Paskelbtas Aktualijos

Apie artėjantį pavasario potvynį: spėjimai, nuomonė, patirtis

Penktadienis, 26 February 2021 15:30 Parašė 

Prasidėjus atlydžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie galimą pavasarinį potvynį, kuris, hidrologų įžvalgomis, turėtų pasireikšti kovo pradžioje. Tai priklausys nuo oro temperatūros ir tirpstančio sniego bei ledo.

Prieš vienuolika metų  

Žmonės dar nepamiršo 2010-ųjų pavasario, kai antroje kovo pusėje daugelyje upių susidarė ledų sangrūdos, o vėliau, pajudėjus milžiniškiems luitams, aštrios lytys „šlavė“ viską, kas tik pasitaikė pakeliui.

Milžiniška ledų sangrūda susikaupė Neryje, ties Salupių kaimu. Į pagalbą atskubėjo Lietuvos kariuomenė, kuriai buvo pasiruošusi susprogdinti sangrūdas. Tačiau sprogdinimo operacijos neprireikė – ledai prasilaužė ir šniokšdami pajudėjo pasroviui.

Tą pavasarį itin didžiulis pavojus kilo žmonėms, gyvenantiems prie Neries. Vienas gyventojas teigė, kad vanduo pakilo stebėtinai greit, tiesiog staiga. Anot šeimininko, viskas vyko žaibo greičiu. Pasigirdus baisiam šniokštimui, žmogus puolė prie lango ir išvydo siaubingą reginį: didžiulės lytys artėjo į kiemą, prie gyvenamojo namo. „Įvyko stebuklas – didieji gabalai sustojo prie pat tvoros, tačiau namo rūsį, kuriame stovėjo nemažai buities priemonių, du keturračiai motociklai, daugelis kitų vertingų daiktų, per akimirką paskendo vandenyje. Tas potvynis padarė labai didelius nuostolius“, – pasakojo vyriškis.

Nuplaukus ledams, Neries šlaitai liko tušti, tarsi juos būtų nupjovę aštrūs peilių ašmenys – nebeliko nei krūmų, nei medžių. Labai nukentėjo „Žilvičio“ ir šalia esančių sodų bendrijų gyventojai – žemės sklypai apsiklojo ledo luitais, į pastatų vidų suplaukęs vanduo paskandino juose saugotas rudens gėrybes, konservuotus vaisius ir daržoves, o pagrindine susisiekimo priemone tapo valtys.

Pasitarimų svarba

Atsitraukus šalčiams ir vis dažniau gyvsidabrio stulpeliui rodant teigiamą temperatūrą, visoje Lietuvoje imta kalbėti apie galimo pavasarinio potvynio grėsmę. Nėra jėgos, kuri sutrukdytų ledonešiui, tačiau pasiruošti artėjančiam stichijos pavojui būtina. Tuo rūpinasi rajono Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija, posėdžių metu aptarianti kasdien kintančią  situaciją, sekanti ir analizuojanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos teikiamą informaciją.

„Mūsų tikslas – būti pasirengusiems sutikti šį stichijos iššūkį ir padėti į bėdą patekusiems žmonėms. Dėl to į pasitarimus kviečiame specialiųjų tarnybų – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, savivaldybės ugniagesių, medicinos įstaigų – atstovus. Šiuo metu visos jos yra pasiruošusios dirbti potvynio zonoje. Savivaldybės internetinėje svetainėje patalpinome žemėlapį, atspindintį padėtį Neryje, į pagalbą pasitelkėme Šveicarijos krašto seniūną ir seniūnaičius, paprašėme jų stebėti upės alsavimą ir visomis naujienomis pasidalyti su komisija bei pavojingose vietose įsikūrusių sodybų šeimininkais“, – akcentavo Vytautas Kaminskas, rajono Savivaldybės administracijos patarėjas civilinei mobilizacijai, 2010-aisiais ėjęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Pagalba gyventojams

Pasak jo, realiausias potvynio pavojus gresia Salupių, Šešuvos, Guldynų, Krėslynų kaimams – gyventojams, gyvenantiems ant Neries kranto nuo Zatyšių iki Šešuvos. Vandens ir ledo lyčių antplūdis kėsinasi į „Žilvičio“, „Dailininko“, „Posūkio-2“ sodų bendrijas. „Prieš dešimtmetį šios teritorijos patyrė staigaus ledonešio padarinius – buvo užlieti ne tik rūsiai, bet vanduo apsėmė ir kai kuriuos statinius, kelius, didžiules sodų teritorijas – nei išbristi, nei išvažiuoti. Posėdžių metu aptariame visas galimybes padėti į vandens spąstus patekusiems gyventojams“, – teigė V. Kaminskas.

Pašnekovas pabrėžė, kad apie artėjantį pavojų gyventojams praneš perspėjimo sistema mobiliajame telefone, o patys gyventojai pagalbą gali išsikviesti tel. 112. „Atsitikus taip, kad dėl užlietų patalpų žmonės nebeturėtų kur prisiglausti ir pernakvoti, Savivaldybė suteiktų trumpalaikę nakvynę, tam numatytos Užusalių daugiafunkcio centro patalpos. Atslūgus potvyniui, gyventojams padėtume išsiurbti vandenį iš rūsių, kitų patalpų, nepaliktume žmonių likimo valiai, ne visi juk turi reikiamus vandens siurblius“, – aiškino pašnekovas.

Priklauso nuo temperatūros

 Potvynio mastui įtaką daro du faktoriai. „Jei naktimis vyrautų neigiama temperatūra, o dienomis gyvsidabrio stulpelis pakiltų aukščiau nulio, tai sumažintų vandens kiekį. O antras veiksnys tas, kad perdžiūvusi žemė yra ištroškusi ir sugers daugiau vandens. Toks reiškinys pastebimas kiekvieną pavasarį. Taigi išvada tokia: jei šils iš lėto, vanduo susigers į žemę, papildys šaltinius ir upelius, o vasarą nebegrės hidrologinė sausra“, – mintijo V. Kaminskas.

Jo nuomone, šiemet pavasario potvynis nepasieks tokio lygio, koks buvo prieš dešimtmetį. „Visi matome, kad per miestą tekanti Neris neužšalusi, ledu užsidengusi tik atkarpa nuo Zatyšių iki Kleboniškio tilto. Siekiant išvengti lyčių susigrūdimo, Kauno rajone ledas dirbtinai aižomas. Beje, šiemet jo storis nedidelis, siekia apie 10–12 cm. Jeigu ledai neužsikimš, tai pakilusį Neries vandenį priims ganėtinai nusekęs Nemunas. Esant tokioms sąlygoms, šį pavasarį Jonavos rajonas didžiulio potvynio tikriausiai nepatirs, nors šimtaprocentinės garantijos nėra“, – teigė rajono Savivaldybės administracijos patarėjas patarėjas.

Šunys – pirmieji informatoriai

Penkiasdešimt metų Bartonių kaime (Šveicarijos sen.) gyvenantis Petras Jogėla prognozuoja būsiant didžiulį potvynį.

„Niekada nesu matęs tokios storu ledu apklotos Neries – tarytum lygus laukas, jokios properšėlės. Kai ledai sujudės ir atsirems į salą ties „Žilvičio“ sodais, grėsmė bus dar didesnė nei prieš dešimtmetį. Jau dabar reikėtų kažkokiu būdu skaldyti toje vietoje susiformavusį ledą, gal numesti porą „šaškių“, nes sangrūdos vėl pridarys didelės bėdos. Sinoptikai pranašauja teigiamą temperatūrą net ir naktį, o tai jau pavojinga. Jei tik subruzdės, vanduo pakils, bus lūžis. Prisimenu, vienais metais Zatyšių žvyro karjere vanduo buvo pakilęs tris metrus. Sniego labai daug, žemė tiek vandens nesugers, nors ir yra jo ištroškusi. Vėl paskandins pakrantėje esančius sodus, baisu pagalvoti, kaip neramiai ledonešio laukia „Žilvičio“ sodų bendrijoje savo valdas turintys žmonės, – nuomone dalijosi Bartonių kaimo gyventojas P. Jogėla. – Dvejus metus ledai ėjo dienos metu, bet kitais pavasariais pratrūkdavo naktimis. Kaip bus šiemet, matysime. Artėjantį pavojų pirmieji pajunta šunys – pradeda kaukti, dejuoti, inkšti. Keturkojai – geriausi informatoriai apie gresiančią nelaimę.“

Mintys iš sodų bendrijos

„Žilvičio“ sodų bendrijos pirmininkė Lionė Armonienė kiekvieną dieną eina prie Neries ir klauso, ar nepasigirdo paslaptingas kuždesys po ledu – tai ženklas, kad ledonešis netrukus pajudės. „Kol kas dar ramu. Esant teigiamai temperatūrai, sniegas „sukrenta“, bet jo ištirpsta nedaug. Visa Neris užklota apie 25 cm ledo danga, jokios properšos nėra, žemė įšalusi iki 10 centimetrų. Kokio galingumo bus šio pavasario ledonešis, priklausys ir nuo lyčių, atplaukiančių iš Baltarusijos. Sniego daug, vanduo upėje taip pat pakilo. Aišku viena – potvynis bus, skęsime ne tik mes, bet ir „Dailininko“ sodų bendrija. Manau, kad visas vaizdas atsivers šios savaitės gale ar kitos pradžioje“, – dalijosi mintimis L. Armonienė.

„Žilvičio“ bendrijos soduose pastoviai gyvena 29 jaunos šeimos, auginančios mažų vaikų. „Žinoma, žmones raminame, raginame pasirengti deramai, nes nežinome, kada gali užpilti vanduo. Šiemet mumis labai rūpinasi Šveicarijos seniūnas Algirdas Paplonskis – kiekvieną dieną domisi situacija, dažnai atvažiuoja apsižvalgyti, žada suteikti visokeriopą pagalbą, jeigu tik prireiktų. Jam esame labai dėkingi. Ačiū ūkininkui Algiui Pedišiui, savo valdose leidusiam įrengti laikiną aikštelę automobiliams, nes staiga plūstelėjęs vanduo užkerta kelią išvažiuoti. Patirties įgijome 2010-aisiais, kai bendrijos teritorija pavirto ežeru. Labai nesinorėtų, kad pasikartotų prieš vienuolika metų jėgą pademonstravusio potvynio mastas“, – prisipažino sodų bendrijos „Žilvitis“ pirmininkė.                   

Nerimas kitose seniūnijose

Neramiai potvynio laukia ir Venecijos kaime (Ruklos sen.) savo valdas turintys žmonės. Mano kalbintas politikas Gintas Jasiulionis, gyvenantis šalia Neries, teigia savo akimis matęs, kaip ledonešio metu 25–30 cm storio medžius lytys laužė tarsi degtukus.

„Į rizikos zoną patenka ir Venecija, ne tik Šveicarijos seniūnijos kaimai. Prieš dešimtmetį pritrūko labai nedaug, kad vanduo pradėtų semti namus. Neryje susiformavusios salos sudaro seklumas, prie kurių susigrūda plaukiantys ledai. Iki Santakos yra tokios dvi vietos, sustabdančios lytis. Jeigu būtų labai staigus atšilimas, Venecijai iškiltų nemažas potvynio pavojus“, – nerimo neslėpė G. Jasiulionis.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu ledo storis siekia apie 20–25  cm. Jei ledas suplonėtų iki 7–10 cm, susidarytų mažesnės lytys, tad būtų ramiau. „Iki prognozuojamo potvynio laiko dar yra, o kada ledas pajudės, tiksliai niekas pasakyti negali, viskas priklauso nuo pavasarinės šilumos“, – sakė politikas.

Artėjančiam potvyniui ruošiasi ir prie Šventosios gyvenantys sodiečiai. „Mūsų sodybą dengia sniego kalnai, kai jie pradės tirpti, upe ims plaukti ledai, Šventoji mus tikriausiai vėl apsems. Tai kartojasi maždaug kas dešimt metų. Todėl šioms negandoms ruošiamės jau dabar: suvyniojome kilimus, minkštus baldus sukėlėme aukščiau, iškraustėme spinteles, dar ketiname atsigabenti smėlio maišų, namą apjuosti stora celofano juosta. Jeigu pasikartos 2010-ųjų potvynis, nemalonumų neišvengsime, bet ledonešiui ruošiamės“, – mintimis pasidalijo Upninkų seniūnijos gyventoja. 

 Irena BŪTĖNAITĖ

Web Analytics