Spausdinti šį puslapį
Paskelbtas Laisvalaikis

Naujame „Taurostos“ žurnale – istorija, žmonės, įvykiai

Antradienis, 12 January 2021 16:18 Parašė 

2020-ųjų pabaigoje išleistas naujas Jonavos krašto kultūros ir istorijos metraštis „Taurosta“. Redkolegija, vadovaujama Vytauto Venckūno, parengė nemažai straipsnių įvairiomis temomis. Kviečiame pasklaidyti naujo leidinio puslapius ir susipažinti su kai kuriomis publikacijomis.

Datos ir žmonės

Straipsniai, išspausdinti skyriuje „Datos ir žmonės“, pateikia nemažai istorinės informacijos apie buvusią Jonavos dvaro sodybą bei išlikusias jo liekanas. Publikacijoje „Pažinimas sukuria genius loci“ dar kartą sugrįžtama prie knygos „Jonavos valdos 1796 metų inventorius“ pristatymo, surengto Viešojoje bibliotekoje. Kaip sekėsi įgyvendinti šį V. Venckūno sumanytą projektą apie Jonavos dvarą ir su juo susijusias miesto atsiradimo ištakas, susitikimo su jonaviečiais metu pasakojo leidinio sudarytojas Vidmantas Jankauskas, vertėjas profesorius dr. Andriejus Edvardas Ancuta, architektė-architektūrologė dr. Dalė Puodžiukienė, kiti.

O lapkričio mėnesį dvaro sodybos vietoje, dabartinėje Panerių g., pastatytas memorialinis informacinis rodmuo, liudijantis, kad XVIII a. – XIX a. pr. čia buvo Jonavos dvaro sodyba, priklausiusi grafams Marijai ir Domininkui Kosakovskiams.  Priekinį skydo formos fasadą puošia juodo  marmuro grafų Kosakovskių giminės herbas, mūsų miesto erdvėje įamžintas pirmą kartą. Rodmens autorius  – skulptorius, dailininkas Gintaris Čėsiūnas, kurio sukurtas paminklas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę prieš kelerius metus iškilo toje pačioje erdvėje. Jo darbų galima pamatyti ir kitose Jonavos vietose – prie Jeronimo Ralio gimnazijos ir skvere prieš rajono Savivaldybę.

V. Venckūno nuomone, Panerių gatvėje formuojasi istorinės atminties vieta. „Šioje erdvėje galėtų prasidėti ne tik Gedulo ir Vilties dienos, bet ir kitų istorinių datų minėjimai, metams bėgant tampantys tradicija“, – sakė jis.

Publikacija „Gijos į praeitį“ tarytum susišaukia ir pratęsia jau minėto straipsnio temą, tačiau čia į istorinio, kultūrinio paveldo klausimą žvelgiama plačiau. „Jau daugelį metų rašomos Lietuvos valsčių istorijos. Šiuo metu ruošiamos spaudai 95 monografijos. Su kokia meile yra parašytos 39 valsčių monografijos, enciklopedijos! Ir tai didelės išliekamosios vertės turtas. Deja, nei Jonavos, nei Žeimių, nei Panoterių valsčių tame sąraše nėra. /.../ Valdžios ateina ir išeina. Lieka piliečiai, kurie savo abejingumą arba nereiklumą valdžiai paslepia trumpalaikiuose projektuose, arba perfrazavus – trumpalaikės atminties projektuose, nes patogu gyventi nepririštam prie gimtinės, neturint dvasinių įsipareigojimų. Abejingumas ir nereiklumas yra įteisinta nusikaltimo forma, ypač patogi bet kurio lygmens valdžiai, kurios priedermė tarnauti liaudžiai. Jeigu visi esame truputį nusikaltę, tai į ką mesti akmenį? – samprotauja publikacijos autorius, paliesdamas Skarulių kaimo, Petro Vaičiūno sodybos Piliakalnių kaime prikėlimo klausimą.

Skyriuje „Datos ir žmonės“ plačiai apžvelgiama Jonavos kultūros centro Krašto muziejaus skyriaus veikla, skirta Tautodailės metams.

Publikacija „Skarulių muzikos festivalio pandemija neįveikė“ gausiai iliustruota fotografijomis iš koncertų. Vienoje jų – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Petras Bingelis. Šiandien, deja, šio profesionalaus maestro tarp gyvųjų nebėra – praėjusį rudenį jį pasiglemžė grėsmingas COVID-19 virusas.

Jubiliejų skyrius

Dalyje „Jubiliejai“ pasakojama apie mūsų kraštiečius, mininčius garbias sukaktis. Straipsnyje „Ar Petro Vaičiūno gimtoji sodyba pasmerkta mirčiai(?)“  prisimenamas garsus publicistas, poetas, dramaturgas Petras Vaičiūnas, kilęs iš Piliakalnių kaimo (Šilų sen.), kurio 130-ies metų sukaktį gražiai paminėjo Panoterių kultūros centro ir šio kaimo bendruomenės. Malonu, kad meno vadovės Leonoros Veselkienės vadovaujamas moterų ansamblis „Vosilkėliai“ dainuoja kraštiečio tekstais sukurtas dainas, kad įstaigos vadovė Janina Adomaitienė atgaivina spektaklio „Tėviškės pastogėj“ scenas. Tuo turime pasidžiaugti. Bet liūdna matant, kad sodyba, kuri yra garbaus rašytojo artimųjų nuosavybė, pamažu linksta prie žemės, ir neatsiranda jėgos, kuri sugebėtų išaiškinti giminėms, koks svarbus ne tik literatūrai, bet ir mūsų kraštui Petro Vaičiūno vardas. Kartais mėgini pateisinti negatyvų faktą: jeigu saviesiems nerūpi, tai ką gali svetimi?

„Jubiliejų“ skyrių pratęsia pažintis su kupiškėnu, Juozo Baltušio kraštiečiu, Jonavos rajono poezijos klubo „Šaltinis“ ir Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nariu Petru Zlatkumi, vienodai vertinančiu tiek lyrinį, tiek kandesnį (itin politikų adresu) žodį. Visada žvalus, optimistiškai nusiteikęs kūrėjas yra vienintelis iš literatų, savo eilėraščius deklamuojantis iš atminties, o ne iš užrašų knygelės.  

Eglės Miliušytės-Brazdžiūnės kūryba ir asmeninis gyvenimas atskleidžiamas straipsnyje „Eilėraščio stebuklą kuria netektys ir atradimai“. Autorius pasirinko kitokį pristatymo stilių nei įprasta – „mintimis iš tylos“ prabyla jo požiūris į   moters kūrybą, o pati herojė  „žodžiais iš sielos“  įsileidžia skaitytoją į savo asmeninį gyvenimą.  Tokia paralelinė forma išryškina ne tik straipsnį rašiusio Mariaus Glinsko požiūrį į herojės poeziją, bet ir atidaro, rodos, net itin slaptas Eglės gyvenimo kerteles.

Jubiliatui, „Lono“ įkūrėjui Kazimierui Jakučiui skirta publikacija „Verslo ir meno duetas – aukštaitiška dvasia“ pristato bardo, turinčio Pagulbio pseudonimą, dainų autoriaus ir verslo santykio peripetijas. Įdomų ir margą gyvenimo kelią nuėjęs Kazimieras, atsakydamas į klausimą apie laimės sampratą, sako: „Jei dažniau būni laimingas nei nelaimingas, tai ir yra laimė“. Jo manymu, „nederėtų kreipti dėmesio į nereikšmingas detales – apkalbų nuogirdas, nedraugišką žvilgsnį ar netyčinį stumtelėjimą gatvėje“. Skaitydami tekstą, randame nemažai pozityvių, pamokančių K. Jakučio minčių.

Skaitytojus turėtų sudominti publikacija „Dangauje vietos jauduliui nėra“, pasakojantį apie jonavietį, aukštos klasės pilotą, sporto meistrą, ilgametį Kauno aeroklubo vadovą, Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentą Algimantą Žentelį. Bebaimis lakūnas su ANBO grupe ne kartą savo akrobatiniais triukais padangėje stebino jonaviečius, susirinkusius į liepos 6-ąją minimą Valstybės dienos šventę. „Šiandien Algimantui svarbu ne tik pačiam skraidyti. Reikia išsaugoti Lietuvos sportinės aviacijos tradicijas, išlaikyti aerodromus, be kurių neįmanomas profesionalus aviacijos sportas, deja, nesulaukiantis politikų dėmesio jau tris dešimtmečius“, – rašoma straipsnyje. Publikacijoje prisimenami ir du A. Žentelio bendražygiai, aukštojo pilotažo asai, jonaviečiai Aloyzas Cibarauskas ir Steponas  Artiškevičius, tragiškai žuvę skrydžių metu.

Žurnalo numeryje apie save pasakoja tapytoja, mandalų kūrėja Birutė Gadišauskienė, supažindinama su Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, stiklo dailininku Artūru Rimkevičiumi.

Tėviškės prisiminimai

„Tėviškės prisiminimų“ dalyje randame Zigmanto Michnevičiaus, kilusio iš Jonavos rajono, prisiminimus „Tėviškė mūsų – Beržai“, kuriuose pateikiama plati praeities įvykių panorama, išsamiai pasakojama apie kolūkių kūrimąsi, neramų pokario laikotarpį, atgaivinami pokalbiai ir susitikimai su giminėmis, Kalėdų ir Velykų švenčių akimirkos. Kiekvienas autoriaus pasakytas žodis dvelkia gimtinės ilgesiu. Prisiminimai iliustruojami asmeninio albumo nuotraukomis, tarp kurių yra ir giminės sueigos, surengtos 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dalyviai.

Straipsnyje „Jonava – mano namai“ mintimis apie gimtąjį miestą dalijasi literatūros kritikas, rašytojas dr. Ramūnas Čičelis, kartais gimtinę pavadindamas „mažuoju pasaulio centru“.  „Tik supratęs, kad savo laisvu noru niekur nesiveržiu, galiu džiaugtis gimęs ir užaugęs savo tėviškėje, Jonavos mieste, kurį dabar interpretuoju kaip universalią vietą, leidžiančią dirbti, rašyti, skaityti ir džiaugtis kitais gyvenimą įpusėjusio filologo džiaugsmais“, – teigia jonavietis.

„Taurostos“ redakcija visus  kviečia dalytis prisiminimais apie savo tėviškę, giminę, jos tradicijas. „Rašykite, ir mes padėsime laiko tėkmėje įamžinti unikalius prisiminimus“, – ragina redakcija, vadovaujama V. Venckūno.  

Kituose puslapiuose    

Naujajame metraščio numeryje pateikiamas įdomus kūrybinio-terapinio rašymo dirbtuvių „Kaip (iš)būti“, kurias inicijavo Viešoji biblioteka, veiklos rezultatas, skelbiami rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kasmetinio konkurso laimėtojai, supažindinama su 2020-ųjų G. Kanovičiaus literatūrinės premijos laureate, rašytoja, romano „MEMENTO GRODNO: dingusi Lietuvos Gardino istorija“ autore  Jurga Žąsinaite-Gedminiene.

Žurnale pristatomos naujausios jonaviečių išleistos knygos, prisimenami išėjusieji kūrėjai, baigiamas žurnalisto Vidmanto Jankausko straipsnių ciklas „Kaip kūrėme valstybę“, o publikacija „Lietuvos kariuomenės savanoris Jonas Mačionis“ skiriama Lietuvos-Lenkijos karo pabaigos 100-mečiui.

Visų temų viename straipsnyje aptarti tiesiog neįmanoma. Gal ir nebūtina. Tiesiog kiekvienas, kurį domina Jonavos krašto kultūra, istorija, žmonės, įvairaus pobūdžio įvykiai, gali kreiptis į Viešąją biblioteką ir įsigyti naują „Taurostos“ metraštį.

Šio leidinio viršelius puošia Irenos Pratkelienės meninis darbas „Rudens ryto aušra“,  į literatūrinius skaitymus „įleidžia“ dailininko Remigijaus Januškevičiaus ant drobės nutapytas paveikslas „Rudens muzika“, o „išlydi“ žurnalo redkolegijos  naujametis sveikinimas.

Žurnalą galite skaityti ir internete: https://issuu.com/jonavosvieojibiblioteka/docs/taurosta_nr._2_12_

Irena BŪTĖNAITĖ

logo srtrf

Atnaujinta Antradienis, 12 January 2021 16:23
https://issuu.com/jonavosvieojibiblioteka/docs/taurosta_nr._2_12_
Web Analytics