Paskelbtas Miesto naujienos

Vietų vardais į mus kalba pati žemė

Trečiadienis, 20 January 2021 11:07 Parašė 

Kauno kolegijos geodezijos ir kartografijos dėstytojai Ilona ir Valdas Urbanavičiai paruošė interaktyvų Jonavos rajono savivaldybės išnykusių gyvenviečių žemėlapį. Šis intelektualus kūrinys – dovana Jonavai 270-ies metų sukakties proga. Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius asmeniškai padėkojo autoriams už tokį gražų ir vertingą pasveikinimą.

Dovanos esmė

Topografiniai žemėlapiai – tai vietovardžių veidrodis, kuris tampa gyventojams vieninteliu šaltiniu sužinoti autentiškus savo gimtųjų vietų vardus, suteikia galimybę, reikalui esant, tarkime, atstatant sodybas, įamžinant koplytstulpiu kaimo pavadinimą ir t. t., juos vėl susigrąžinti ir taisyklingai vartoti.

Pasinaudojant 1930–1934 m. išleistais M1:25000 topografiniais žemėlapiais buvo identifikuotos 175 išnykusios gyvenamosios vietovės Jonavos rajono savivaldybėje. Parengtoje interaktyvioje aplikacijoje https://arcg.is/0mfWyL „Išnykusios vietovės Jonavos rajono savivaldybėje“ galima sužinoti išnykusios gyvenamosios vietovės vardą, kokiam valsčiui priklausė, kokioje seniūnijoje buvo ir kitą informaciją. Pakanka suaktyvinti dominančią išnykusią gyvenamąją vietovę ir pamatysite visą surinktą informaciją.

Aplikacijoje galima rasti, analizuoti esamas bei išnykusias gyvenamąsias vietoves ir dvarus pagal valsčių ribas ir šiandienines seniūnijų ribas.

Tikimasi, kad sukurta aplikacija sudomins ir įkvėps moksleivius, studentus ir visus gyventojus aktyviau domėtis gyvenamųjų vietų, kaimų, viensėdžių vardų išsaugojimo, sklaidos ir jų prikėlimo naujam gyvenimui tema.

Jausmai tėviškei

Keistai atrodo, kai iš vietovardžių sąrašų išbraukiami buvę kaimų ar viensėdžių pavadinimai. Nykstant seniesiems kaimams ir mažėjant gyventojų skaičiui kaimiškose vietovėse, dalis pavadinimų dingsta. Taip ne tik prarandama daug istorinių, geografinių, gyventojų kultūros ir buities faktų, bet atimama žmogaus teisė į giminės ir gimtųjų vietų praeitį.

Įsivaizduokime tėviškę, kurioje bėgo vaikystės, jaunystės metai, kur savo gyvenimą praleido tėvai, seneliai ir proseneliai, dabar besiilsintys gimtojo kaimo kapinėse. O jei sužinotume, kad kažkas nusprendė kaimo pavadinimą panaikinti, nes jame nebeliko gyventojų? Esu tikra, jog kiekvieno žmogaus širdį suspaustų netekties jausmas, nes jis suprastų praradęs ryšį su gimtosiomis vietovėmis, o artimųjų kapinių, jau turinčių kitą vardą, lankymas būtų tarsi vykimas į svetimą vietą.

Prieš keliolika metų teko dalyvauti vieno Rokiškio rajone esančio kaimo buvusių gyventojų susitikime. Susirinko visi, kuriems Paguriai buvo savas kampelis, keliantis daug įvairių – džiugių ir liūdnų – prisiminimų. Susitikimo metususirinkusieji pastatė kryžių kaimui atminti ant kalnelio esančiose kapinėse, kur guli daug pažįstamų, kaimynų ir giminių. Tąkart seniūnijos vadovo nedrąsiai paklausiau, ar neišnyks tėviškės pavadinimas iš žemėlapio, kai joje mažėja gyventojų? Jis garantavo, kad tol, kol jis vadovaus, taip neatsitiks. Šiuo metu, mano žiniomis, seniūnijai vadovauja kitas asmuo, bet kaimo pavadinimas iki šiol dar tebėra gyvas, nors jame teliko tik viena gyvenama sodyba. 

Upninkų seniūnė Lolita Nekrošienė stebisi, kodėl išnyko kai kurių kaimų pavadinimai jos aptarnaujamoje teritorijoje, nors ten tebegyvena nuo seniai įsikūrę sodiečiai. Taip atsitiko su Dagilionių kaimu, kuris dabar „priglaustas“ prie šalia esančių Vareikių.

1968–1989 m. iš valstybinių dokumentų išbrauktų / sujungtų gyvenamųjų vietovių skaičius Jonavos rajone siekė 154.

Vietovardžių metai

1959–1989 m. iš Lietuvos gyventojų vietovių sąrašo išbraukta 5600 kaimų ir viensėdžių pavadinimų. Galima kaltinti tuometę santvarką, bet kaip paaiškinti tai, kad po 1990-ųjų Lietuvoje iš vartosenos bandyta išbraukti daugiau kaip 4000 vietovardžių?  A tikrai tuštėjant kaimui būtina naikinti jo pavadinimą?

Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų taisyklių, kurios buvo priimtos 1996 m., 4 sk. 25 punktas sako, kad keisti vietovardžio pavadinimą turi teisę tų gyvenamųjų vietų gyventojai ir jose veikiantys juridiniai asmenys.  

Visiems, sprendžiantiems šį opų klausimą, derėtų prisiminti Kazimiero Būgos mintį, kad „vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų ir kiti vardai“. 

2019-ieji mūsų šalyje buvo paskelbti Vietovardžių metais. Tada Lietuvoje įvyko daug įvairių renginių, skirtų šiai temai. Neliko nuošalyje ir Lietuvos Respublikos Seimas, surengęs konferenciją „Žemė prašo nepamiršti vardų“.  Svarbiausiu akcentu susitikime tapo Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. Dr. Filomenos Kavoliutės knyga „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“, sudaranti 740 puslapių. Joje daug kartų minimas ir Jonavos rajonas, pateikiami konkretūs išbrauktų / sujungtų kaimų pavadinimai Žeimių, Kulvos, kitose seniūnijose.

Minimas ir Jonavos rajonas

Knygos autorė pabrėžia, kad kaimų masinis išbraukimas įvykdytas 1968 m. spalio 23 d. „Per du melioracijos dešimtmečius iš valstybinių duomenų išbraukta per 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių bendruomenių vardų. Dar du tūkstančiai be gyventojų likusių vietovių vardų išbraukti nespėta. Nepriklausomybės metais, per 2011–2018 m., šalies vietovių vardų taip panaikinta daugiau negu atstatyta, santykiu 3:1.“

Šios itin reikšmingos knygos rengėja vadovavosi ne tik įvairiais dokumentais, bet ir  dalyvavo ekspedicijose kartu su studentais, kiekvienoje minimoje vietovėje apsilankė pati.

F. Kavoliutė, rinkdama medžiagą leidiniui, įvardijo kelias priežastis, lėmusias kaimų pavadinimų išnykimą. Viena jų – melioracijos vajaus laikotarpis. Kita – žemių supirkimas. Suprantama, kad pirkėjas, įsigyjantis plotus, nutolusius vienas nuo kito per tam tikrą atstumą, jaučia nepatogumų. Todėl, sudarant dokumentus, nustatant gyvenamųjų vietovių ribas, stengiamasi jas pakreipti taip, kad supirktoji žemė susijungtų su gretimuose ar tolimesniuose kaimuose esančiais sklypais, „suplėšant“ į gabalus senųjų kaimų teritorijas ir atimant iš jų istorinius vardus.Taip atsitiko su Žeimių seniūnijos Varpėnų kaimu, užimančiu 153 ha.Šis pavadinimas panaikintas todėl, kad visa jo teritorija išskirstyta atitinkamomis dalimis – pateko į Kulvos sen. Pakapės k., Jonkučių k., Žeimių sen. Naujasodžio ir Terespolio k. valdas. Tai paliudija knygoje spausdinamas tokio sprendimo dokumentas.
F. Kavoliutės pateikiami duomenys rodo, kad 1989 m. be gyventojų likę 2026, 2011 – 4106 kaimai. 2011–2018 m. panaikinta 261 vardas, o atstatyta tik 83.

Šiame leidinyje kiekvienas skaitytojas ras atsakymą į ne vieną jį dominantį klausimą, susijusį su išnykusiais vietovardžiais. Tai padės ne tik atgaivinti tėviškės prisiminimus, bet ir suvokti, kur gali nuklysti tauta, vedama geopolitinių skersvėjų, suprasti, kad vietovardžiai – svarbiausias dabarties ryšys su praeitimi.

Laukia atsiliepimų

Grįžtant prie I. Ir V. Urbanavičių paruošto ir Jonavai padovanoto interaktyvaus išnykusių gyvenviečių žemėlapio, turime būti dėkingi žmonėms, kurie pažadina iš istorijos braukiamus faktus ir gyvenimus. Todėl aplikacija „Išnykusios gyvenamos vietovės Jonavos rajono savivaldybėje“ turėtų būti paskata saugoti kiekvieną vietovės vardą.

Suprantama, besidomintys rajono praeitimi visada ras gyvenamųjų vietovių pavadinimų. Tai natūralu, nes nuo 1923 metų gyvenamųjų vietovių surašymo iki 1940-ųjų nyko ir atsirado naujų gyvenviečių. Ypač daug žalos pridarė sovietinio laikotarpio įvairios žemės ūkio rekonstrukcijos – kaimų stambinimas, neapgalvota melioracija, miestų plėtra.

Savo nuomonę apie kauniečių dovaną jonaviečiams ir svečiams, apie jos naudą besidominčiam asmeniui ir visam mūsų kraštui galima išsakyti Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraščio „Taurosta“ redaktoriui Vytautui Venckūnui el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba žemėlapio autoriams Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf