Sausio viduryje gatvės beveik ištuštėjo – į būstus žmones suginė ne tik griežti karantino reikalavimai, bet ir per dvidešimt laipsnių pasiekęs šaltis. Jokia paslaptis, kad vis dar atsiranda asmenų, kuriems stogą virš galvos atstoja miškuose suręstos pašiūrės, išsigelbėjimą teikia daugiabučių laiptinės ar net šiluminės trasos. Tad atšalus orams ne vienas benamis pagalbos ieškojo Nakvynės namuose, įsikūrusiuose Girelės gatvėje. Apie situaciją šioje įstaigoje kalbėjomės su laikinai direktorės funkcijas atliekančia Jūrate Zubrickaite. 

– Kiek vietų yra Nakvynės namuose? Kiek asmenų gyvena – moterų, vyrų, jaunimo?

– Įstaigoje galime apgyvendinti 54 asmenis, šiuo metu gyvena 6 moterys ir 28 vyrai. Labai jaunų asmenų nėra. Gyventojų amžius – nuo 40 iki 78 metų.

– Ar padaugėjo besikreipiančiųjų žiemos sezonu ir ypač dabar, kai užklupo dideli šalčiai?

– Žiemą šiek tiek padaugėjo žmonių, kuriems reikalinga pastogė Nakvynės namuose. Paspaudus speigui, dažniausiai prieglobsčio ieško asmenys, besiglaudžiantys kaimo vietovėse kokiose nors pašiūrėse, nešildomuose pastatuose.

– Kaip pasikeitė apgyvendinimas įstaigoje tų benamių, kurie ateina iš gatvės? Ar reikalingi koronaviruso tyrimai?

– Apgyvendinimo tvarka nepasikeitė. Atvykstantiems naujiems gyventojams koronaviruso testai nedaromi. Kaip ir visiems kitiems piliečiams, testas atliekamas tik tokiu atveju, jei žmogus turi simptomų.

– Kaip sekasi kovoti su koronaviruso grėsme? Ar bendruomenės nariai laikosi reikalavimų? 

– Gyventojai supažindinti su karantino taisyklėmis, į miestą išleidžiami tik būtinu reikalu, nurodę išėjimo priežastį. Gyventojai gana tvarkingai laikosi taisyklių, nes bijo susirgti.

Šiuo metu visi gyventojai yra dviejų savaičių saviizoliacijoje, todėl niekas niekur neina. Jeigu kam reikia, darbuotojai nuperka maisto, vaistų. Visi mūsų įstaigoje esantys asmenys laikosi karantino reikalavimų, tik vienas neseniai atvykęs benamis pralindo pro užrakintus vartus ir  pabėgo iš Nakvynės namų.

– Ar nebuvo įstaigoje COVID-19 susirgusių asmenų? Ar darbuotojai skiepijami nuo koronaviruso? Ar planuojama paskiepyti ir gyventojus?

– Išvengti viruso nepavyko – Nakvynės namuose susirgo viena gyventoja. Ji gydoma ligoninėje. Kaip minėjau, visi gyventojai yra dviejų savaičių  saviizoliacijoje. Daugiau susirgimų kol kas nėra.

Sausio 18 dieną darbuotojai paskiepyti nuo koronaviruso. O čia gyvenantys bendruomenės nariai skiepus gaus kaip visi Lietuvos gyventojai pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.

– Kaip saugosi darbuotojai, budėtojai, dirbantys įstaigoje? Ar apsaugos priemonėmis apsirūpinate patys, ar jas teikia Savivaldybė, kokios kitos institucijos?

– Savivaldybė skiria pakankamai lėšų įsigyti apsaugos priemones.

Darbuotojai aprūpinti visomis reikalingomis apsaugos priemonėmis – veido kaukėmis, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniais skysčiais, kitomis. Eidami į gyventojų kambarius, dėvime apsauginius drabužius. Gyventojai, kreipdamiesi į darbuotoją, privalo užsidėti apsauginę kaukę ir dezinfekuoti rankas. Patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, visais būdais stengiamės išvengti koronaviruso protrūkio mūsų įstaigoje.

–  Su kokiomis problemomis susiduria įstaigos administracija: kokie ryšiai su Greitosios medicinos pagalbos ir kitais medikais? Ar reikia policijos pagalbos? Kaip dažnai piliečiai pristatomi tiesiog iš gatvės?

– Pristatyti iš gatvės piliečiai dažniausiai tik pernakvoja vieną naktį ir išvyksta. Vieni turi savo būstus, kitiems Nakvynės namų paslaugų nereikia – pastariesiems labiau patinka valkatauti.

Apsisprendę apsigyventi Nakvynės namuose asmenys privalo pasitikrinti sveikatą, ar neserga užkrečiamomis ligomis, ar jų psichinės sveikatos būklė nekelia grėsmės aplinkiniams. Tačiau kai kurie besikreipiantieji neturi asmens dokumentų, neregistruoti Užimtumo tarnyboje ir neturi socialinio draudimo. Tokie žmonės už sveikatos priežiūros paslaugas turi susimokėti patys. Pinigų, žinoma, jie taip pat neturi. Darbuotojams tenka papildomas krūvas, nes jie padeda susitvarkyti dokumentus, gauti pašalpą ar pensiją.

Neturinčių socialinio draudimo asmenų sveikatos patikrinimui 2020 m. Jonavos rajono savivaldybė skyrė lėšų. Šia galimybe pasinaudojo du asmenys, norintys apsigyventi Jonavos nakvynės namuose.

Blogiausia, kai atvyksta žmogus, kuris turi tik tarybinį pasą arba yra ne Lietuvos pilietis, o jo leidimas gyventi Lietuvoje pasibaigęs prieš dešimt ar daugiau metų. Tokie asmenys neturi teisės gauti jokių pašalpų dokumentams tvarkyti. Susitvarkyti dokumentus jiems kainuotų ne dešimtis, o šimtus eurų. Taip ir gyvena toliau be dokumentų, be pajamų, be socialinio draudimo.

– Su kokiais dar didesniais sunkumais susiduria įstaigos administracija?

– Viena iš didžiausių Nakvynės namų problemų – nėra izoliatoriaus, t. y. atskiros patalpos su sanitariniu mazgu. Neturime kur izoliuoti atvežtų iš gatvės vargetų, kurie dažnai užpulti parazitų, nežinia, ar neserga tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis. 

Ši problema buvo labai aktuali ir anksčiau, bet itin aštri tapo dabar, siaučiant koronaviruso pandemijai. Mes neturime patalpų izoliuoti ne tik naujai atvykusius, bet ir jau gyvenančius asmenis, kurie gali būti užsikrėtę virusu, tačiau jiems nereikalingas stacionarus gydymas.

Nemaža dalis Nakvynės namų gyventojų turi priklausomybę alkoholiui.  Jiems siūloma galimybė vykti į reabilitacijos įstaigą. Kai kurie supratingi piliečiai šia galimybe pasinaudoja.

Tarp mūsų įstaigos gyventojų pasitaiko ir agresijos priepuolių, ypač tada, kai pavartoja alkoholio. Buvo atvejų, kada neblaivus asmuo sumušė kitą, silpnesnį už save čia įsikūrusį žmogų. O vienas agresyvus pilietis pakėlė ranką prieš darbuotoją. Visais atvejais yra kviečiama policija. Jei smurto priepuoliai pasikartoja, gyventojas yra pašalinamas iš Nakvynės namų, nes kyla pavojus šalia jo esantiems žmonėms.

Ilgametei ir visų gerbiamai direktorei Ritai Eimutienei išėjus į pensiją, nuo rugsėjo mėnesio iki šiol įstaiga neturi pastovaus vadovo ir laukia naujo. Tikimės, kad naujas vadovas, įvertinęs situaciją, imsis atitinkamų pokyčių.

– Kokia būtų Jūsų nuomonė dėl blaivyklos įsteigimo – kaip dažnai pristatomi neblaivūs asmenys?

– Pagal Jonavos nakvynės namų vidaus tvarkos taisykles, į Nakvynės namus neblaivūs asmenys neturi būti įleidžiami. Šiltu oru įstaigos gyventojai  blaivosi lauke. Tačiau būna atvejų, kai vakare ar naktį policija arba Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai atveža neblaivų asmenį, kuris nėra mūsų gyventojas. Šiems asmenims, jeigu jie neagresyvūs, leidžiama pernakvoti. Neblaivių piliečių dažniausiai pagausėja po pašalpų gavimo.

Blaivyklos klausimas yra labai problemiškas. Tai turėtų būti atskira įstaiga su medicinos personalu ir policijos darbuotoju. Tačiau tokios įstaigos išlaikymas pareikalautų nemenkų lėšų.

Steigti blaivyklą prie Nakvynės namų, manau, būtų netinkamas sprendimas, nes šios įstaigos teikia skirtingas paslaugas. Nakvynės namai yra socialinė įstaiga, teikianti ilgalaikes paslaugas asmenims, atsidūrusiems krizinėje situacijoje, siekianti asmenų integracijos į visuomenę. Blaivyklos tikslas – trumpalaikės paslaugos, kurias turėtų teikti sveikatos priežiūros ir policijos darbuotojai.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Irena BŪTĖNAITĖ