Paskelbtas Aktualijos

VMVT įspėja: saugokimės paukščių gripo

Penktadienis, 19 February 2021 15:39 Parašė 

Užkrečiamosiomis ligomis serga ne tik žmonės, bet ir laukinė fauna, galinti užnešti užkratą naminiams gyvūnams. Prieš kelerius metus daug nerimo sukėlė paplitęs šernų maras, šiuo metu vis dar baiminamasi koronaviruso protrūkio audinių ūkiuose, Lietuvoje jau užregistruoti keli paukščių gripo atvejai. Išvengti susirgimų privačiuose ūkiuose gali padėti griežtų taisyklių laikymasis ir kiemų savininkų atsakingas požiūris į galimas grėsmes. Apie tai ir kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Daina Šutoviene.

Pavojus sumažėjo

Antrus metus Lietuvoje siaučianti COVID-19 pandemija privertė Vyriausybę griežtinti karantino reikalavimus, taikyti bendravimo ne tik tarp savivaldybių, bet ir namų ūkių suvaržymus, įpareigojo dėvėti apsaugines veido kaukes, riboti vaikų darželių lankymą, įvesti nuotolinį mokymą ir t. t. Tačiau bėda viena nevaikšto. Siekiant išvengti galimo užkrato nuo laukinės faunos, VMVT pateikia informacinius pranešimus individualiems ūkininkams, su jais supažindina seniūnijoms vadovaujančius asmenis. Bet klastingas virusas sugeba įsibrauti net ir ten, kur stengiamasi laikytis visų apsaugos priemonių.

Neseniai buvo išaiškinta, kad nelaimė įsisuko į žvėrelių fermą Šveicarijos seniūnijoje. Šį kartą užkratas į ūkį pateko nuo sergančio audinių prižiūrėtojo.  Laimei, audinių susirgimai pastebėti laiku, ūkiui buvo pritaikyti griežti apribojimai,  tad nereikėjo nugaišinti visų gyvūnėlių. Tuo metu rajone net buvo paskelbta ekstremali padėtis,  dabar ji jau atšaukta, pavojus sumažėjęs, bet visiškai dar neišnykęs.

„Nors šiuo metu padėtis šioje audinių fermoje stabilizavosi, kritimų sumažėjo, bet ūkiui tebegalioja laikini apribojimai, kiekvieną savaitę imami valstybinės kontrolės mėginiai PGR tyrimui SARS-CoV-2 (Covid-19) virusui nustatyti ir audinių kraujo mėginiai antikūnų nustatymui. Teigiamų atvejų audinių tirtų PGR metodu jau nebenustatoma nuo sausio 6 dienos. Ūkyje liko veislinis audinių branduolys. Pagal suderintą su VMVT programą vykdoma ūkio teritorijos ir įrangos antrinė dezinfekcija. Atlikus visus darbus ir atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, bus sprendžiama dėl tolimesnio audinių laikymo ir SARS-CoV-2 židinio atšaukimo“, –  situaciją komentuoja D. D. Šutovienė.

Nauja grėsmė

Tačiau kaimo gyventojams neramu dėl gresiančios ligos jų ūkiuose laikomiems paukščiams.  VMVT specialistai teigia, kad dažniausiai paukščių gripas pasireikšdavo paukščių migracijos metu, pavasarėjant, kai sparnuočiai sugrįždavo į Lietuvą. Bet kasmet vis labiau šylantys orai, iki šių metų beveik išnykusios žiemos, matyt, sudarė palankias sąlygas kai kuriems plunksnuočiams „patikėti“ teigiama temperatūra ir pasilikti čia žiemoti. Jonavoje matyti nemažai neišskridusių gulbių, ančių, kurios migruoja Neries upėje ir kituose vandens telkiniuose. Laukiniai paukščiai bet kada gali atnešti pavojingąjį susirgimą ir į namų ūkius.    

Šiemet Lietuvoje jau yra užregistruotų paukščių gripo atvejų. Nuo metų pradžios ši liga nustatyta laukiniams vandens paukščiams Klaipėdoje, Raseiniuose, o neseniai rasta nugaišusi ta pačia liga serganti gulbė Kėdainiuose. Sausio pradžioje Kauno miesto gyventojo laikomiems 38 paukščiams buvo nustatytas ypač aukšto patogeniškumo paukščių gripas H5N8 (PG). Visi plunksnuočiai buvo sunaikinti.

„Šio gripo virusas paukščiams yra labai pavojingas, bet grėsmės žmogui nekelia. Tačiau ūkininkai patiria didelius nuostolius, nes visi augintiniai, kuriuos jie laikė, yra sunaikinami“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja pabrėžia, kad, nugaišinus paukščius, būtina atlikti inventoriaus, pastatų ir aplinkos valymo bei dezinfekavimo darbus – tokiu būdu nelieka ligos užkrato.

D. Šutovienė primena, kad šios išlaidos, kurias patiria ūkių šeimininkai, yra kompensuojamos. Bet ne visiems paukščių augintojams. Kompensacijos būtų skiriamos tik tiems, kurie yra deklaravę laikomus paukščius. „Gyventojai, laikantys sparnuočius, deklaracijas turėtų pateikti du kartus per metus – sausio ir liepos mėnesiais – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos skyriui el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tiesiog kreiptis į tarnybą, įsikūrusią Kosmonautų gatvėje“, – ragina D. D. Šutovienė.

Ligos simptomai

Kaimiečiai, turintys dešimtmečių patirtį, ne kartą yra radę nugaišusią vištą ar žąsį.  Tačiau visko pasitaiko – gal paukštis sulesė piktžolių nuodais užterštos žolės, gal atsigėrė tepaluoto vandens. Nelabai kas kreipdavo į tai dėmesį ir neskubėdavo pas veterinarus prašyti, kad ištirtų nugaišimo priežastį.

Pasak D. D. Šutovienės, paukščių savininkai turėtų atkreipti dėmesį į simptomus, kurie būdingi paukščių gripui, ir stebėti, ar nepasikeitė sparnuočių elgesys. „Pastebėjus, kad paukščiai išgeria mažiau vandens, sulesa mažiau jiems skirtų pašarų, derėtų sunerimti – tai gali būti vienu iš PG ligos požymių. Apie galimą  susirgimą perspėja ir ilgiau kaip dvi dienas sumažėjęs kiaušinių dėjimas. Nedideliuose ūkiuose vienu metu rasti nugaišę du ar daugiau paukščių – pagrindinis signalas apie įsibrovusį gripą. Tad kiekvienas savininkas turėtų stebėti sparnuočių elgseną, kurios pasikeitimas leistų įtarti susirgimą“, –  aiškina VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja.

Ji įspėja, kad, radus laukinių paukščių gaišenas ar padidėjus naminių sparnuočių kritimui, nederėtų delsti. „Apie tai būtina informuoti visą parą veikiančia nemokamo telefono linja (8 800) 40 403, veterinarijos gydytojui ar tiesiog pranešti mūsų tarnybos skyriui numeriu (8 349) 54327. Laiku suteikta informacija padėtų užkirsti kelią naujiems paukščių gripo židiniams atsirasti ir padėtų gyventojams apsaugoti savo ūkiuose laikomus paukščius“, – pabrėžia D. D. šutovienė.

Pagrindiniai reikalavimai

Sakoma, kad nuo nelaimės nė vienas žmogus neapsaugotas. Tačiau lietuvių  liaudies patarlė primena: „Atsarga gėdos nedaro“. Pašnekovės teigimu, naminių paukščių augintojai privalo laikytis biologinės saugos priemonių. Tai sumažins paukščių gripo pavojų.

D. D. Šutovienė primena, kad kiekvienas žmogus, turintis galbūt ir nedaug vištų, žąsų ar ančių, turėtų kasdien stebėti jų sveikatos būklę. Prasidėjus laukinės faunos migracijai, būtina laikyti naminius paukščius pastatuose, neišleisti jų į lauką arba išleisti tik į aptvertas aikšteles, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais vandens paukščiais. Šerti ir girdyti savo plunksnuočius reikia tik pastatuose ar statiniuose su pastoge. Naminių paukščių pašarą ir kraiką būtina uždengti taip, kad jų nepasiektų laukiniai paukščiai ar kiti gyvūnai. Jokiu būdu negalima kieme auginamų sparnuočių girdyti nenukenksmintu atvirų telkinių vandeniu.

„Šios taisyklės yra labai paprastos. Mano nuomone, žmogus, laikantis naminius paukščius, yra suinteresuotas išsaugoti sveikus sparnuočius. VMVT tikslas – ne taikyti nuobaudas paukščių laikytojams, bet kelti jų sąmoningumą ir padėti bendromis jėgomis apsisaugoti nuo šios pavojingos, didelius materialinius ir moralinius nuostolius nešančios ligos“, – sako D. D. Šutovienė.

2020-aisiais paukščių gripas nustatytas 16 Europos šalių, kuriose dėl plintančio PG viruso, pasireiškusio tiek laukinių, tiek naminių paukščių ūkiuose, buvo nugaišinta beveik 9 milijonai naminių paukščių.

Kaimo žmonių nuomonė

Dažnas kaimo žmogus augina vištas, žąsis, antis, kurios yra jam ne tik maistas, bet ir atneša tam tikrų pajamų. Bet deklaruoti paukščius skuba ne visi. „Laikau keliolika vištų, kiaušinius suvalgome ar nuperka kaimynai, gyvenantys miestietiškai, tai man įkrenta  kapeika į kišenę. O apie deklaravimą nė nepagalvojau. Kiek čia tų vištelių? Nemanau, kad užpuls paukščių gripas, kiekvienais metais kalba ir kalba tą patį“, – skėsčiojo rankomis moteris iš kaimo seniūnijos.

„Nėra ramaus gyvenimo – tai kiaulių maras, privertęs nudaigoti visas kiaules, tai paukščių gripas. Kaip kaimiečiui gyventi be savo užaugintos mėsos? Pirkti lenkišką ar mokėti didžiausius pinigus turgaus prekeiviams? Bet ne tas kvapas, ne toks skonis. Jeigu dar išsigąsime visų paukščių gripų, nebeauginsime ir vištų, žąsų, tai kam tas kaimas bus reikalingas, jei iš jo jokios naudos?“ – savo nuomonę išsakė kitas žemdirbys.

Pasak dar vieno kalbinto sodiečio, jam nemalonu girdėti gąsdinimus ir bauginimus įvairiomis gyvūnų ir paukščių ligomis. „Esu garbaus amžiaus, visą gyvenimą ariau ir ariu žemę, jokios mėsos – nei vištienos, nei kiaulienos – prekybos centruose ar turguose neperku. Anksčiau taip nebuvo, tik paskutiniais dešimtmečiais pasauliui kažkas nutiko – tai maras, tai paukščių gripas, dabar ir žmones koronavirusas užpuolė. Nė nebežinau, kuo tikėti. Bet elgiuosi taip, kaip reikalauja valstybės institucijos. Sako, skiepai apsaugo – skiepysiuosi, liepia deklaruoti paukščius – deklaruosiu. Mokslininkai galėtų išrasti kokį priešnuodį ir prieš paukščių gripą. Juk mokslas žengia į priekį“, – samprotavo garbaus amžiaus kaimietis.

 Irena BŪTĖNAITĖ