveno Kauno gatvėje – 130.
Pimšteinas Faiva, Visono, gimęs 1900 m., tarnavo 10 – ajame pėstininkų Marijampolės pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Stikliorius, gyveno Ralio gatvėje – 50.
Aronas Šnejeris, Zelmano, gimęs 1898 m., tarnavo 2 – ajame atsargos batalione. Dalyvavo kovose su lenkais. Kalvis, gyveno Senojoje (Klaipėdos) gatvėje – 74.
Vineris Faivė, Judelio, gimęs 1896 m., tarnavo 5 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Malūnininkas, gyveno Turgaus gatvėje – 18.
Kaiceris Elijas, Šaichos, gimęs 1898 m., tarnavo 2 – ajame atsargos batalione ir 6 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Mėsininkas, gyveno Ramiojoje gatvėje.
Fingerbrenas Šolomas, Šliomos, gimęs 1901 m., tarnavo 3 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Kalvis, gyveno Ralio gatvėje – 26.
Adaškis Mauša, Geršono, gimęs 1901 m., tarnavo 11 – ajame pėstininkų Vilniaus pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Vairuotojas, gyveno Sodų gatvėje – 11.
Kulvenskis Peisachas, Leizerio, gimęs 1896 m., tarnavo Joniškėlio batalione. Dalyvavo kovose su bolševikais ir lenkais. Tarnautojas, gyveno Kauno gatvėje – 72.
Joffe Chaimas, Maušos, gimęs 1900 m., tarnavo 2 – ajame atsargos batalione ir Ilaukės komendantūroje. Dalyvavo kovose su lenkais. Kepėjas, gyveno Senojoje (Klaipėdos) gatvėje – 69.
Bajarskis Mauša, Joselio, gimęs 1900 m., tarnavo 2 – ajame pėstininkų pulke. Dalyvavo kovose su lenkais. Žemdirbys, gyveno Kunigiškių kaime.
Žinome ir keletą karininkų. Vienas iš jų - Perevoznikas Leve, Iciko, gimęs 1918 m. Jo tėvui, kaip dalininkui, priklausė Jonavos – Rimkų plytinė. Leve 1938 m. baigęs Kauno žydų gimnaziją, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą technikos fakultetą. 1939 m. pašauktas tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Mokėsi 15 – ojoje aspirantų laidoje karo mokykloje, bet 1940 m. spalio 1 dieną baigimo metu Lietuva jau buvo okupuota, tad tikriausiai, kaip kapitalisto sūnui, karininko laipsnis nebuvo suteiktas. Tačiau jaunuolis įrašytas į karininkų atsargą. 1941 m. rugpjūčio mėnesį buvo sušaudytas Jonavoje, Girelėje, masinių žudynių metu.
Zupovičius Juda (Jahuda – Julius) gimė 1914 m. 1931m. baigęs Jonavos progimnaziją, studijavo Kauno aukštesniosios Technikos mokyklos statybos skyriuje. 1937 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 1 – ajį inžinerijos batalioną. 1938 m. baigė karo mokyklą 13 aspirantų laidoje. Suteiktas inžinerijos atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis, paleistas į inžinerijos karininko atsargą. Dirbo Kaune „Pieno centre“. 1941 m. pateko į Kauno getą. Kaip karininkui buvo pasiūlyta prisijungti prie geto policijos. Tuo metu jau buvo įsitraukęs į pogrindžio organizaciją, todėl sutiko dirbti, kad galėtų sekti sargybinių veiksmus. Teko dirbti policijos inspektoriumi, vėliau 2 – osios policijos nuovados viršininko pavaduotoju. Darbo metu padėdavo žydams per savo sargybos postą įsinešti maisto ir kitų daiktų. Jo budėjimo metu iš geto teritorijos buvo išneštas ir išgelbėtas ne vienas vaikas. 1944 m. neišdavęs paslėptų vaikų, buvo suimtas ir sušaudytas IX Forte. 2014 m. minint Kauno geto likvidavimo 70 – metį Kaune, Ožeškienės gatvėje, ant 21 – ojo namo, kuriame tarpukariu jis gyveno, buvo atidengta jam atminimo lenta (autorius Gediminas Pašvenskas). Namo kiemelyje dailininkas Vytenis Jakas įkūrė galeriją kur freskose pavaizduoti senieji gyventojai. Užsukus galima pamatyti ir Ditos bei Judos Zupovičių atvaizdus.
Tai tik dalis jonaviečių žydų, kurie tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Manome, kad archyvuose slypi daug paslapčių, kurias kada nors pavyks atskleisti. Jonava garsėja čia gyvenusia gausia žydų bendruomene, deja, mieste nėra jokių ženklų apie asmenis, kurie buvo neabejingi mūsų miestui.
Artūras Narkevičius, kraštotyrininkas,
Skaistvilė Narkevičiūtė, istorikė
